Anglų kalba dominuoja moksle, įskaitant žemės ūkio. Ir ši tendencija matyti visame pasaulyje. Lietuvos mokslininkai straipsnius vis dažniau rašo angliškai, nes tai jų darbams suteikia daugiau reikšmės, ir vis rečiau – lietuviškai. Tad gali būti, kad ilgainiui lietuvių kalbai moksle neliks vietos. Žinių apie Lietuvos žemės ūkį turėsime semtis angliškuose leidiniuose.

„Nors šiuo metu mokslininkų kvalifikaciniuose reikalavimuose atsisakyta nuostatos, kad straipsniai užsienio kalbomis yra „aukštesnio lygio“ nei lietuvių kalba, tačiau Lietuvos mokslo erdvę vis labiau užpildo anglų kalba. Didelė tikimybė, kad ateityje prie anglų kalbos pereis ištisos Lietuvos mokslo sritys“, – dar prieš dešimtmetį publikacijoje „Mokslo kalbos politika“ perspėjo kalbininkė prof. dr. Irena Smetonienė. Šie žodžiai pildosi – anglų kalba persmelkė daugelį mokslo sričių, įskaitant žemės ūkio. Vis rečiau pavyksta rasti Lietuvos mokslininkų lietuviškai rašytų leidinių ir publikacijų. Mūsų kalbai dažniausiai skiriamas menkas dėmesys – skelbiamos tik lietuviškos santraukos.

Lietuvos žemės ūkio mokslų leidiniuose anglų kalba gerokai pirmauja. Dauguma Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos leidinių ir publikacijų rašomi angliškai. Pavyzdžiui, nuo 1954-ųjų leidžiamas periodinis žurnalas „Žemdirbystė-Agriculture“ (LAMMC). Iki 2008 m. jame publikuoti daugiausia lietuvių kalba rašyti straipsniai. Vėliau situacija pasikeitė – atsirado reikalavimas rašyti angliškai. Dabar skelbiamos tik lietuviškos straipsnių santraukos.

Dėmesį atkreipia mišrus leidinio pavadinimas, kurį sudaro du skirtingų kalbų (lietuvių ir anglų) žodžiai – „Žemdirbystė- Agriculture“. Anot žurnalo redaktorių kolegijos, Žemės ūkio mokslo tarybos bei Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininko, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidento prof. habil. dr. Zenono Dabkevičiaus, kai spausdinti lietuviški straipsniai su rusiškomis ar angliškomis santraukomis, žurnalo pavadinimas buvo lietuviškas – „Žemdirbystė“. Tačiau siekiant tarptautiškumo, didesnio skaitomumo ir pripažinimo, vis daugiau užsienio autorių kviesta rašyti į šį leidinį. Laikui bėgant atsisakyta rusiškos santraukos ir nuo 2010-ųjų pereita tik prie angliškų publikacijų su lietuviškomis santraukomis. „Pavadinimu „Žemdirbystė“ leidinys įtrauktas į svarbiausias tarptautinių duomenų bazes, tad jo nekeitėme, kad nepasimestų. Tik pridėjome anglišką atitikmenį – „Agriculture“, – apie žurnalo pavadinimo pokyčius pasakoja prof. habil. dr. Z. Dabkevičius.

Žurnalo „Žemdirbystė-Agriculture“ redaktorių kolegijos pirmininko teigimu, dabar apie 50 proc. straipsnių rašo užsienio autoriai ir 50 proc. – Lietuvos mokslo ir studijų institucijos. „Leidinio citavimo indeksas išaugo nuo 0,2 iki 1,2. Tai reiškia, kad tarptautiniuose aukšto lygio leidiniuose pasaulio mokslininkai per paskutinius dvejus metus po numerio paskelbimo 2008 m. pacitavo tik kas penktą žurnalo straipsnį, o 2021 m. vienas straipsnis pacituotas vidutiniškai 1,2 karto“, – anglų kalbos dominavimo žemės ūkio moksluose privalumus vardija profesorius.

Kitas žemės ūkio srities leidinys – „Veterinarija ir zootechnika“ (LSMU) – dar vienas puikus anglų kalbos dominavimo moksle pavyzdys. Leidžiamas nuo 1924 metų. Anot šio žurnalo vyr. redaktoriaus, LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo katedros docento ir Gyvūnų mokslų fakulteto prodekano dr. Evaldo Šlyžiaus, moksliniai straipsniai pradėti spausdinti anglų kalba, siekiant padidinti Lietuvoje atliktų veterinarijos srities tyrimų prieinamumą platesnei auditorijai. „Moksliniai straipsniai anglų kalba leidžia dalytis pasiekimais su kitų šalių mokslininkais, užmegzti bendradarbiavimo ryšius ir kelti kvalifikaciją“, – sako dr. E. Šlyžius pabrėždamas, kad šiuo žingsniu taip pat norėta padidinti straipsnių citavimo indeksą. Žurnale „Veterinarija ir Zootechnika“ tik anglų kalba parašyti straipsniai skelbiami nuo 2014 metų. Iki tol publikuoti tiek lietuviški, tiek angliški (buvo keletas ir vokiškų).

Be abejo, sprendimas pereiti tik prie užsienio kalbos priimtas daug diskutuojant ir atidėliojant – juk gaila gimtosios kalbos. Leidinio vyr. redaktoriaus teigimu, šis klausimas gvildentas nuo pat 2000-ųjų, kai pastebėta, kokią įtaką mokslo leidiniams daro pasaulio tendencijos. Dar tuomet žurnalo redaktorių kolegija, stengdamasi išlaikyti lietuvių kalbos gyvybingumą, nusprendė spausdinti tiek lietuviškus, tiek angliškus straipsnius. Tačiau parašytų mūsų kalba vis mažėjo, tad nuo 2014 m. nuspręsta spausdinti tik angliškus.

„Žemės ūkio mokslai“ – vienintelis žemės ūkio mokslų leidinys, kuriame beveik visi spausdinami straipsniai yra lietuviški. Lietuvos mokslų akademijos leidžiamas nuo 1994-ųjų. Šiam žurnalui lietuvių kalba nesukliudė išplaukti į tarptautinius vandenis – jis įtrauktas į „CAB Abstracts“ ir kitas duomenų bazes. Paklaustas, kodėl leidinyje prioritetas skiriamas mūsų kalbai, kai kituose žurnaluose dominuoja angliškos publikacijos, vyr. leidinio redaktorius, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros profesorius dr. Kęstutis Romaneckas atsako, kad ūkininkams reikia palikti bent vieną lietuvišką mokslo žurnalą. Šnekėdamas apie anglų kalbos įtaką mokslui pabrėžia, kad ne visada geriausias sprendimas aklai jos vaikytis. „Turime pavyzdį – žurnalą „Žemės ūkio inžinerija“, kuriame pradėta skelbti angliškus straipsnius. Ir ką? Tai merdintis leidinys, nes pasaulyje yra tūkstančiai, o gal net dešimtys tūkstančių tokio pat lygio žurnalų“, – teigia profesorius.

Dar prieš metus leidinyje „Žemės ūkio inžinerija“ (VDU ŽŪA) spausdinti tik angliški straipsniai. Pagrindinės priežastys – siekis susieti leidinį su švietimo ir mokslo politika, pagerinti tarptautinį jo įvaizdį. Šiuo metu, anot žurnalo atsakingojo redaktoriaus dr. Audriaus Žundo, jame spausdinamos ir lietuviškos publikacijos. „Sugriežtėjus mokslinių straipsnių reikalavimams per atestacijas, sumažėjo autorių entuziazmas. Taigi nuo 2020 m. nusprendėme publikuoti straipsnius ir lietuvių, ir anglų kalbomis. Taip tikimės padidinti autorių skaičių ir prieinamumą skaitytojams“, – aiškina jis.

Koją kiša reikalavimai ir tarptautiškumo siekis

Anglų kalbos dominavimą visose mokslo srityse daugiausia lemia universitetų spaudimas. Prof. dr. I. Smetonienės teigimu, per konkursus ir atestacijas reikalaujama straipsnių, spausdintų užsienyje. Taigi natūralu, kad jie dažniausiai rašomi angliškai. Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka taip pat sako, kad aukštosios mokyklos spaudžia mokslininkus rašyti publikacijas šia užsienio kalba. „Norint laimėti konkursą eilinei kadencijai, reikia surinkti užtektinai vertinimo balų. Aukštesni skiriami už publikacijas, paskelbtas tarptautiniuose žurnaluose“, – atskleidžia jis.

Žemės ūkio mokslai, kaip ir bet kurios kitos srities mokslai, negali visiškai atsiriboti nuo tarptautiškumo – tai tiesa. Be to, lietuviškas publikacijas ne itin skaito užsieniečiai. Taigi, galima sakyti, kad dėl to mūsų kalba išsakytos mintys tampa menkesnės už tas pačias, išreikštas angliškai. Tačiau kodėl? Juk visos ES kalbos lygiavertės. Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto direktorės dr. Rasos Melnikienės teigimu, tai dabar lemia pagrindinis Lietuvos mokslo politikos strategijos siekis – tarptautiškumas. „Neseniai pasirašėme sutartį su prestižine leidykla, planuojame išleisti monografiją apie socialinių tinklų įtaką žemės ūkio politikos formavimui. Ši knyga, savaime suprantama, bus rašoma angliškai, lietuvių kalbai neskiriamas prioritetas“, – apgailestauja Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė. Pasak Žemės ūkio ministerijos, anglų kalba jau tapo mokslo kalba. Esą taip skatinama mokslo pažanga, o nacionaliniu lygmeniu kuriamos mokslo žinios tampa prieinamos kitų šalių mokslininkams.

Taigi labiausiai vertinami anglų kalba publikacijas rašantys mokslininkai. Jie gali kopti karjeros laiptais, vadovauti doktorantams, tapti tarptautiniais ekspertais. Prof. dr. K. Romanecko teigimu, tik tokius straipsnius vertina Lietuvos mokslo taryba (LMT). Ar tai reiškia, kad valstybė pati skatina nusigręžti nuo lietuvių kalbos? LMT Mokslo fondo Mokslo politikos ir analizės skyriaus vyr. specialistės dr. Mildos Jodinskienės teigimu, Lietuvoje mokslininkai patys renkasi, kokia kalba rašyti darbus. Visgi pabrėžia, kad skatinama kuo daugiau bendradarbiauti su kitų šalių mokslininkais, savo straipsnius publikuoti kuo aukštesnio lygio tarptautiniuose žurnaluose. „To nepavyktų pasiekti publikuojant darbus lietuvių kalba, todėl daugelis rašo angliškai“, – aiškina specialistė pridurdama, kad labai svarbu, jog mokslo sklaida Lietuvoje vyktų ir lietuvių kalba. Dr. M. Jodinskienė sako, kad per kasmetinį institucijų vertinimą LMT analizuoja tik tuos leidinius, kurie turi citavimo rodiklius „Clarivative Analytics Web of Science“ bazėje, kurioje dauguma leidinių – angliški.

Lietuvių mokslo kalbai gresia žūtis?

Mažėjant lietuviškų mokslo leidinių, įskaitant žemės ūkio, kyla klausimas – kas laukia lietuvių kalbos? Ar ji išnyks iš mokslo? Kaip minėta, didžioji dalis mokslinių leidinių jau seniai rašomi tik angliškai. Šią tendenciją mokslo atstovai vertina dvejopai. Vieni teigia, kad kitaip ir būti negali – mokslo kalba yra anglų. Kiti kartoja, kad vykdomas mūsų kalbos genocidas ir paminamas visuomenės interesas.

Prof. habil. dr. Z. Dabkevičius pasisako už anglų kalbą žemės ūkio moksluose. Anot jo, ši ne tik nepažeidžia žemdirbių intereso, bet ir garantuoja tarptautiškumą.  „Ūkininkaujantiems žmonėms skirti kiti leidiniai, į kuriuos rašo Lietuvos mokslininkai. Nemokantys anglų kalbos gali skaityti lietuviškas santraukas, kuriose pateikiamos esminės išvados“, – pabrėžia profesorius. Tam pritaria ir dr. E. Šlyžius, pasak kurio, yra galimybė dalyvauti lietuvių kalba vykstančiuose renginiuose, naudotis lietuviškais informacijos šaltiniais. Jo teigimu, jau daugelį metų anglų kalba suprantama kaip mokslo, o kitose šalyse mokslinių žemės ūkio žurnalų praktika yra analogiška.

Kitaip mano prof. dr. K. Romaneckas, kuris didžiuojasi, kad leidinyje „Žemės ūkio mokslai“ daugiausia spausdinami lietuviški straipsniai. Vis dėlto pabrėžia, kad taip greičiausiai bus ne visada. Jo teigimu, žemdirbiai labai dažnai kritikuoja žemės ūkio mokslų atstovus dėl to, kad didžiąją dalį publikacijų rašo į užsienio leidinius angliškai, o savo žmonėms nedirba. Profesorius sutinka, kad mokslo kalba yra anglų, tačiau akcentuoja, jog nereikėtų pamiršti ir savosios. Jo manymu, uždarinėjant lietuviškus žurnalus ne tik pažeidžiamas visuomenės interesas, bet ir vykdomas mūsų retos ir gražios kalbos genocidas. „Užtenka niekinti vietine kalba parašytus straipsnius“, – akcentuoja jis. Šiai minčiai pritaria ir kalbininkė prof. dr. I. Smetonienė, kuri teigia, kad nyksta net kai kurių mokslo sričių lietuviški terminai. Ji sako nežinanti, kodėl toks lietuvių mąstymas. „Lipame ant to paties grėblio, kaip ir sovietmečiu. Tada lenktasi rusų kalbai, dabar – anglų“, – sako mokslininkė pridurdama – kokia valdžios nuostata, toks ir lietuvių mokslo kalbos naikinimo lygis.

Užsienyje situacija panaši

Kitų šalių mokslas, įskaitant žemės ūkio, irgi susiduria su tuo pačiu iššūkiu – dominuojančia anglų kalba. Ūkininkams sunku ją suprasti, ką jau kalbėti apie angliškus terminus. Užsienio mokslo įstaigos šią problemą sprendžia organizuodamos anglų kalbos kursus. Pavyzdžiui, Getingeno Georgo Augusto universitetas (Vokietija), Segedo universiteto Žemės ūkio fakultetas (Vengrija), Tekirdaho Namiko Kemalio universiteto Žemės ūkio fakultetas (Turkija), Nacionalinė žemės ūkio mokslo kolegija (Afganistanas). Taip žemės ūkio mokslų studentams suteikiama galimybė tobulinti anglų kalbos klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir rašymo įgūdžius. Išmokstama vartoti ir suprasti angliškus terminus, susijusius su įvairiomis žemės ūkio temomis: dirvožemiu, augalininkyste, gyvulininkyste, agroverslo problemomis ir kt. Universitetų atstovų teigimu, tokie kursai – neįkainojamas įrankis žemės ūkio specialistams, norintiems ūkininkauti ir vykdyti agroverslą tarptautiniu lygmeniu. Kitose užsienio mokslo įstaigose, tarkime, Zagrebo universiteto Žemės ūkio fakultete (Kroatija), Krokuvos žemės ūkio universitete (Lenkija), Švedijos žemės ūkio mokslų universitete, visos žemės ūkio programos rengiamos anglų kalba. Visa tai tam, kad būsimi ūkininkai geriau perprastų žemės ūkio mokslus, kurie be anglų kalbos – nė krust.

Žemės ūkio mokslų leidiniai pasaulyje daugiausia rašomi angliškai, pavyzdžiui, „Research in Agricultural Engineering“ (Čekija), „Bulgarian Journal of Agricultural Sciences“ (Bulgarija), „The Journal of Agricultural Sciences“ (Šri Lanka). Taigi teiginys, kad anglų kalba yra mokslo kalba, tikrai pagrįstas. Bet ar dėl to iš mokslo pasaulio turi būti eliminuota lietuvių kalba?

(Ne)reikšmingas valstybės vaidmuo

Lietuvių kalbai mūsų šalyje, atrodytų, skiriama nemažai dėmesio. Jai prižiūrėti įkurta ne viena įstaiga, pavyzdžiui, Lietuvių kalbos institutas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), Valstybinė kalbos inspekcija (VKI). Visų tikslas – skatinti lietuvių kalbos sklaidą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Nuo 2016-ųjų rengiamos ir Lietuvių kalbos dienos, kuriomis siekiama prisidėti prie lietuvių kalbos populiarinimo mūsų šalyje ir užsienyje, didinant jos prestižą. Gaila, tačiau dabar tokie tikslai moksle neatitinka realybės.

Kalbos apsauga – esminis Lietuvos valstybinės kalbos įstatymo principas. Šio dokumento 17 str. 1 d. akcentuojama, kad valstybė įvairiomis priemonėmis sudaro sąlygas deramam lietuvių kalbos funkcionavimui ir vartojimui visose srityse, skatina lietuvių kalbos mokslo tyrimus. 18 str. 6 d. rašoma, kad valstybė remia lietuvių mokslo kalbos puoselėjimą. Tačiau šie įstatymo punktai dabar nereikšmingi – moksle lietuvių kalba nyksta. VKI viršininkas A. Valotka neslepia – Valstybinės kalbos įstatymo teiginiai apie mokslo kalbą tapo tuščia deklaracija.

VLKK pirmininko Audrio Antanaičio manymu, šiais laikais daugiausia išbandymų patiria būtent mokslo kalba, nes prioritetas teikiamas tarptautiškumui. Jis teigia, kad lietuvių kalba taps neįgali aptarnauti mokslo, jei jame nebus vartojama. Jeigu niekas nekurs lietuviškų terminų, išnyks tradicija apie mokslą šnekėti ir rašyti lietuviškai. Tokios pat nuomonės laikosi ir prof. dr. I. Smetonienė. „Jauni mokslininkai vienbalsiai sako, kad dabar reikia rašyti anglų kalba, nes tokia valstybės politika“, – teigia profesorė. Anot VDU ŽŪA bibliotekos Mokslinės komunikacijos skyriaus darbuotojos Ritos Rimkienės, anglų kalbos vartoseną mokslo leidiniuose iš tiesų lemia Lietuvos mokslo politika (mokslo darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai, institucijų produkcijos vertimas ir finansavimas), kuri, jos manymu, žalinga mūsų šaliai ir kalbai.