Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą įrašytos dvi naujos sėjamųjų žirnių veislės Lina DS ir Egle DS.

Pagrindinis selekcininkų tikslas yra sukurti veisles, kurios duotų didelį ir stabilų derlių, būtų tvirtais stiebais, stipria šaknų sistema. Labai svarbi savybė yra veislės plastiškumas, kuris pasireiškia gebėjimu prisitaikyti prie biotinių ir abiotinių veiksnių skirtingose augavietėse.

Šiuo metu Nacionaliniame augalų veislių sąraše yra 21 sėjamųjų žirnių veislė, iš kurių penkios sukurtos Lietuvos selekcininkų. Žirnių veislė Simona į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą įrašyta 2008 m., Ieva DS – 2015 m., Jūra DS – 2017 m.

Nauja sėjamųjų žirnių veislė Lina DS gauta sukryžminus veisles Respect ir Audit. Veislė Egle DS gauta sukryžminus veisles Grafila ir Respect. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą abi jos įrašytos 2021 metais.

Žirnių Lina DS ir Egle DS ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) Kauno, Utenos ir Pasvalio veislių tyrimo skyriuose (AVTS) 2019–2020 metais. Veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo savybės ištirtos Lenkijos augalų veislių tyrimo centre.

Abi veislės sukurtos tarpveislinės hibridizacijos metodu su tolesne individine atranka. Veislės pusiau belapio tipo, žiedai balti, sėklos geltonos. Veislė Lina DS atspari pašaknio ir lapų ligoms, todėl rekomenduojama auginti ekologinėje sistemoje. Veislė Egle DS išsiskyrė atsparumu ankščių ir lapų ligoms, gerai stelbia piktžoles ir tinka auginti mišiniuose su migliniais javais.

2019–2020 metais meteorologinės sąlygos LAMMC Žemdirbystės institute (ŽI) žirniams augti buvo palankios, žirnių pagrindiniai derliaus ir agrobiologiniai rodikliai atitiko veislių savybes. Naujų veislių derlius lenkė standartinių veislių derlių visose augimo vietose. AVTS tyrimuose veislės Lina DS ir Egle DS užaugino didesnį derlių nei standartų vidurkio atitinkamai 0,24 ir 0,68 t ha^-1. ŽI laukuose tradicinėje sėjomainoje Lina DS 0,09 t ha^-1, o Egle DS 0,52 t ha^-1 lenkė standartų derlių.

Ekologiniuose veislių bandymuose gerai užaugo abi naujosios veislės: Lina DS subrandino 3,78 t ha^-1 ir lenkė standartų derlių 0,24 t ha^-1, veislės Egle DS derlius buvo 3,83 ha^-1 ir standartų vidurkį lenkė 0,29 t ha^-1.

Labai svarbu, kai aukštesni augalai yra atsparūs išgulimui, nes šie rodikliai turi įtakos tinkamai nuimti subrandintą derlių. Veislė Egle DS išsiskiria savo gebėjimu užauginti ilgą ir tvirtą stiebą, augalų aukštis visomis augimo sąlygomis buvo 7,4–15,5 cm didesnis nei standartinių veislių, o veislės Lina DS augalai buvo aukštesni 2,5–13 cm.

Atsparumas išgulimui tyrimo metais AVTS ir ŽI ekologiniame lauke įvertintas 9 balais (9 balai – augalai visiškai statūs), tik ŽI tradiciniame lauke veislių atsparumas nežymiai skyrėsi, bet tai rodo gerą naujųjų veislių atsparumą išgulimui.

Vegetacijos trukmę labiau lėmė auginimo sąlygos. Tiek veislė Lina DS, tiek Egle DS ilgiau brendo AVTS tyrimuose nei standartinės veislės, atitinkamai 2,6 ir 5,3 dienos. ŽI abejuose tyrimo fonuose veislė Lina DS subrendo panašiai kaip standartai, Egle DS yra ilgesnio vegetacijos periodo, atsižvelgiant į augimo sąlygas, vidutiniškai 3–5 dienomis.

Apskaičiuojant sėklų normą hektarui, svarbi 1 000 sėklų masė. Veislės Lina DS 1 000 sėklų masė svyruoja tarp 261,5–285,7 g, nelygu augimo sąlygos ir vieta, sėklos yra vidutinio stambumo. Veislės Egle DS sėklos yra stambesnės ir už standartines, ir už veislės Lina DS sėklas.

Baltymų kiekis labiausiai skyrėsi AVTS tyrimuose, kur veislė Egle DS sukaupė 0,9 proc., o veislė Lina DS 0,3 proc. daugiau baltymų nei standartinės veislės. ŽI tradiciniame lauke Lina DS baltymų sukaupė panašiai kaip ir standartinės veislės, o Egle DS sukaupė 0,6 proc. daugiau. ŽI ekologiniame lauke baltymų kiekis veislės Lina DS sėklose buvo mažesnis 0,3 proc., o Egle DS baltymingumas buvo toks pat, kaip ir standartinių veislių.