23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2022/02
Kumelių embrionų perkėlimas
  • Raimonda TAMULIONYTĖ, dr. Neringa SUTKEVIČIENĖ LSMU Veterinarijos akademija
  • Mano ūkis

Dėl didelės traumų ir ligų rizikos sportiniai žirgai natūraliai kergiami vis rečiau. Pasaulyje populiarėja kumelių embrionų perkėlimas. Bet Lietuvoje ir dėl brangumo, ir dėl specialistų trūkumo ši procedūra iki šiol nėra atliekama, nors pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje kylant sportinių žirgų veisimo lygiui, atsiranda poreikis naudoti naujausias kumelių reprodukcijos technologijas.

Kumelių embrionų perkėlimas iš kumelės donorės recipientei (angl. Embryotransfering) atliekamas praėjus 6–9 dienoms po kumelės donorės sėklinimo tol, kol embrionas nėra implantavęsis gimdos gleivinėje.

Embrionų perkėlimas – viena moderniausių reprodukcijos technologijų, naudinga ne tik aukšto meistriškumo sportinėms kumelėms, bet ir veislynams, turintiems daug žemesnės genetinės vertės kumelių, kurios gali būti panaudotos kaip recipientės. Atsižvelgiant į kumelės vaisingumą, per vieną procedūrą iš kumelės donorės galima išgauti nuo 1 iki 3 embrionų.

Embrionas, atliekant gimdos lavažą, yra išplaunamas morulės ar blastocistos stadijose. Procedūros sėkmingumas yra 60–77 proc. kumeles donores sėklinant šviežia, 44 proc. – atvėsinta ir 46 proc. – šaldyta sperma.

Donorės ir recipientės parinkimas

Siekiant susinchronizuoti donorės ir recipientės ciklą, patartina, kad viena donorė turėtų bent 2–3 galimas recipientes. Idealu, jeigu kumelė recipientė ovuliuotų tą pačią dieną ar praėjus 1–3 dienoms po donorės ovuliacijos.

Sėklinimo ir embrionų perkėlimo laikotarpiu rekomenduojama riboti aukšto sportinio meistriškumo kumelių donorių sportinį krūvį. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad embriono perkėlimo sėkmė, kumelei sportuojant, dėl karščio streso, padidėjusio kortizolio kiekio kraujyje sumažėja net iki 50 procentų.

Svarbu atsižvelgti tiek į donorės, tiek į recipientės organizmo būklę, o ypač žinoti ankstesnių kumelingumų istoriją (nerekomenduotina rinktis kumelių, jau turėjusių abortų ar kitų nevaisingumo problemų). Labai svarbu įvertinti kumelės tarpvietę, kurios būklei įtakos turi kumelės amžius, įmitimas ir traumuojantys atsivedimai.

Vykdant šiuolaikines veisimo programas ir siekiant lengvinti sportinių žirgų kūno tipą, galingi ir stiprūs sportiniai žirgai yra kryžminami su lengvo kūno tipo grynakraujėmis kumelėmis, turinčiomis genetinę predispoziciją blogam tarpvietės susiformavimui. Neretai dėl šio anatominio trūkumo (per ilgos vulvos, pakitusio Kasliko indekso) kumelėms naudojama vulvoplastika (Kasliko operacija), siekiant sumažinti bakterijų patekimą į gimdą, proporcingai bloginančią tiek susikergimo, tiek embrionų perkėlimo sėkmę.

Ir donorei, ir recipientei turėtų būti atliekamas ultragarsinis gimdos tyrimas per rectum, kad būtų įvertintas gimdos ir kiaušidžių sveikatingumas: ciklo periodiškumas, esančios cistos, skysčiai gimdoje, gimdos edema, corpus luteum homogeniškumas, skaičius ir dydis, folikulai ir jų augimas. Per tyrimą skirtingose ciklo fazėse vertinamas gimdos tonusas ir gimdos kaklelis. Per rują gimdos tonusas turėtų būti sumažėjęs, kaklelis prasivėręs. Perkeliant embrioną, kumelės recipientės gimdos tonusas turi būti padidėjęs, užsivėręs gimdos kaklelis.

Renkantis kumelę recipientę, rekomenduojama, kad ji jau būtų turėjusi kumeliukų po įprasto sėklinimo ar kergimo, iki 8–10 metų amžiaus. Jeigu kumelė nuo pat pradžių yra veisiama tik embrionų perkėlimo metodu, ilgainiui galima predispozicija gimdos kaklelio disfunkcijai, chroniškiems endometritams. Vis dėlto nėra griežto recipienčių amžiaus limito. Daugelis ypač vaisingų kumelių sėkmingai naudojamos reprodukcijoje net iki 20 metų. Visų svarbiausia atsižvelgti į bendrą kumelės organizmo būklę. Dažnai klystama renkantis kumelę recipientę kuo panašesnio ūgio ir kūno sudėjimo į kumelę donorę. Svarbiau būtų atsižvelgti ne į kumelių ūgio, o į gimdos dydžių panašumą.

Viena dažniausių patologijų, lemiančių ankstyvą embrionų žūtį, yra poravimosi sukeltas persistuojantis gimdos uždegimas (PMIE, angl. persistent mating induced endometritis). Paprastai sėklinimui naudojamas 0,25 ml šaldytos arba 20 ml šviežios atvėsintos spermos kiekis. Kai kurie veislynai sąmoningai naudoja mažesnį šviežios spermos kiekį (žinoma, atsižvelgdami į jos kokybę, koncentraciją, judrumą), kad maksimaliai sumažintų PMIE riziką.

Donorėms ir recipientėms svarbi infekcinių ligų kontrolė. Žirgų herpes (IHV-1) virusas, virusinis arteritas, rhodococcus equi infekcijos gali sukelti abortus. Siekiant to išvengti rekomenduojama profilaktinė vakcinacija.

Embriono surinkimas ir perkėlimas

Embriono išplovimas atliekamas praėjus 7–9 dienoms po kumelės sėklinimo. Embrionų kriokonservavimas – tai embrionų užšaldymas labai žemoje (-196 ºC) temperatūroje. Planuojant embrioną kriokonservuoti, jis išplaunamas 6–7 dienos po sėklinimo (kriokonservacijai naudojami mažesni nei 300 μm skersmens embrionai). Standartiškai gimdos lavažas, ypač vyresnėms ir sėklintoms šaldyta sperma kumelėms, atliekamas 8–9 dieną po sėklinimo.

Kumelei donorei po embriono išplovimo naudojama prostaglandinų injekcija, siekiant lizuoti geltonkūnį (CL) ir taip sugrąžinti kumelę atgal į rujos ciklą. Nepavykus gimdos lavažui, kumelė ultragarsu tikrinama kas kelias dienas, kad būtų įsitikinta, ar nėra kumelinga. Itin svarbu, kad visi naudojami skysčiai, aplikuojami į gimdą, embriono plovimo ir fiksavimo terpės, visas specialus naudojamas inventorius būtų laikomi termostatuose (+37 ºC).

Donorė ir recipientė seduojamos fiksavimo staklėse. Siekiant išplauti embrioną kumelei donorei, naudojamas sterilus Y formos kateteris, kurio viena atšaka aplikuojama į gimdą, kita prijungiama prie lašinės infuzijos (dažniausiai 0,9 proc. ringerio laktato, įprastai sunaudojama 1–2 litrai) ir embrionų surinkimo indo.

Embrionų perkėlimui naudojamas komercinis embrionų transplantacijos rinkinys. Praktikoje vis dažniau pastebima, kad jį sudaranti guma, kuri aplikuojama į gimdą, yra gana šiurkšti ir gali sužeisti gimdos, jos kaklelio gleivinę, tad vietoj to naudojamas minkštesnis Foley Catheter (naudojamas šlapimo pūslės kateterizacijai), kuris per gimdos kaklelį įdedamas į gimdą. Gimda pripildoma skysčių ir masažuojama per rectum. Skysčiams tekant per surinkimo filtrą embrionas yra „sugaunamas“. 8–9 dienų amžiaus embrionas filtre matyti plika akimi.

Po išplovimo embrionas apžiūrimas mikroskopu, įvertinama jo kokybė ir stadija, jis plaunamas pakartotinai, perkeliant į skirtingas petri lėkšteles. Pakartotinis embriono praplovimas (nuo 9 iki 16 kartų) padeda pašalinti endometriumo ląsteles, kurios perkeliant embrioną recipientei gali sukelti uždegiminę reakciją. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pakartotinis embriono praplovimas taip pat mažina infekcinių ligų pernešimą per embrioną.

Embrionui fiksuoti naudojama komercinė PBS terpė. Po apžiūros ir praplovimo su specialia terpe embrionas perkeliamas į sėklinimo švirkštą (angl. Cassou gun), kuriuo įkeliamas į gimdą. Siekiant sumažinti uždegiminę gimdos reakciją, recipientėms prieš embriono perkėlimo procedūrą į veną aplikuojamas deksametazonas, fluniksino megluminas, gentamicinas ir butilskolopaminas.

Su sėklinimo švirkštu embrionas įstumiamas (įsodinamas) į gimdą. Praėjus 9 dienoms po embriono perkėlimo, ultragarsu vertinamas procedūros sėkmingumas.

Pastangos embrioną aptikti kuo anksčiau

Po procedūros periodinis tyrimas ultragarsu atliekamas tiek kumelei donorei, tiek recipientei. Donorei, siekiant įvertinti jos grįžimą į reprodukcinį ciklą ir gimdos būklę, o recipientei – embriono augimą, gimdos būklę, placentos ir vaisiaus formavimąsi, širdies plakimą, geltonkūnio veiklą.

Kumelingumo patvirtinimą ultragarsiniu tyrimu iki 14 dienų sunkina tai, jog embrionas yra per mažas ir nematomas ultragarsu. 2020 m. tyrimas Ispanijoje parodė, kad, naudojant jėgos doplerį ir kompiuterinę ultragarso vaizdų analizavimo programą, embrioną aptikti ultragarsu galima praėjus jau 7–8 dienoms po sėklinimo. Tyrimas paremtas padidėjusios gimdos kraujotakos matavimais kumelingoms ir nekumelingoms kumelėms. Tolesnis jo pritaikymas kasdienėje praktikoje labai padidintų embrionų perkėlimo sėkmę.

***

Embrionų šaldymas, t. y. kriokonservacija, dar labiau išplečia procedūros galimybes. Dažniausiai naudojamas vitrifikacijos metodas, kai surinkti embrionai yra perkeliami į aukštos koncentracijos fiksuojančius krioprotektorius, saugančius nuo ledo kristalų susidarymo patalpinant embrioną į skystą azotą. Taip embrionas gali būti lengvai transportuojamas ir saugomas ilgą laiką.

Embrionų perkėlimo sėkmei įtakos turi daugelis veiksnių, tačiau vienas svarbiausių – didelis veterinarijos gydytojo kruopštumas. Ši pažangi reprodukcijos technologija praplečia ne tik veislininkystės galimybes, bet ir yra pažangi tolesnių mokslinių kumelių embrionų tyrimų sritis.