Vabzdžiai priklauso ektoterminei gyvūnų grupei, vadinasi, yra šaltakraujai, o jų medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai labai didelę įtaką daro kūno temperatūra, kurią lemia aplinka. Kaip karštos vasaros dienos veikia kenkėjus?

Žema temperatūra slopina vabzdžių aktyvumą, o aukštesnė temperatūra paprastai stimuliuoja, didina vabzdžių judrumą, agresyvumą, o paspartėjęs jų vystymosi ciklas gausina populiaciją ar didina generacijų skaičių.

Aukšta temperatūra verčia kenkėjus aktyviau ieškoti maisto ir vandens šaltinių. Optimalus temperatūros režimas užtikrina įprastą fiziologinį aktyvumą, kuris garantuoja vabzdžių išgyvenimą.

Amarai pradeda ristis, kai vidutinė oro temperatūra pasiekia 10 °C šilumos. Boružės, auksaakės ir kiti amarų priešai neišsiperi tol, kol vidutinė oro temperatūra nepasiekia 15–16 °C, t. y. maždaug nuo dešimties dienų iki dviejų savaičių. Šis laikotarpis yra labai svarbus sodininkams, nes tuo metu laikas naudoti insekticidus amarų kontrolei.

Labai palankios sąlygos erkėms plisti susidaro tada, kai per vegetaciją būna sausa ir karšta. Palankiomis sąlygomis – kai vyrauja šilti, sausi orai – išsivysto 8–10 rausvųjų sodinių erkių generacijų. Rudosios sodinės erkės žalingos karštu ir sausu oru, per sezoną išsivysto 4–5 generacijos.

Žaliesiems obeliniams amarams palankus šiltas ir drėgnas oras – tuomet išsivysto 8–10 generacijų. Pilkiesiems obeliniams amarams labai palankios sąlygos plisti, kai vidutinė paros oro temperatūra siekia daugiau nei 16 °C ir būna sausa. Per vegetaciją paprastai išsivysto 4 pilkųjų obelinių amarų generacijos.

Tripsai labai išplinta, kai tvyro sausi ir šilti orai. Šiltnamiuose tabakiniai tripsai auga 22–30 dienų. Per metus šiltnamyje gali subręsti 7–8, o lauke – 2–3 generacijos. Šiltadaržiniams tripsams optimalios sąlygos yra 25–30 °C temperatūra ir 85 proc. santykinis oro drėgnumas. Tokiomis sąlygomis gali išsivystyti iki 10 generacijų. Nukritus oro temperatūrai žemiau nei 15 °C, jų vystymasis labai sulėtėja, o kai santykinis oro drėgnumas sumažėja iki 50 proc., lervos masiškai žūsta.

Žalingiausių vakarinių tripsų viena generacija, esant optimalioms sąlygoms (25– 30 °C temperatūrai) užauga per 16 dienų, o per metus gali būti iki 10 generacijų.

Obuolinių vaisėdžių vystymuisi ir žalingumui didelę įtaką turi oro temperatūra. Drugiai skraido vakarais, nuo 21 iki 23 val. Lietuvos sąlygomis vaisėdžių patelės gali dėti kiaušinėlius ir toliau vystytis, jei oro temperatūra yra ne žemesnė nei 16 °C. Jei temperatūra žemesnė, kenkėjai nustoja vystytis ir obuolių derliui žalos nepadaro.

Lapsukiams yra palankesnės sąlygos, kai, drugiams skraidant, oro temperatūra yra aukštesnė. Drugiai pradeda skraidyti po dviejų savaičių nuo žydėjimo ir skraido 3–4 savaites.

Užplūdęs vasaros karštis suaktyvina ir skruzdžių, musių, vapsvų bei kitų geliančių vabzdžių gyvybingumą. Žodžiu, vasaros kaitros žmones slopina ir vargina, o kenkėjams suteikia energijos.

Temperatūra labiausiai veikia vabzdžių vaisingumą, kiaušinių dėjimą. Pvz., žiogai net 20–30 kartų daugiau padeda kiaušinių esant 32 °C negu esant 22 °C šilumos.