Trąšos kartu su pesticidais sudaro net iki 40 proc. augalininkystės ūkių išlaidų. Tokius duomenis ekonomistai pateikdavo ankstesniais metais. Dabar, kai trąšų, ypač azoto, kainos pakilo net 2–2,5 karto, išlaidos joms derliaus auginimo struktūroje dar labiau didėja. Žemdirbiams teks gerokai pasukti galvas, kaip sumažinti išlaidas trąšoms.

Vienos iš trąšų tiekėjų – UAB „Agrochemos“ atliktais skaičiavimais, kai buvo lygintos 2020 ir 2021 m. trąšų kainos metų pabaigoje, 2020 m. trąšų investicijos į derlių sudarė apie 15 proc., o 2021 m. – apie 30 proc. „Reikia turėti omenyje ir tai, kad augo degalų, augalų apsaugos produktų ir mikroelementų kainos, tad galutinėje derliaus savikainoje trąšų brangimas yra kiek mažesnis“, – paaiškina „Agrochemos“ Trąšų skyriaus vadovas Vytis Varanavičius.

Ūkininkai trąšų kainų išaugimo įtaką derliaus savikainai skaičiuoja įvairiai, nes tai priklauso nuo naudojamų trąšų rūšies, ūkio specifikos, dirvožemio ir kitų dedamųjų. „Skaičiuodami išlaidas derliui, ūkininkai paprastai įvertina, kad, pakilus trąšų kainoms, didėja ir grūdų supirkimo kaina. 2022 m. pradžioje būsimo derliaus supirkimo kaina biržoje siekė apie 248 Eur/t kviečių, o 2021 m. tuo pat metu – 197 eurus“, – pastebi V. Varanavičius.

Pasak kitos trąšų tiekėjos – UAB „Agrokoncernas“ – direktoriaus Edgaro Šakio, tiksliau derliaus potencialą ir augalų apsaugai skirtų investicijų dydį bus galima prognozuoti atėjus pavasariui, kai sumenks žiemkenčių iššalimo tikimybė.

Tręšti tikslingai ir padalyti rizikas

V. Varanavičius atkreipia dėmesį, jog trąšas visada reikia naudoti tikslingai. Tai padaryti padeda išsamūs dirvožemio tyrimai. Pagal jų rezultatus planuojant tręšimą iš tiesų galima sutaupyti – jeigu tyrimas rodo, kad dirvoje fosforo ir kalio yra užtektinai, galima sumažinti šių medžiagų normas. „Kalbant apie azotines trąšas, situacija kitokia – be jų užauginti derliaus neįmanoma. Užtenka prisiminti 2008–2009 metus, kai trąšų kainoms pradėjus labai kilti, dalis ūkininkų nusprendė sumažinti tręšimo normas, o kiti net visai netręšė pasėlių. Tokio sprendimo rezultatas – vienu milijonu tonų mažesnis 2010 m. javų derlius šalyje ir išaugusios maisto kainos. Žinoma, protingai sumažinti azoto normas galima, tačiau tai reikia daryti atsižvelgiant į planuojamo užauginti derliaus kiekį“, – komentuoja V. Varanavičius.

Pagrindinis darbas, kurį „Agrochemos“ specialistai rekomenduoja ūkininkams atlikti kasmet, – padalyti rizikas. Tai daroma, pavyzdžiui, metinį reikiamų trąšų kiekį išskaidant dalimis per visus metus ir taip užtikrinant, kad reikiamas trąšų kiekis bus įsigytas mokant vidutinę tų metų kainą.

Šioje situacijoje „Agrokoncerno“ vadovas E. Šakys pataria žemdirbiams įgyvendinti mokslo patikrintus augalų auginimo sprendimus arba remtis savo ūkiuose įgyta patirtimi, nes tik tokiu atveju galima tikėtis investicijų atsipirkimo ir naudos. „Daug dirbame savo agroinovacijų ir tyrimų centre, tirdami, kokie produktai ir jų deriniai mažiausiomis normomis užtikrina rentabilų augalų auginimą. Taip pat savo prekių krepšelyje turime ir daugianarių trąšų, kurių sudėtyje yra pakankamai sieros. Jas panaudojus vasarinių augalų pasėliuose, sieros papildomai nereikia – tai vienas iš galimų taupymo būdų. Taip pat yra ir alternatyvų – azotinės trąšos su pakankamu sieros kiekiu“, – sako E. Šakys.

Taupyti padeda tikslieji tręšimo planai

LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovas Lukas Šapranauskas pastebi, kad 15 proc., o kai kuriais atvejais ir 20 proc. trąšų gali padėti sutaupyti kintamos normos tręšimo planai.

„Tačiau tikslieji planai ne visada sutaupo pinigų ir trąšų. Pasitaiko, kai ūkininkas visada tręšia per mažomis normomis, nors dirvožemis pajėgus išauginti didesnį derlių. Tuomet sudarius tręšimo planus normos gali būti didesnės, nei ūkininkas įpratęs taikyti. Normos priklauso ir nuo pasėlio, nes kiekvienai augalų rūšiai reikia skirtingų fosforo, kalio ir azoto normų vienai tonai derliaus išauginti“, – skaičiuoja L. Šapranauskas.

Pasak jo, svarbu žinoti, kiek ir kur reikia tręšti. Ištyrus lauką, dažnai jo sukauptų maistinių medžiagų kiekiai skirtingose lauko dalyse būna netolygūs. Net ir nekalvotose vietose judriojo fosforo ir kalio kiekiai tame pačiame lauke gali svyruoti nuo 50 mg/kg (labai mažai) iki 250 mg/ kg (labai daug) ar daugiau.

„Tokiais atvejais, jeigu ūkininkas lauke išberia vienodą trąšų normą, vienoje lauko dalyje augalams maistinių medžiagų norimam derliui išauginti bus per mažai, o kitoje – per daug. Maistinių medžiagų perteklius ne tik išplaunamas, bet ir per dideli kiekiai gali blokuoti kitų medžiagų pasisavinimą. Tad pinigai tiesiog išmetami į balą. Todėl prieš atliekant tręšimus būtina išsitirti dirvožemį ir parengti tręšimo planus, jei yra galimybė, kintamos normos vienanarėmis fosforo ir kalio trąšomis“, – pataria L. Šapranauskas.

Drono sudarytus tręšimo planus galima naudoti ankstyvam – pirmajam ir antrajam tręšimui azotinėmis trąšomis. Tręšti galima ir skystomis, ir granuliuotomis trąšomis. Ankstyvam tręšimui naudojami drono duomenys, kurie surenkami vėlyvą rudenį. Taip galima anksti pradėti tręšti, dar nepradėjus augalams intensyviai vegetuoti. Vykdant tręšimą pagal drono duomenų sudarytus tręšimo planus, sutaupoma 5–15 proc. trąšų.

Kintamos normos tręšimą reikėtų vertinti ne tik kaip būdą taupyti pinigus, bet ir kaip dirvožemio saugojimą, jo būklės gerinimą, taršos mažinimą ir tame pačiame lauke gaunamą vienodesnį derlių tonomis iš kiekvieno hektaro.

Trąšų trūkumo tikimybė egzistuoja

Europos šalių ir Lietuvos trąšų gamintojai dėl išbrangusių dujų mažino azoto trąšų gamybą. Ar trąšų pasiūla pavasarį bus pakankama?

„Agrokoncerno“ skaičiavimais, Lietuvos žemdirbiai šiuo metu yra apsirūpinę apie 25–30 proc. pavasariui reikalingų azotinių trąšų. „Laiko poreikiui užpildyti liko mažai, o paklausa bus didžiulė. Visada lieka galimybė augalų pakankamai nepatręšti ir prarasti dalį derliaus potencialo“, – apie rinkoje susiklosčiusią situaciją kalba E. Šakys.

„Agrochemos“ atstovas V. Varanavičius laikosi panašios nuomonės: tikimybė, jog pavasarį trąšų gali pritrūkti, tikrai egzistuoja. „Dujų kainoms pasiekus rekordines aukštumas, gamyklos mažino pajėgumus. Visoje Europoje jaučiamas žaliavų trūkumas. Kai kurios šalys taiko eksporto ribojimus, taip bandydamos užtikrinti stabilumą vietos rinkose. Įtempta politinė situacija taip pat prisideda prie besiformuojančio trąšų stygiaus. Skaičiuojama, kad Europoje, palyginti su praėjusiais metais, azotinių trąšų pirkimai sumažėję vidutiniškai 30 proc. Atidėjus trąšų pirkimą, atėjus pavasariui rinkoje gali susidaryti „piltuvo efektas“ ir kai kurie ūkininkai trąšų gali laiku nesulaukti“, – komentuoja „Agrochemos“ specialistas, pridurdamas, jog įmonė pavasariui jau ruošiasi, tačiau dėl sumažėjusių gamybos apimčių pavasario sezonas pradedamas su mažesniais pajėgumais negu paprastai. Be to, reikia turėti omenyje, kad pavasarį, kai trąšų prisireiks „čia ir dabar“, jų gali pritrūkti ir dėl logistikos trikdžių.

E. Šakys priduria, kad tokiais sudėtingais ir nenuspėjamais laikais tiekėjai Lietuvoje vengia kaupti dideles trąšų atsargas. „Trąšų kaina ir brangaus likučio rizika – milžiniška, todėl apsirūpinimas azotinėmis trąšomis yra pačių ūkininkų rankose. Tiekėjai tieks trąšas ir nestabdys gamybos, tik jeigu augintojai jas pirks. Visi stengiasi laikyti tik minimalius trąšų likučius sandėliuose. Neabejotinai šiais metais žemės ūkio sektorius turi daug problemų. Visuomet išlieka galimybė, kad reikiamas trąšų kiekis rinkai nebus pateiktas, juk iki darbo laukuose liko tik 2–3 mėnesiai“, – sako „Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys.