JANGIS – tai Registrų centro Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos JADIS naudos gavėjų posistemis. Duomenys apie naudos gavėjus 2022 m. renkami trimis etapais:

• Nuo 2022-01-01 duomenis gali teikti visų teisinių formų juridiniai asmenys (išskyrus investicinius fondus ir investicines bendroves), kurių visi naudos gavėjai yra juos tiesiogiai kontroliuojantys fiziniai asmenys.
• Nuo 2022-05-01 duomenis gali teikti visų teisinių formų juridiniai asmenys (išskyrus investicinius fondus ir investicines bendroves), kurių naudos gavėjai yra tiesiogiai ir netiesiogiai juos kontroliuojantys fiziniai asmenys.
• Nuo 2022-07-01 duomenis gali teikti investiciniai fondai ir investicinės bendrovės.

Duomenų į JANGIS teikti nereikia tiems juridiniams asmenims, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė arba savivaldybė.

Galutiniu naudos gavėju gali būti tiesioginis arba netiesioginis savininkas. Tiesioginis savininkas – tai fizinis asmuo, turintis daugiau kaip 25 proc. akcijų, pajų, įnašų ar balsų juridiniame asmenyje. Netiesioginis savininkas – tai fizinis asmuo, kontroliuojantis vieno juridinio asmens dalyvį per kitą juridinį asmenį, turintis daugiau kaip 25 proc. akcijų, pajų, įnašų ar (ir) balsų dalį pirmajame juridiniame asmenyje ir tokiu būdu netiesiogiai kontroliuojantis juridinį asmenį.

Teikiant naudos gavėjo duomenis sistemoje JANGIS, reikia nurodyti tikslią informaciją apie asmenį: vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, akcijų, balsavimo teisių skaičių procentais ar kitokios kontrolės teises. Tiesiogiai juridinį asmenį kontroliuojantis asmuo gali būti pateikiamas tik vieną kartą. Pavyzdžiui, jeigu UAB vadovas yra ir vienintelis jos akcininkas, pakanka pateikti tik jo (kaip akcininko) duomenis.

Minėtus duomenis turi pateikti juridinio asmens valdymo organas, steigimo dokumentuose numatytas ar įgaliotas fizinis asmuo. Duomenys teikiami elektroniniu būdu, prisijungus prie Registrų centro savitarnos ir pasirašius elektroniniu parašu.

Jei pateikus duomenis keičiasi naudos gavėjų ar jų kontroliuojama dalis, tuomet apie pokyčius Registrų centrui reikia pranešti per 10 dienų.

Prievolė teikti duomenis apie naudos gavėjus priimta, remiantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Tuo siekiama didesnio skaidrumo, mažesnės šešėlinės ekonomikos, išvengti pinigų plovimo. Pateiktais duomenimis naudosis valstybės, savivaldybės ir finansinės institucijos (bankai, kredito įstaigos), auditoriai, antstoliai, notarai, žiniasklaida. Be to, dalis informacijos bus prieinama ir kiekvienam iš mūsų.

Jei juridinis asmuo pateiks klaidingą informaciją apie naudos gavėjus, jos trūks arba iš viso nepateiks, tokiu atveju, pavyzdžiui, vykdant pinigines operacijas, atidarant sąskaitas, norint gauti kreditą iš finansinės institucijos, su įmone sandoriai gali būti nesudaromi, apribojami, nutraukiami arba nevykdomi. Už klaidingus duomenis arba jų nepateikus Registrų centrui, įmonės vadovas gali būti nubaustas administracine tvarka, o įmonė – įtraukta į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.