Į sėjomainą įtraukus tarpinius pasėlius, galima taikyti tausojamąjį dirvos dirbimą ir išvengti neigiamos tiesioginės sėjos įtakos dirvožemio kokybei.

Ieškoma būdų mažinti išlaidas augalininkystei, tad dažniau taikomas ekstensyvus dirvos dirbimas. Siekiant sumažinti energetikos ir darbo sąnaudas, mažinamas dirvos arimo gylis, arimas keičiamas purenimu arba visiškai atsisakoma pagrindinio žemės dirbimo, sėjama tiesiog į ražienas. Todėl Lietuvoje ir visame pasaulyje minimaliai įdirbamų laukų plotų daugėja.

Plačiau taikant minimalų ir bearimį žemės dirbimą, keičiasi dirvožemio fizikinės savybės, didėja dirvos tankis, žemės ūkio augalų šaknų masė formuojasi viršutiniame armens sluoksnyje. Į sėjomainą įtraukus tarpinius pasėlius, galima taikyti tausojamąjį dirvos dirbimą ir išvengti neigiamos tiesioginės sėjos įtakos dirvožemio kokybei.

Tarpiniai pasėliai pasižymi daugiafunkcėmis savybėmis:

• pagerina dirvožemio fizikines, chemines ir biologines savybes;
• apsaugo nuo vandens ir vėjo erozijos;
• yra kokybiška žalioji trąša;
• padeda kontroliuoti piktžolių plitimą.

Augalų šaknų augimas ir vystymasis

LAMMC Žemdirbystės instituto sėjomainos laukuose įrengtame eksperimente tiriamas ilgalaikis žemės dirbimo sistemų ir tarpinių pasėlių poveikis dirvožemio fizikinėms, cheminėms ir biologinėms savybėms ir šių savybių pokyčio įtaka žemės ūkio augalų šaknų struktūros formavimuisi ir derliui.

Šaknys yra svarbi augalo dalis, kontroliuojanti jo vandens ir mitybos balansą. Nors daugeliu atvejų augalų šaknys nelemia derliaus, tačiau jų reikšmė ypač išauga esant drėgmės ir maisto medžiagų trūkumui dirvožemyje. Šaknų ilgis ir skersmuo yra svarbus rodiklis, nusakantis augalų gebėjimą pasisavinti maisto medžiagas ir vandenį iš dirvožemio, ypač tai svarbu tvyrant sausrai.

Žemės ūkio augalų šaknų augimas ir vystymasis labai priklauso nuo dirvožemio fizikinių savybių, tokių kaip tankis ir poringumas. Šioms savybėms didelę įtaką turi pasirinktas žemės dirbimo būdas. Daugelio šalių ir Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatai patvirtina, kad ilgalaikė tiesioginė sėja daro įtaką dirvožemio fizikinėms savybėms, dėl kurių padidėja dirvožemio tankis ir atsparumas prasiskverbimui.

Tankesniame dirvožemyje augalų šaknys auga silpniau, prasčiau pasisavina vandenį ir maisto medžiagas. Giliai įdirbant žemę suardomas didelio tankio dirvožemio sluoksnis, padidėja vandens įsiskverbimas ir judėjimas, o tai turi įtakos šaknų augimui ir vystymuisi, kartu – derliui.

Žemdirbystės institute atliktais tyrimais nustatyta, kad, taikant seklų skutimą ir tiesioginę sėją, viršutiniame armens sluoksnyje (0–10 cm) susiformavo didesnis bendras vasarinių kviečių šaknų ilgis nei taikant tradicinį gilųjį arimą. Tačiau apatiniame armens sluoksnyje (10– 20 cm) bendras šaknų ilgis, taikant seklų skutimą ir tiesioginę sėją, buvo 7 proc. mažesnis nei ariant.

Tarpiniai pasėliai turėjo įtakos susiformuoti didesniam vasarinių kviečių šaknų ilgiui visose tirtose žemės dirbimo technologijose (gilusis arimas (22– 24 cm), seklusis skutimas (8–10 cm) ir tiesioginė sėja) abiejuose tirtuose armens sluoksniuose (0–10 ir 10–20 cm).

Šaknų skersmuo atvirkščiai koreliavo su šaknų ilgiu ir 0–10 cm sluoksnyje buvo didesnis, taikant gilųjį arimą nei tiesioginę sėją. O 10–20 cm sluoksnyje didesnis vasarinių kviečių šaknų skersmuo susiformavo taikant tradicinį gilųjį arimą, o ne seklų skutimą ar tiesioginę sėją.

Visuose eksperimento variantuose tarpinių pasėlių auginimas turėjo įtakos formuojant mažesnį vasarinių miežių šaknų skersmenį visame tirtame armens sluoksnyje.

Anglies dvideginio emisija

Augalų šaknų kvėpavimo ir mikroorganizmų veiklos bei organinių medžiagų irimo rezultatas yra anglies dvideginio (CO₂) emisija iš dirvožemio. Tai dirvožemio kvėpavimo matas. CO₂ išsiskyrimo iš dirvožemio intensyvumą lemia daugelis veiksnių ir pirmiausia – naudojamų agropriemonių tipas ir intensyvumas, taip pat ir jau dirvožemyje esantis susikaupusios anglies kiekis. Vienas iš pagrindinių tarpinių pasėlių auginimo tikslų yra papildyti dirvožemį organinių medžiagų ir jas kaupti, o pasirinktas žemės dirbimo būdas gali turėti įtakos šio proceso pokyčiui, nelygu dirvožemio struktūra, drėgmė ir temperatūra.

Tyrimuose atlikti CO₂ emisijos matavimai parodė, kad didesnis vasarinių kviečių šaknų tūris viršutiniame 0–10 cm dirvožemio sluoksnyje turėjo įtakos didesnei CO₂ emisijai iš dirvožemio visuose tirtuose eksperimento variantuose su tarpiniu pasėliu. Vidutinė CO₂ emisija visuose tirtuose žemės dirbimo variantuose buvo 26 proc. didesnė fone su tarpiniu pasėliu. Tai suprantama, nes dėl didesnio organinės medžiagos kiekio intensyvėja mikroorganizmų veikla.

Analizuojant skirtingas žemės dirbimo technologijas, nustatyta, kad taikant tiesioginę sėją CO₂ emisija iš dirvožemio buvo 5 proc. mažesnė nei taikant seklųjį skutimą ir 16 proc. mažesnė nei giliai ariant.

CO₂ emisiją lemia ir aplinkos sąlygos. Drėgnais ir sausais metais duomenys gali būti visiškai priešingi. Intensyviausiai emisijos iš dirvos vyksta šviežiai įdirbus žemę, todėl minimalizuojant dirbimų skaičių ar intensyvumą galima ne tik išvengti emisijų pikų iš dirvos, bet ir sumažinti degalų sąnaudas, o kartu ir CO₂ emisijas, atsirandančias dėl žemės ūkio mašinų veiklos.

Galima daryti išvadą, kad tarpinių pasėlių įtraukimas į sėjomainą, ypač taikant tiesioginę sėją, gali būti viena priemonių, gerinančių dirvožemio fizines, chemines ir biologines savybes ir taip padedančių išlaikyti agrarinei veiklai naudojamų dirvožemių našumą ir kokybę.