Galvijų nagų pažeidimų profilaktika turėtų būti kasdienė veterinarijos gydytojų ir specializuotų nagų karpymo specialistų veikla, nes šlubavimas kelia rimtą grėsmę galvijų gerovei ir produktyvumui. Tai viena iš pagrindinių karvių brokavimo priežasčių.

Dažniausiai šlubavimą sukelia digitalinis dermatitas, interdigitalinis dermatitas, pado opos ar baltosios linijos liga.

Dauguma taikomų gydymo būdų yra netinkami ir kai kuriais atvejais gali neigiamai paveikti ligą ir gydymą. Nuodugniau neišsiaiškinus šlubavimo priežasties, gali būti netikslingai skiriamas gydymas antibiotikais ir taip didinamas bakterijų atsparumas jiems. Be to, daugelis nagų ligų gydymo būdų visai neskirti pagrindinei ligos problemai. Pavyzdžiui, padų opos dažniausiai atsiranda dėl medžiagų apykaitos sutrikimų ir mechaninės nagų perkrovos. Žinoma, kad baltosios linijos ligą sukelia didžiojo prieskrandžio acidozė ir laminitas, todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas racionui subalansuoti.

Nagų pažeidimai paprastai skirstomi į infekcinius ir neinfekcinius, atsižvelgiant į jų etiologiją. Infekciniai pažeidimai – tai digitalinis dermatitas, interdigitalinis dermatitas, o neinfekciniai dažniausiai yra pado opa ir baltosios linijos liga.

Digitalinis dermatitas

Galvijų digitalinis dermatitas, dažniau vadinamas Mortellaro liga, yra infekcinis susirgimas, sukeliantis uždegiminius odos pažeidimus. Tai didelė raudona arba pilka pirštų srities odos liga, pasireiškianti kaip skausmingi opiniai arba proliferaciniai pažeidimai, dėl kurių galvijai šlubuoja. Lokalizuojasi tarpupirštyje arba aukščiau apynagės srityje.

Ligos priežastys:

• naujų nepatikrintų gyvūnų įtraukimas į bandą (biologinis saugumas);
• prasta higiena, pavyzdžiui, netinkamos pėdų vonelės, nevalomi tvartai ir pan.;
• nagų pado odos pažeidimai ir (ar) sužalojimai, cheminiai ir (ar) fiziniai pakitimai;
• mitybos sutrikimai.

Digitalinis dermatitas taip pat laikomas viena iš svarbiausių nagų ligų, susijusių su rimtomis gyvūnų gerovės problemomis, sukeliančių gyvuliui nuolatinį skausmą. Ilgainiui dėl ligos galvijai gali pradėti šlubuoti, sumažės pieno primilžis, pablogės reprodukcinė veikla ir gali tekti galvijus brokuoti.

Profilaktika. Integruotos prevencinės strategijos reikia visiems: nuo veršelių iki telyčių ir nuo laktuojančių iki užtrūkusių karvių. Tai padeda valdyti rizikos veiksnius ir kontroliuoti digitalinį dermatitą. Tam būtina teisingai valdyti bandą, laikytis tvarto higienos ir šėrimo.

Bandos valdymas:

• neleisti gyvulių, sergančių digitaliniu dermatitu, į bandą. Įleisti tik sveikus;
• reguliariai tikrinti ir tvarkyti gyvulių nagas.

Higiena:

• švara! Reguliariai valyti mėšlą guoliavietėse;
• nagas dezinfekuoti vonelėse su vario sulfatu.

Pašarai:

• užtikrinti, kad pašaruose būtų pakankamai maisto medžiagų ir mikroelementų.

Gydymas. Pirmiausia būtina pašalinti nešvarumus ir nusausinti žaizdą. Bakterijos tūno giliai odoje ir yra su negyvos odos sluoksniu bei lipniu skysčiu. Digitalinis dermatitas yra ypač jautrus daugumai antibiotikų, tačiau jį sunku gydyti, nes bakterijos lokalizuojasi giliai odoje.

Galima naudoti specializuotus antibiotikų purškalus. Sunkesniais atvejais gydymą reikės kartoti. Bakterijoms daugintis ypač tinkama aplinka, kurioje nėra deguonies, todėl rekomenduojama palikti išvalytą žaizdą atvirą, kad galėtų kvėpuoti. Jei naudojami tvarsčiai, patartina naudoti drėgmę sugeriančias priemones (degutą ar salicilo rūgšties miltelius), jas reikia nuimti per dvi dienas. Prieš aplikuojant produktus, apdorojama vieta turi būti gerai nuvalyta.

Interdigitalinis dermatitas

Interdigitalinis dermatitas yra bakterinė liga, kurią dažniausiai sukelia anaerobinės bakterijos Dichelobacter nodosus ir Bacteriodes melaninogenius. D. nodosus gali išgyventi tik kelias dienas ant paviršių, bet ant nagų gali išlikti gerokai ilgiau. Ši liga pieno ūkiuose paplitusi nuo 5 iki 14,2 procento.

Priežastys:

• higienos normų tvarte nesilaikymas, antisanitarinės sąlygos, didelė drėgmė;
• netinkamas nagų apipjaustymas.

Interdigitalinis dermatitas yra audinių augimas tarpupirštyje dėl lėtinio odos dirginimo. Paprastai liga prasideda nedideliu ir neskausmingu tarpupirščio odos išsikišimu. Galutinės stadijos klinikiniai požymiai yra kietos, panašios į naviką masės, kurių randama tarpupirščių ertmėje su odos pažeidimais, galinčiais sukelti gilią nekrozę ir flegmoninius uždegimus.

Gydymas. Paprastai gydoma antibiotikais, taip pat valoma pažeistos nagos tarpunagė. Nagų vonelės yra vienas svarbiausių aspektų gydant interdigitalinį dermatitą. Liga turi būti gydoma lokaliai. Reikia gerai nuvalyti tarpunagę, giliai nubraukiant švariu sausu popieriumi ar šluoste, ir užtepti vietinio bakteriostatinio preparato.

Profilaktika. Norint išvengti ligos, būtina naudoti galvijų nagų voneles ir tinkamai valyti tarpunages.

Pado opa ir baltosios linijos liga

Dažniausiai pasitaikantys neinfekciniai melžiamų karvių nagų pažeidimai yra pado opa ir baltosios linijos liga, kurios kartu sukelia didžiausius ekonominius nuostolius iš visų pieninių galvijų nagų ligų. Šios ligos tiesiogiai mažina primilžį, lemia svorio mažėjimą ir reprodukcinius sutrikimus.

Didelis primilžis, karvių amžius ir kondicija gali būti baltosios linijos ir pado opų išsivystymo rizikos veiksniai, tačiau pagrindinė šių ligų priežastis yra laminitas.

Pado opa yra specifinis sužalojimas, dažniausiai pasitaikantis pado viduryje.

Priežastys. Dėl laminito atsiranda kraujotakos pakitimų, kuriuos lemia pirštakaulio sukimasis. Šie statiniai-mechaniniai pokyčiai sukelia spaudimą nagos raginę kapsulę auginančiame audinyje ir dėl to atsiranda hemoraginių nekrozinių pakitimų, kurie predisponuoja pado opų atsiradimą.

Pado opos dažniausiai išsivysto užpakalinių galūnių išorinėje (lateralinėje) nagoje, nes jai tenka didesnė gyvulio svorio apkrova negu vidinei nagai. Reguliariai nedrožiant nagų, nagos raginė kapsulė perauga ir padidina riziką išsivystyti pado opoms. Ligos rizika taip pat didėja, jei karvė ilgą laiką stovi ant kieto paviršiaus.

Profilaktika. Kadangi dažniausia priežastis pado opai atsirasti yra laminitas, labai svarbu subalansuoti racioną. Ne ką mažiau svarbu yra ir gyvulių komfortas, tinkama tvarto grindų danga, todėl, norint sumažinti pado opų riziką, reikėtų taikyti šias prevencines priemones:

• racionas turėtų būti subalansuotas taip, kad karvės kūno masės indeksas neviršytų 3,5 balo, kadangi nutukimas didina nagų apkrovą;
• mažinti karvių stovėjimo ant kieto paviršiaus laiką. Jei pado opos yra bandos problema, reikėtų apsvarstyti būdus, kurie leistų gyvuliams mažiau stovėti ant kieto paviršiaus, ypač veršiuojantis:
  • 4 savaites iki apsiveršiavimo ir 4–8 savaites po apsiveršiavimo laikyti gyvulius ant gilaus kraiko. Jei nėra galimybės tiek laiko laikyti karvių ant gilaus kraiko, šį laiką galima trumpinti nors iki 1–2 savaičių;
  • suplanuoti melžimo laiką taip, kad karvės ar telyčios prieš melžimą stovėtų ne ilgiau nei 1 valandą. Idealiu atveju grupės turėtų būti socialiai stabilios, kuriose nėra ryškios hierarchijos;
  • po melžimo gyvuliai turi turėti prieigą prie švarių, sausų ir higieniškų guoliaviečių. Nors greitas karvių parėjimas po melžimo į guoliavietes gali būti mastito rizikos veiksnys, jį galima kontroliuoti duodant gyvuliui daug pašarų išėjus iš melžimo aikštelės – taip karvės greitai neatsiguls;
  • reikia tinkamo dydžio guoliaviečių. Patogios guoliavietės trumpina karvių stovėjimo laiką, gyvuliai daugiau guli, ilsisi, mažiau apkrovos tenka nagoms.

Gydymas priklauso nuo matomo klinikinio vaizdo. Vienas iš svarbiausių gydymo veiksnių visais pado opų atvejais yra ortopedinio padelio klijavimas ant sveikos nagos pado, kad būtų sumažinta pažeistos nagos apkrova. Tai sumažina skausmą ir spartina gijimą. Dažnai aplink opą esantys audiniai būna nekrozavę ir atsidaliję, todėl į opą patenka nešvarumų. Atsidalijusius ir nekrozavusius audinius reikėtų pašalinti 45o kampu, kol aplink opą liks plonas pado sluoksnis. Pade išsikišusį granuliacinį audinį reikėtų nudrožti ir sulyginti su aplink opa esančiu pado sluoksniu.

Paprastai tai sukelia nemažą kraujavimą, todėl prasminga naudoti tvarstį. Kadangi nagos pado audiniai yra stipriai inervuoti, visais atvejais prieš pradedant bet kokį nagų drožimą reikia taikyti vietinę nejautrą. Nekomplikuotais pado opų atvejais sisteminių vaistų nuo uždegimo ar gydymo antibiotikais nereikia.

Baltosios linijos liga pasireiškia kraujavimu, įtrūkimais ir abscesais tarp pado ir nagos sienelės. Pažeidimai dažniausiai lokalizuojasi užpakalinių galūnių nagose ant išorinės nagos.

Priežastys. Laminitas, sutrikdantis kraujo tekėjimą į raginę kapsulę auginantį audinį, sukelia prastą keratinocitų gamybą, dėl ko tarp keratinocitų, esančių baltojoje linijoje, atsiranda įtrūkimų ir išsivysto baltosios linijos liga. Dėl baltosios linijos pokyčių tarp nagos sienelės ir pado susidaro skiriamoji sienelė. Tęstinumo praradimas tarp pado ir nagos sienelės sudaro puikią terpę kolonizuotis patogeninėms bakterijoms. Aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, drėgmė ir nešvari aplinka, tik dar labiau padidina galimybę patogeninėms bakterijoms patekti į baltojoje linijoje atsiradusius tarpus ir sukelti šlubavimą.

Profilaktika. Baltosios linijos ligos profilaktika apima daugelį veiksnių, tai gyvulių laikymo sąlygos, komfortas, karvių kiekis ir mityba.

Svarbiausi prevencinių priemonių taikymo aspektai

• Trumpinti stovėjimo ir ilginti gulėjimo laiką. Kuo ilgiau karvės stovi ant kieto paviršiaus, tuo didesnė baltosios linijos ligos atsiradimo rizika. Reikėtų stengtis kuo labiau sutrumpinti gyvulių stovėjimą melžimo aikštelėje (ne ilgiau nei 1 val.) ir užtikrinti tinkamo dydžio guoliavietes, pakankamą kiekį pakratų.
• Tvarte turi būti pakankamai guoliaviečių (geriausia net 5 proc. daugiau nei ūkyje yra gyvulių), nes siekiamybė, kad karvės gulėtų mažiausiai 12 val. per parą.
• Ganomiems galvijams labai svarbu geros ganyklos. Akmenys ganykloje didina galimybę jiems patekti ir įstrigti į baltosios linijos ir nagos raginės sienelės tarpą, o tai sukelia baltosios linijos ligą.
• Įrodyta, kad į racioną įtraukus biotino po 20 mg/d. karvei, baltosios linijos ligos atsiradimas sumažėja net 50 procentų.
• Tvartų grindys turėtų būti neslidžios, kuo švaresnės ir sausesnės, todėl gera alternatyva yra guminių kilimėlių naudojimas.

Gydymas. Identifikavus baltosios Baltosios linijos liga linijos pažeidimus, pašalinami visi nagos sluoksniai, įskaitant ir raginę sienelę. Šalinti reikia labai atsargiai, kad nebūtų pažeisti aplinkiniai sveiki audiniai. Pašalinus nagos sluoksnius, reikėtų sumažinti spaudimą pažeistai nagai ją apdrožiant. Papildomam spaudimui mažinti galima klijuoti ortopedinį padelį ant sveikosios nagos, kad svoris būtų perkeliamas ant jos.

Nagų apžiūrą reikėtų atlikti po 3–6 savaičių, kad būtų galima įvertinti gijimą ir, jei reikia, pašalinti arba pakeisti padelį. Anksti pastebėjus baltosios linijos ligą, tikslinga naudoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, kad išvengtume tolesnių uždegimo procesų.

***

Nagų pažeidimai yra viena iš labiausiai paplitusių ir sekinančių galvijų šlubavimo priežasčių. Nepaisant jų pasireiškimo dažnio, konkrečios informacijos apie gydymą trūksta. Taigi, lengviau išvengti šių problemų taikant profilaktines nagų priežiūros priemones. Rekomenduojama karvėms nagas drožti du kartus per metus, o aukšto produktyvumo gyvuliams – ir keturis kartus per metus.

Nagų ligų išvengti padeda subalansuotas galvijų šėrimas, geros laikymo sąlygos – mėšlo valymas, tinkamo dydžio guoliavietės, neslidi grindų danga, dezinfekcinių vonelių naudojimas. Nagų vonelių dezinfekavimo priemonės: vario sulfatas, formalinas, komercinės priemonės. Priemonės pH turėtų būti 3,5–5,5, nerekomenduojama didinti jos dozės, kad tirpalas netaptų kenksmingas. Jei vis dėlto identifikuojate gyvulį, kuris turi nagų pažeidimų, sukeliančių šlubavimą, tai pagrindiniai atsakingo šlubavimo sutrikimų valdymo komponentai yra ortopedinio padelio klijavimas ant sveikos šlubuojančios kojos nagos, apgalvotas tvarsčio ar imobilizacijos naudojimas, kruopštus parenterinio ar vietinio gydymo pasirinkimas ir gydymo planas skausmui malšinti, sveikimui spartinti.