Skiriant paramą ūkiams, numatoma vertinti tvarumo kriterijus, tarp jų ir išskiriamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Taigi svarbu įvertinti esamą situaciją ir jos tobulinimo galimybes.

Europos Sąjungos žaliasis kursas ir labiausiai su žemės ūkiu susijusi jo dalis – strategija „Nuo lauko iki stalo“ – numato tvarų išteklių naudojimą ir poveikio aplinkai mažinimą. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, reikia kompleksiškai taikyti įvairias priemones: tobulinti žemės ūkio politiką, keisti paramos sistemą, ūkiuose diegti naujas technologijas.

Pieno ūkių analizė

Atlikdami Lietuvos pieno ūkių analizę vertinome du svarbiausius aspektus: ūkių aplinkos-ekonominį efektyvumą ir ŠESD šešėlinę kainą. Efektyvumas rodo, kiek ūkis atsilieka nuo matematiniais metodais apskaičiuoto atskaitos taško, t. y. idealiai veikiančio ūkio. ŠESD šešėlinė kaina – tai nuostoliai, susiję su (galimu) taršos mažinimu. Tyrimo metodai ir rezultatai išsamiai pristatyti mokslo žurnale „Journal of Cleaner Production“.

Taip pat vertinome techninį efektyvumą. Jis matuojamas pagal atstumą iki gamybos galimybių ribos, kuri rodo, kiek produkcijos galima pagaminti naudojant tam tikrus sąnaudų (darbo, žemės, kapitalo, tarpinio vartojimo, gyvulių) kiekius. Šiuo atveju į modelį įtraukėme dviejų tipų produktus: pienas buvo pageidaujamas, o ŠESD emisijos – nepageidaujamas produktas. Šiomis emisijomis rinkoje neprekiaujama (kai kurie ekonomikos sektoriai įtraukti į emisijų prekybos schemą ir turi įsigyti taršos leidimus, tačiau žemės ūkyje tai netaikoma). Taigi gamybos galimybių ribą galima naudoti matuojant gamybos apimties ir ŠESD sąveiką (elastingumą). Atsižvelgiant į gaminamos produkcijos (pvz., pieno) rinkos kainą, galima įvertinti, kiek pajamų (Eur) prarandama sumažinus taršą vienu vienetu (pvz., viena anglies dioksido ekvivalento tona).

Tyrimui naudojome Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) respondentinių ūkių duomenis. Tyrimo imtis – prekiniai ūkiai, kurių ekonominis dydis yra ne mažiau nei 4 tūkst. eurų. Analizavome 2015, 2017 ir 2019 m. duomenis, atitinkamai tyrėme 317, 312 ir 289 pieno ūkius. Reikia pastebėti, kad respondentiniai ūkiai atrenkami iš ūkių visumos šalyje pagal ekonominį dydį, atsižvelgiant į žemės ūkio struktūros tyrimo duomenis. Tokiu būdu kiekvienam priskiriamas svoris, kuris rodo, kokiam ūkių skaičiui atstovauja tam tikras ūkis. Ekonominiai ir technologiniai kintamieji pateikiami ŪADT duomenų bazėje, tačiau ŠESD emisijos neskaičiuojamos ūkio lygmeniu. Remdamiesi užsienio valstybių patirtimi ir Nacionalinėje išmetamų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje Lietuvai apskaičiuotomis reikšmėmis, sudarėme ŠESD emisijų apskaičiavimo metodiką pieno ūkiams. Ji susideda iš dviejų esminių dalių. Viena vertina ŠESD emisijas ir skaičiuoja jas melžiamoms karvėms, kita – likusiai ūkio galvijų bandai. Nagrinėjome šias ŠESD emisijas: metano (CH₄) dėl gyvulių žarnyno fermentacijos, CH₄ ir azoto oksido (N₂O) dėl mėšlo tvarkymo.

Sudaryta ŠESD emisijų vertinimo metodika atskiram ūkiui leido nustatyti vienai melžiamai karvei tokias vidutines specifines reikšmes, kaip bendras energijos naudojimas (megadžauliai per dieną), metano emisijos, susijusios su žarnyno fermentacija ir mėšlo tvarkymu (kilogramai per metus), lakiųjų kietų medžiagų išsiskyrimas (kilogramai per dieną), melžiamos karvės sukaupiamas azotas (kilogramai per metus). Šiame tyrime rezultatai pateikiami atsižvelgiant į ūkiui priskirtą svorį, todėl, lyginant vidutines ūkiui apskaičiuotas reikšmes melžiamai karvei su atitinkamomis šalies lygmeniu (pateiktomis Nacionalinėje išmetamų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje), jos skyrėsi menkai, tačiau atsirado šių reikšmių skirtumų tarp atskirų ūkių.

Efektyvumo rodikliai

Efektyvumo lygio pokyčiai skirtingais metais nežymūs. Tai rodo, kad ūkių veiklos ir gamybos technologijos gana inertiškos. Pastebėtina, kad didžiausias efektyvumas yra pieno gamybos rodiklio. Taigi ūkiai galėtų optimizuoti savo veiklą mažindami gamybos veiksnių sąnaudas ir ŠESD emisijas, o ne didindami gamybos apimtį.

Žemiausias efektyvumo lygis buvo kapitalo (pastatų, įrenginių). Tai rodo, kad Lietuvos pieno ūkiai dažnai investuoja į ilgalaikį turtą, kuris gamyboje panaudojamas iš dalies. Žemės ir pašarų naudojimo efektyvumas siekė 47–69 proc. (priklausomai nuo analizuotų metų). Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pašarų naudojimo efektyvumui, kuris tiesiogiai prisideda prie gamybos produktyvumo ir pelningumo didinimo. Galvijų bandos ir ŠESD emisijų efektyvumas buvo didesnis už bendrą efektyvumo lygį. Vadinasi, ūkiai turėtų ne keisti bandos dydį, bet optimizuoti kitų gamybos veiksnių intensyvumą.

Taip pat nagrinėjome skirtingo dydžio ūkių efektyvumo rodiklius. Daugeliu atvejų gamybos ar jos veiksnių panaudojimo efektyvumas buvo didžiausias tiek mažiausiuose (mažiau nei 9 sutartiniai gyvuliai), tiek didžiausiuose (daugiau nei 100 sutartinių gyvulių) ūkiuose. Vis dėlto kapitalas geriausiai panaudojamas didžiausiuose, o darbo jėga – mažiausiuose ūkiuose. Tai rodo, kad Lietuvos pieno ūkiams svarbu optimizuoti gamybos procesus ir kapitalo apimtis.

Įvertinę pieno gamybos ir ŠESD emisijų ryšį gamybos galimybių ribos požiūriu nustatėme, kad, norint sumažinti jas 1 t, pieno gamybos apimtį reikėtų sumažinti vidutiniškai 200 litrų. Atsižvelgiant į pieno supirkimo kainą, galima nustatyti piniginius ŠESD emisijų mažinimo kaštus. 2015–2019 m. vidutinė šių emisijų šešėlinė kaina siekė 42–58 Eur (tiek būtų netenkama pajamų jas sumažinus viena anglies dioksido ekvivalento tona).

Nagrinėdami ŠESD emisijų mažinimo kaštus skirtingo dydžio ūkiuose pastebėjome tam tikras tendencijas. Smulkiausi pieno ūkiai ŠESD emisijoms mažinti išleido daugiausia pinigų. Kitų grupių ūkiams kaina svyravo priklausomai nuo metų. Didžiausiuose ūkiuose ji buvo gana aukšta 2015 ir 2019 m., tačiau didžiausia kaina užfiksuota 2017 m. vidutinio dydžio ūkiuose (20–100 sutartinių gyvulių).

Pateikti skaičiavimai gali būti naudingi vertinant ŠESD emisijų mažinimo priemonių veiksmingumą Lietuvos ūkiuose ir galimus ekonominius praradimus. Pastebėtina, kad Lietuvoje pieno supirkimo kaina pastaruoju metu augo. Taigi ŠESD emisijų mažinimo kaštai dėl to didėjo.