23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2022/06
Startuoliui plėtoti geros idėjos neužtenka
  • Eulalija JONUŠKIENĖ
  • Mano ūkis

Norint pradėti verslą, reikia nuolat ieškoti sprendimų, kad jis vystytųsi ir būtų pelningas. O kuriant startuolį, išbandymų kyla dar daugiau. Apie juos ir tai, kaip viskas klostosi iš pradžių, pasakoja vienas iš mokslinio-gamybinio biotechnologijų startuolio „Biovala“ įkūrėjų Mantas Rubežius.

Mantas Rubežius studijavo aplinkos inžineriją Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje. Rašant baigiamąjį bakalauro darbą kilo idėja, kaip panaudoti augalus dirvožemiui valyti. Būdamas vos 22 metų kartu su draugu Žygimantu Kidiku, baigusiu energetikos sistemų ir atsinaujinančios energetikos inžinerijos studijas, įkūrė startuolį, kurio pagrindinė veikla – fitovalymas. Dabar startuoliui jau beveik 8 metai. Universitete įgytos žinios ir kompetencijos kuriant verslą buvo visa ko pagrindas. Pasak Manto, iš jų ir išsivystė verslas.

Startuolis tik 2021-aisiais dirbo pelningai, visais kitais veiklos metais grynasis pelnas buvo neigiamas. Tai, ką uždirba, investuoja, todėl iki šiol dirbo nuostolingai. Apyvartinių lėšų dažniausiai neturi, nes jas išleidžia licencijoms, produktams, technologijoms. Tačiau gelbėja mokslinė veikla. 2020 m. su užsienio partneriais laimėjo Europos Sąjungos tyrimų ir inovacijų programos „Horizon2020“ projektą, kuriame yra vieni iš vykdančiųjų konsorciumo narių. Gaunama parama leidžia diegti inovacijas ir atlikti svarbius tyrimus, susijusius su aplinkosaugos problemomis.

Iš pradžių – perdėti lūkesčiai

Anot pašnekovo, atrodė, kad viskas klostysis sklandžiai ir problemų nekils, tačiau pradžia vis dėlto buvo nelengva, teko daug dirbti – tik po truputį artėjo išsikeltų tikslų link. „Mus užvaldė jaunatviškas entuziazmas. Prisikūrėme svajonių, tad visiškai nebijojome, kad kas nors nepavyks. Net negalvojome, kad gali nesisekti. Tuo metu norėjome veikti ir sienas griauti. Tačiau daug kas nepavyko, dažnai tekdavo nusivilti, bet tai mus ugdė. Žinoma, ilgainiui išsigryninome idėjas, vertybes, stiprybes ir silpnybes, dabar kitaip žiūrime į šį verslą“, – teigia M. Rubežius pridurdamas, kad būtent jaunatviškas maksimalizmas neleido nuleisti rankų. Pasak jo, su bičiuliu iš pradžių manė, kad startuoliui įkurti užteks idėjos, žinių, gebėjimų ir noro, o pinigų ir finansuotojų atsiras savaime, klientų netrūks. Tačiau taip nebuvo.

Viskas vyko palaipsniui. Sudalyvavo viename projekte, tada kitame, trečiame. Užmezgė pažinčių, atsirado gali mybė pasirodyti ir apie save papasakoti, pradėjo dalyvauti Lietuvos ir užsienio konkursuose – juos pastebėjo, įvertino. Tuo metu Mantas studijavo, dalyvavo tarptautiniuose ir nacionaliniuose moksliniuose projektuose, tad užmezgė dar daugiau kontaktų. Taip atsivėrė platesni vandenys – dabar bendradarbiauja su mokslininkais ir institucijomis, mezga partnerystes, dalijasi žiniomis, atlieka mokslinius tyrimus, o tai leidžia ištobulintus metodus komercializuoti.

M. Rubežiaus teigimu, kai esi nepatyręs, labai sunku konkuruoti su ilgai dirbančiomis ir didelėmis įmonėmis. „Tie, kurie kada nors plėtojo verslą, ypač startuolį, žino, kad tai daryti nelengva. Juk viską pradedi nuo nulio. Turi tik idėją galvoje arba ant popieriaus, jokio prototipo ar produkto nėra. Visiška nežinia. Be to, Lietuvoje mes – vieni pirmųjų, kurie pradėjo komercializuoti fitovalymo technologiją“, – sako jis.

Verslo veiklos modelis

Užterštų teritorijų ir dirvožemių valymas taikant fitovalymo technologiją – pagrindinė startuolio veikla. Viskas atliekama vietoje, nekasama ir nevežama į jokias tvarkymo aikšteles. M. Rubežius pripažįsta, kad ši technologija turi trūkumų, pavyzdžiui, ji imli laikui. Vis dėlto verslų, veikiančių tokiu principu kaip šis startuolis, anot pašnekovo, Europoje beveik nėra, o tai – didelis privalumas. Jo teigimu, sunkiau įeiti į rinką dėl mažesnio patikimumo. Nepaisant to, vis dažniau sulaukia susidomėjimo ir daugiau dėmesio. Fitovalymo technologija paremta unikaliomis augalų savybėmis surinkti teršalus, skatinti jų degradaciją ar transformaciją. Ją taikant galima išvalyti naftos produktus, pesticidus, chlorintus ir policiklinius aromatinius angliavandenilius, sunkiuosius metalus, fenolius, radionuklidus ir kt. Be to, toks valymas ekologiškas, nedarko kraštovaizdžio, nekeičia valomos terpės natūralių fizinių, biologinių ar cheminių savybių, sutaupo pinigų, nes užteršto grunto nereikia transportuoti.

Labai svarbus taršos šaltinis. Pavyzdžiui, sunkiuosius metalus kai kurie augalai pasisavina iš dirvožemio ir kaupia antžeminėje dalyje: lapuose, stiebuose. Nuėmus šių augalų derlių, juos galima tvarkyti kaip pavojingas atliekas. Kitas variantas – iš tų augalų išgauti sunkiuosius metalus ir juos perdirbti.

„Tarša gali būti ir organinė. Tokiu atveju parenkami tinkami augalai, maistinės medžiagos, biologiniai priedai ir agrotechninis sprendimas. Visa tai taikant kartu, skatinama teršalų degradacija. Jie suyra iki aplinkai nepavojingų junginių, tarkime, anglies dioksido ir vandens. Be to, viskas vyksta dirvožemyje. Taip užauga švari augalinė biomasė, iš kurios galima gaminti biokurą, pluoštą“, – fitovalymo technologijos ypatumus vardija M. Rubežius pabrėždamas, kad dėl to Lietuvoje kyla nesklandumų, nes nėra aiškaus teisinio tokios biomasės reglamentavimo.

Startuolis vykdo ir kelias šalutines veiklas. Viena jų – prekyba biopreparatais (nuo skirtų namams iki naudojamų žemės ūkyje). Atsirado užsienio partnerių, su jais testuojami nauji kuriami produktai, kurie, gavus teigiamus rezultatus, atsiranda prekyboje – startuolis tapo jų platintoju. Šiuose biopreparatuose yra gerųjų mikroorganizmų, grybų, bakterijų, kurie fiksuoja atmosferos azotą, organines medžiagas, išskiria įvairių šalutinių produktų, padedančių augalams apsisaugoti nuo ligų ir skatinančių juos augti.

Produktai skirti augalininkystės (papildo dirvožemį maistinėmis medžiagomis, gerina fosforo prieinamumą) ir gyvulininkystės ūkiams. Daugiau dirba su pastaraisiais, kurie skirti mėšlui tvarkyti. Jie padeda greičiau suskaidyti organines medžiagas, neutralizuoja kvapą, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją, vadinasi, padeda įgyvendinti aplinkosauginius reikalavimus, neleidžia susidaryti mėšlo plutai, kas ypač aktualu kai kuriems ūkiams.

Dar viena startuolio veiklos kryptis – konsultacijos. Mantas – biodujų, ŠESD emisijų, žemės ūkio ir kitų bioskaidžių atliekų tvarkymo ekspertas. Kolega Žygimantas – švariųjų technologijų (angl. cleantech) ir agroverslo vystytojas-antrepreneris, turintis nemažą augalininkystės ūkį Žemaitijoje, kuriame nuolat išbandomi naujausi sprendimai. 2020 m. prie komandos prisijungė ir dr. Alfreda Kasiulienė, biotechnologijų ekspertė, sukaupusi patirties užsienyje, kur dirbo su organiniais teršalais ir sunkiaisiais metalais, valant dirvožemį ir vandenį.

Taip pat atlieka laboratorinius tyrimus. Gavo licencijas imti vandens, dumblo, dirvožemio mėginius, juos siunčia į užsienio laboratorijas, su kuriomis bendradarbiauja. Vėliau pateikia įžvalgas ir rekomendacijas. Tiesa, neatskleidžia, kuriose šalyse mėginiai tiriami. „Tai komercinė paslaptis, mes dar neįsitvirtinome, turime konkurentų. Be to, tai mums dar gana nauja“, – sako pašnekovas pridurdamas, kad šia veiklos sritimi jau domimasi – gavo komercinį pasiūlymą, tačiau viską apsunkina sudėtingas teisinis reglamentavimas. Mėginiai įprastai ištiriami per kelias dienas, ilgiausiai tai padaryti trunka apie dvi savaites. Pasak pašnekovo, negalima uždelsti, kitaip nukentės kokybė. Blogai paėmus, užkonservavus ar transportavus mėginius, rezultatai gali visai neatitikti realybės.

Taigi, nusprendus kurti startuolį, tenka prisiimti visas galimas rizikas. Nors šio verslo augimo potencialas įprastai didelis, tačiau dažnai nepavyksta išvengti neigiamo grynojo pelno, didelės konkurencijos ir nepasiteisinusių lūkesčių. Kad startuolis vystytųsi ir dirbtų pelningai, vien puikios idėjos neužtenka. Reikia gerai ištyrinėti rinkos poreikius ir reaguoti į jos pokyčius, diegti naujoves, atlikti tyrimus, tobulinti naudojamus metodus, ieškoti partnerių ir finansuotojų, investuoti į inovatyvias technologijas, be kurių startuolis kažin ar galėtų klestėti.

***

APIE STARTUOLIUS:

  • turi originalių ir inovatyvių informacinių technologijų, biotechnologijų ar kitų aukštųjų technologijų sričių idėjų;
  • pasižymi didele rizika – neaišku, ar parduodami produktai ir teikiamos paslaugos sulauks susidomėjimo ir išpopuliarės (dauguma startuolių bankrutuoja per pirmus trejus veiklos metus, dirba nuostolingai);
  • sąvoka „startuolis“ atsirado XX a. 8 dešimtmetyje. 2018 m. pabaigoje vien Europoje veikė apie 829 tūkst. startuolių, jų pritrauktos investicijos siekė maždaug 36 mlrd. eurų.

Šaltinis – Visuotinė lietuvių enciklopedija