Jaunas Šiaulių rajono Dimšių kaimo ūkininkas Deividas Matjošaitis, ieškodamas, ką galėtų veikti laisvu nuo žemdirbystės darbų tėvo ūkyje metu, sumanė auginti daržovių daigus. Ši vaikino idėja pasirodė labai sėkminga.

„Dar buvau nebaigęs vidurinės mokyklos, kai pradėjome šiltnamyje auginti daržoves. 2014-aisiais pasistatėme pirmą 2 arų šiltnamį ir auginome agurkus, pomidorus, paprikas. Daržoves mama veždavo į turgų, aš parduodavau, ir… namo“, – pradžią prisimena Deividas.

Taip jis su šeimos nariais dirbo gal dvejus metus. Vėliau rinka pradėjo keistis, nes daržovių pasiūla, ne tik vietinių, bet ir įvežtinių, sparčiai plėtėsi. Nebepavykdavo parduoti tiek, kiek užaugindavo, arba tekdavo viską parduoti pusvelčiui. Kainas itin mušė pigesnė lenkiška produkcija. Todėl nutarė auginti daržovių daigus. Pradėjo nuo pomidorų ir agurkų.

„Pirmus dvejus metus daigus sunkiai sekėsi parduoti: turguje esi naujas, jaunas, niekas nepasitiki“, – pasakoja Deividas, pirmais metais užauginęs apie 5 tūkst. pomidorų daigų.

Nepaisant nelengvos pradžios, verslas pamažu įsibėgėjo. „Kiekvienais metais parduodavau vis daugiau ir daugiau daigų. Netgi jų pritrūkdavo. Turguje vieta išpirk- Jaunas Šiaulių rajono Dimšių kaimo ūkininkas Deividas Matjošaitis, ieškodamas, ką galėtų veikti laisvu nuo žemdirbystės darbų tėvo ūkyje metu, sumanė auginti daržovių daigus. Ši vaikino idėja pasirodė labai sėkminga. ta, o vežti nėra ką… Todėl vis plėtėmės“, – sako augintojas. Jis palygina, kad už vieną pomidoro daigą gaudavo 1 eurą, o norint tiek pat gauti už pačius pomidorus, jų reikėjo užauginti visą kilogramą. Be to, užauginti daigą užtrunka kur kas trumpiau, negu gauti daržovių derlių.

Pradėjęs auginti pomidorų ir agurkų daigus, D. Matjošaitis bandė auginti ir paprikas. Tačiau niekaip nesulaukdavo gerų daigų. „Po truputį išmokome, ir jau trejus metus užauga puikūs paprikų daigai“, – sako jaunasis ūkininkas. Ūkininkaujant praverčia žinios, kurių įgijo Kauno aplinkos ir inžinerijos kolegijoje, čia studijavo miškininkystę. Mokslai pravertė ir įgyjant medkirčio, ūkininko pažymėjimus.

Laikui bėgant daržovių daigų asortimentą ūkininkas išplėtė, nes dabar užaugina ir baklažanų, ir cukinijų, ir net arbūzų. Iš viso per sezoną susidaro keliolika tūkstančių daigų.

Plečiantis verslui, pernai ūkyje įrengė antrą 2,5 arų šiltnamį, skirtą vienmetėms gėlėms. Jų daigų D. Matjošaitis perka iš Nyderlandų. Šį sezoną pirmojo etapo daigeliai į ūkį atvežti paskutinę vasario savaitę, o antrojo – kovo pirmoje pusėje. Jie sodinami į pakabinamus vazonus, užauginami iki pirmųjų žiedų ir tuomet vežami parduoti į turgų.

„Gėlių paklausa didelė. Be to, daržovių daigų jau užauginame tiek, kad plėstis neverta, nes nebeparduotume. O gėles pernai pavyko realizuoti visas, nė vieno vazonėlio neteko išmesti“, – sako ūkininkas.

D. Matjošaitis daigais ir gėlėmis prekiauja Šiaulių ir Akmenės turguose, taip pat įkūrė internetinę parduotuvę. Užsakytus daigus ūkininkas pristato į namus. Tenka vežti augalus į pačius įvairiausius rajonus. Jis darbus taip organizuoja, kad savaitės pradžioje išvežiotų užsakymus, o antroje jos pusėje galėtų prekiauti turguose.

„Būtų labai gerai, jei šitaip pavyktų parduoti kuo daugiau produkcijos. Tai apsimoka labiau negu stovėti turguose, kur nemažai kainuoja prekybos vieta. Tam, kad atsipirktų vieta turguje, reikia užauginti kokius 2 tūkstančius daigų“, – skaičiuoja Deividas.

Be to, jis pats dar darbuojasi ir šiltnamyje. Tiesa, padeda mama Aušra, savaitgaliais atvažiuoja ir draugė Džiuginta, vyresniojo brolio draugė Neringa. Merginos padeda turguje ir šiltnamiuose.

Plečia daigų asortimentą

Daržovių daigų sėja prasideda jau vasarį. Pirmiausia sėjamos ilgiau dygstančios ir augančios daržovės, pavyzdžiui, paprikos. Jas augintojas daigyklose pasėja vienu kartu – vasario antrą savaitę. Paprikos (daugiausia auginami hibridai) sudygsta maždaug per 10 dienų, dvi savaites paaugę daigeliai pikuojami į didesnius vazonėlius ar polietileno maišelius. Substrato jie pripildomi rankomis. Tai ilgiausiai trunkantis ir vienas sunkiausių darbų.

Pomidorai sėjami dviem etapais: kovo antrą savaitę ir kovo pabaigoje. Pirmiausia pasėti pomidorai skirti prekybos pradžiai, nes į turgus pradedama važiuoti balandžio pabaigoje. Vėliau pasėtieji užauga gegužės prekybai. Agurkai sėjami balandžio pradžioje, nes jie užauga greičiausiai.

Ūkyje pomidorų auginama apie 30 veislių, agurkų – 6, paprikų – 8 veislės.

Kas svarbiausia, norint užauginti kokybiškus daržovių daigus? Pasak ūkininko, reikia labai stebėti, kad nepultų ligos, netrūktų maisto medžiagų, būtų tinkama temperatūra. Pomidorus užauginti bene lengviausia. Paprikos daug lepesnės. Daigų substratas jau būna su trąšomis, tad dvi pirmąsias savaites tręšti nereikia, o po to papildomai trąšų dedama reguliariai laistant. Už daigyklos šildymą atsakingas Deivido tėtis – jis naktimis keliasi užmesti malkų į šiltnamyje įrengtus katilus.

Norint užauginti gražias gėles, pasak Deivido, be tinkamų priežiūros sąlygų, vienas svarbių dalykų augalams, ypač svyrantiems, yra erdvė, kad jie galėtų plėstis, šakotis. Be to, kiekvienąkart laistant turi būti dedama trąšų, kurios skatintų formuotis žiedus. Augintojas perka skystąsias specialiai gėlėms ir daržovėms skirtas trąšas.

Sėklas tenka užsisakyti iš anksto

Pastaraisiais metais, siekiant dar išplėsti augalų pasiūlą, ūkininkas šiltnamiuose pradėjo auginti ir kai kurias prieskonines žoleles: melisas, bazilikus, rozmarinus, čiobrelius, mairūnus, mėtas. Tiesa, jų nedaigina iš sėklų, kaip ir gėlių – užsako mažus daigelius iš Nyderlandų. O tai padaryti reikia gerokai prieš auginimo sezoną, dar lapkritį.

Nors ir iš anksto suplanavus, kokių veislių augalai bus auginami, nebūtinai tai įvyksta. Štai šiemet ūkininkas negavo raudonos spalvos begonijų daigelių, nes augintojas iš Nyderlandų pranešė, kad nepavyko jų užauginti, o pakeisti neturi kuo. Todėl už gėlių daigelius atsiskaitoma tik tuomet, kai įvykdomas užsakymas ir yra aiškus augalų kiekis bei rūšys. Už vieną gėlių daigelį tenka mokėti 0,6–1,20 Eur. Brangiausiai kainuoja naujų veislių ir spalvų gėlės.

Daržovių sėklos užsakomos kiek vėliau, dažniausiai žiemą. Už jas tenka sumokėti iš anksto.

Kiekvienais metais D. Matjošaitis užsisako ne tik jau išpopuliarėjusių, bet ir naujų daržovių veislių. Jos užauginamos iki derėjimo, nes pirmiausia Matjošaičių šeima išbando naujoves, stebi, ar augalai neserga, ragauja užderėjusias daržoves, vertina skonį ir kitas savybes. Ir tik tuomet atrinktas patikusias veisles kitą sezoną jau sėja daigams, kad galėtų pasiūlyti pirkėjams.

Šį sezoną, brangstant energijai, trąšoms ir kitoms prekėms, pokyčius pajuto ir daigų augintojas. Pavyzdžiui, vien plastikiniai gėlių vazonėliai, palyginti su praėjusiais metais, pabrango apie 70 proc. Jie importuojami iš Lenkijos.

Durpes, tiksliau paruoštą auginimui substratą, ūkininkas perka iš Joniškio rajono durpyno, nes jis netoli ir kaina palanki. Durpės būna supakuotos ir jau su trąšomis, reikalingomis pradiniam daigų augimui.

Ko nori pirkėjai

D. Matjošaitis sako patyręs, kad daugelis pirkėjų iš anksto žino, kokių veislių daigų jie nori. Į turgų jie ateina su sąrašais. Jeigu norimos veislės daigo negauna pas vieną pardavėją, eina pas kitą. Yra ir tokių, kurie patarimo kreipiasi į daigų augintoją, kad jis parinktų veisles savo nuožiūra.

Pasak Deivido, daugiausia nuperkama pomidorų daigų, antroje vietoje – agurkai ir paprikos. Vidutinis pirkėjas įsigyja apie 20 pomidorų, kokius 8 agurkų ir 6 paprikų daigus. Tiesa, yra ir tokių, kurie itin mėgsta, pavyzdžiui, paprikas ir jų daigų įsigyja kelias dešimtis.

Daigų augintojas sako, kad šioje rinkoje konkurencija didelė. Todėl, siekiant išlaikyti esamus klientus ir rasti naujų, tenka ieškoti idėjų, pasiūlyti tai, ko kiti neturi.

Pernai D. Matjošaitis, pastebėjęs, kad kai kurie pirkėjai nori kuo greičiau sulaukti derliaus, sugalvojo nedidelį kiekį agurkų daigų pasodinti į erdvius – 5 l talpos vazonus ir užauginti iki tol, kol užsimezga maži agurkiukai. Tokį vazoną įsigijęs pirkėjas gali greitai džiaugtis pirmuoju derliumi. Augintojas prisimena, kad, nuvežus tokių agurkų į turgų, pirkėjai juos akimirksniu iššlavė.

Dar viena mėgėjiškos daržininkystės tendencija – populiarėjantys arbūzai. Praėjusiais metais Deividas pirmą kartą užaugino 1,5 tūkst. arbūzų daigų, kuriuos pirkėjai išgraibstė tiesiogiai iš ūkio, net neliko ko vežti į turgų.

Pernai iš D. Matjošaičio ūkio klientai nupirko ir didelį kiekį prieskoninių žolelių. Pavyzdžiui, moteris iš Klaipėdos ieškojo nemažo kiekio melisų, bazilikų, kuriuos augina prieskoniams – žoleles smulkina ir parduoda. Bitininkai labai perka levandas, kurių paklausa vis dar auga.

Ūkininkas stengiasi reklamuoti savo verslą įvairiais būdais: uždėjo užrašus ant autobusiuko, kuriuo vežioja daigus klientams. Sukūrė paskyrą socialiniame tinkle. Prieš dvejus metus regiono daigų augintojai savo veiklos per internetą dar neviešino. Bet, pasak Deivido, neilgai truko, kol ir kiti pasekė jo pavyzdžiu.

Paklaustas, kas padeda išsilaikyti šioje rinkoje, Deividas teigia, kad pirmiausia reikia kažkuo sudominti klientą. Jo mama Aušra antrina, kad yra ir dar kažkoks nematomas sėkmės elementas. „Iš sūnaus daigus labai perka, eilės susidaro, o jeigu kartais aš jį pavaduoju turguje, iš manęs beveik niekas neperka“, – stebisi moteris.

Padeda tėvo ūkyje

Pasibaigus daigų auginimo ir pardavimo sezonui, Deividas vasarą, rudenį dirba tėvo Mariaus Matjošaičio augalininkystės ūkyje. „Kai tik pasibaigia darbai šiltnamyje, tuoj pat tenka tręšti, purkšti laukus, po to ir javapjūtė ateina“, – sako jaunuolis.

Darbų 220 ha augalininkystės ūkyje užtenka. Auginami javai, rapsai, pupos. Pastaraisiais metais ūkyje taikoma neariminė technologija.

Žiemą Deividas kartu su vyresniu broliu Luku irgi turi ką veikti – ruošia malkas iš savo miško. Jų nemažai reikia šiltnamiui, kuriame bus auginami daigai, apšildyti ankstyvą pavasarį, kai lauke dar šalta, o pasėtoms sėkloms sudygti, vėliau – gležniems daigeliams augti būtina šiluma.

Aišku, didžioji pajamų dalis gaunama iš augalininkystės ūkio, kuris buvo įkurtas prieš dvidešimt metų. Tačiau, kaip pripažįsta Matjošaičiai, daigų ir gėlių auginimas irgi prisideda prie šeimos pajamų. Visi suaugę šeimos nariai dirba kartu ir padeda vieni kitiems, visi iš žemės ūkio ir pragyvena. Pasak A. Matjošaitienės, vyriausiasis sūnus Lukas pernai galutinai atėjo dirbti į ūkį, anksčiau dirbo statybose, bet nutarė, kad žemės ūkyje bus geriau. „Anksčiau turėjome ir samdomų žmonių, bet tai nepasiteisino. Kai dirbame sau, visai kitoks požiūris“, – sako Aušra.

Investavo Danijoje uždirbtus pinigus

Negana to, pasibaigus laukų darbams ūkyje, Deividas spalio pabaigoje vyksta bent porai mėnesių į Daniją, kur dirba dideliame kalėdinių eglučių auginimo ūkyje. „Kertame eglutes, kėnius, pakuojame ir ruošiame šiuos medelius pardavimui“, – pasakoja jis. Darbai dano ūkyje verda visą parą.

Praėjusį sezoną lietuvis dirbo prie medelių pakavimo naktinėje pamainoje. Per du mėnesius jis, kaip ir daugelis ten dirbusiųjų, turėjo tik vieną poilsio dieną. Žmonės važiuoja užsidirbti, todėl netausodami sveikatos triūsia be atvangos, mažiausiai po 11–12 valandų per parą. „Užsigrūdiname savo ūkyje, tai ir ten ištveriame“, – juokauja Deividas. Jis palygina, kad per du mėnesius, skaičiuojant lietuvišku minimaliu atlyginimu, Danijoje galima uždirbti tiek pat, kiek Lietuvoje per 10 mėnesių.

Danijoje ruošiant kalėdinius medelius sezoniškai dirbti vyksta ne tik lietuviai, bet ir latviai, lenkai, moldovai. Pasak D. Matjošaičio, daniškos kalėdinės eglutės, kėniai daugiausia ruošiami eksportui, taip pat ir į Lietuvą.

Danijoje sunkiai uždirbtus pinigus lietuvis investuoja į daigų verslą, nes nori dar plėstis. Jaunasis ūkininkas sako, kad sieks tobulėti gėlių auginimo srityje, nes užauginti gražias gėles, kurias pirktų, nėra taip paprasta. Beje, prieš dvidešimt metų ūkį pradėjęs kurti Marius Matjošaitis, į jį taip pat investavo Danijoje uždirbtus pinigus. Šeimos nariai tikina, kad plėsti valdas šiuo metu sunku, nes aplinkui įsikūrę kiti ūkiai, todėl dabar svarbiausia tobulinti technologijas ir siekti dar geresnių rezultatų jau įvaldytose srityse.