Saulėgrąžos yra vienas iš keturių svarbiausių aliejinių daugiafunkcių augalų pasaulyje. Iš kitų jos išsiskiria universalumu, nes naudojamos maistui, pramonei, bioenergijos gavybai ir pašarų gamybai. Ar realu, kad mūsų klimato sąlygomis galėtume auginti gamybinius saulėgrąžų plotus?

Nacionaliniame augalų veislių sąraše nėra saulėgrąžų veislių, nors yra artišokai, kanapės ir kiti retai auginami augalai. Iki šiol netirta, kaip saulėgrąžos auga Lietuvos sąlygomis. Keista ir gaila, kad taip plačiai kalbant apie bioįvairovės plėtrą ir naujas kuriamas ekologines schemas, Lietuvos žemės ūkio ministerijos nesudomino šis perspektyvus augalas, jo moksliniams tyrimams finansavimas nebuvo skirtas ir tai labai apribojo išsamius ir įvairiapusius šio augalo tyrimus mūsų klimato ir dirvožemio sąlygomis.

Vienmečių saulėgrąžų (Helianthus annus L.) tėvynė yra šilti Centrinės ir Šiaurės Amerikos regionai, kur jų laukinės formos plačiai auga prerijose, spygliuočių miškuose, žemumose. Šiaurės ir Pietų Amerikoje auga daugiau kaip 50 iš 108 saulėgrąžų rūšių. Archeologai tvirtina, kad indėnai šį augalą augino daugiau kaip prieš 2 000 metų.

Į Europą saulėgrąžas atsivežė ispanai XVI amžiuje. Pamažu jos, pirmiausia kaip dekoratyviniai, vėliau – kaip maistiniai ir techniniai augalai, pradėtos auginti dideliais plotais šiltuosiuose Eurazijos regionuose. Šiuo metu veisiamos veislės ir hibridai, galintys augti ir vėsesnio klimato juostose.

Morfologiniai požymiai: giliašakniškumas ir fototropizmas

Saulėgrąža priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai. Stiebas stačias, mažai šakotas, nuo 1 iki 2,5 ar net 3 metrų aukščio, su kietais plaukeliais. Saulėgrąžos yra giliašakniai augalai, jų šaknų sistema gali pasiekti 3 metrus ir giliau. Šoninės šaknys nuo pagrindinės šaknies pasiskirsto 10–45 cm dirvožemio sluoksnyje. Tokia šaknų sistemos struktūra leidžia augalui išgyventi sausringomis sąlygomis. Pirmaisiais augimo tarpsniais saulėgrąžų šaknys auga gerokai greičiau už stiebą. Kai daigo aukštis būna 2–4 cm, šaknies ilgis – 6–10 cm; augalui turint 4–5 lapų poras, šaknys jau būna pasiekusios 80–100 cm gylį. Susiformavus žiedynui, šaknys nustoja augti.

Saulėgrąžos yra fototropiniai augalai – kryptingai reaguoja į saulės šviesą, kaip į dirgiklį. Kiekvieną dieną nuo saulėtekio iki saulėlydžio saulėgrąžos sukasi į saulę. Tai vyksta dėl fotoreceptorių ir augimo hormonų auksinų reakcijos. Šis reiškinys būdingas tik jauniems augalams, kurių žiedynai dar nėra iki galo atsivėrę. Tačiau, augalui senstant, labiau pasireiškia augalo paros ritmas ir ateina laikas, kai augalas lieka atsisukęs tik į rytus. Dėl fototropizmo galima pamatyti nuostabų vaizdą, kai visas saulėgrąžų laukas, kaip kareiviukai pagal komandą, žiūri į vieną pusę.

Nauda: maistas, pašaras, energija, sveikata, tvarumas, pramonė

Saulėgrąžos savo ryškiai geltonais žiedlapiais ir saulę primenančiu graižu suteikia optimizmo ir geros nuotaikos. Ne veltui prie kol kas retai Lietuvoje pasitaikančių saulėgrąžų plotelių noriai organizuojamos fotosesijos. Be dekoratyvaus efekto, saulėgrąžos, kaip daugiafunkciai augalai, duoda įvairiapusę naudą.

Pasaulinėje aliejaus gamyboje joms tenka ketvirta vieta. Jų sėklose randama apie 47 proc. aliejaus, kuriame yra apie 6–12 proc. sočiųjų riebalų rūgščių, 23 proc. mononesočiųjų ir 65 proc. polinesočiųjų rūgščių.

Sėklų aliejingumas yra pagrindinis ekonominis aliejinių augalų auginimo kriterijus, tačiau aliejaus kiekiui ir kokybei įtakos gali turėti daug veiksnių – dirvožemio sąlygos, vyraujantys orai, aprūpinimas svarbiausiais maisto elementais ir pasirinkta veislė.

Aliejui spausti auginamos saulėgrąžos skiriasi sočiųjų ir nesočiųjų riebalų kiekiu ir riebalų rūgščių kiekybine sudėtimi, skirstomos į linolines ir oleinines. Linolinio tipo veislės nesočiųjų riebalų turi 69–91 proc., iš jų didesniąją dalį – apie 79 proc. – sudaro linolio rūgštis (omega 6), o oleino rūgšties (omega 9) būna apie 11–16 procentų.

Oleininių veislių aliejuje vyrauja oleino rūgštis (omega 9) – jos būna apie 88–90 proc., tačiau mažiau linolio rūgšties (omega 6) – apie 3–4 proc. – ir sočiųjų riebalų. Oleininių veislių aliejų dėl aukštesnio oksidacinio stabilumo kaitinant yra saugiau naudoti kepimui, tačiau tik trumpam ir ne daugkartiniam naudojimui. Linolinio tipo veislių aliejus su dominuojančiomis omega 6 riebalų rūgštimis tinka tik šaltiems patiekalams skaninti ir ruošti.

Saulėgrąžų aliejuje gausu antioksidantų: karotinoidų, flavanoidų, polifenolių, vitaminų A, D, E, PP ir B grupės ir mineralų: kalcio, cinko, seleno, vario, geležies, magnio.

Nerafinuotas šalto spaudimo saulėgrąžų aliejus dėl savo minkštinamųjų savybių yra naudojamas kosmetikos produktų gamyboje. Aliejus puikiai drėkina, regeneruoja, ramina sudirgusią odą. Jis padeda atkurti plauko struktūrą, veikia kaip kondicionierius, todėl dažnai naudojamas plaukams skirtų balzamų ir šampūnų gamybai.

Sėklose yra apie 15–20 proc. baltymų, todėl jos naudojamos ir kaip baltymų šaltinis žmonių racione, ir gyvuliams, paukščiams, žuvims šerti.

Saulėgrąžos tinka auginti kaip bioenerginiai augalai, tačiau energetikos požiūriu reikia įvertinti, kad kuro ruošimas iš stambiastiebių augalų gali sunaudoti daugiau energijos nei iš šių augalų gaunamas energijos kiekis. Saulėgrąžų aliejus gali būti naudojamas biodyzelio gamybai.

Šių augalų stambūs ir masyvūs stiebai naudojami kaip popieriaus gamybos žaliava, o kalis iš sudegintų stiebų pelenų – muilo gamybai.

Dėl išskirtinės morfologijos saulėgrąžos puikiai tinka fitoremediacijai – užterštiems dirvožemiams valyti. Dar viena saulėgrąžų pritaikymo sritis – sodinimas prie greitkelių: Japonijoje nustatyta, kad jos puikiai geba absorbuoti variklių išmetamus teršalus. Tokiais tikslais auginamos saulėgrąžos turėtų būti naudojamos tik biokurui.

Šalyse, kur auginami dideli saulėgrąžų plotai, jos yra reikšmingi medingieji augalai bitėms, išsiskiriantys iš kitų medingųjų augalų nektaro kokybe. Viena bičių šeima per dieną iš saulėgrąžų surenka apie 5–7 kg auksinio su šiek tiek žalsvu atspalviu medaus.

Pagal plotus pirmauja Europa

Daugiau kaip trys ketvirtadaliai viso pasaulio saulėgrąžų produkcijos užauginama Europoje, apie 11 – Azijoje, apie 9 – Amerikoje ir 4 proc. – Afrikoje. Pasaulyje didžiausios saulėgrąžų augintojos yra Ukraina, Rusija, Rumunija, Bulgarija. Daugiausia saulėgrąžų auginama Rytų ir Pietų Europoje.

ES šalyse didžiausius plotus saulėgrąžomis užsėja Rumunija, Bulgarija, Ispanija, Vengrija, Prancūzija. Ekologiškai auginamų saulėgrąžų plotai pasiskirstę kiek kitaip – daugiausia augina Rumunija, Prancūzija, Italija ir Bulgarija.

FAOSTAT duomenimis, 2019 m. pasaulyje prikulta 56 mln. t saulėgrąžų sėklų iš šiais augalais apsėto 27,4 mln. ha ploto. ES 28 2019 m. prikulta 10,28 mln. t iš apsėto 4,33 mln. ha ploto.

Pranašumas – stiprus prisitaikymo mechanizmas

Saulėgrąžos turi stiprų prisitaikymo mechanizmą, jei auga ne itin palankioje aplinkoje. Šis gebėjimas prisitaikyti saulėgrąžoms suteikia didesnį pranašumą prieš kitus augalus. Joms augti nereikia tokio derlingo dirvožemio kaip kviečiams, kukurūzams ar kitiems žemės ūkio augalams, kad būtų pasiektas didelis derlingumas.

Turėdamos gilią šaknų sistemą, kuri sausringu metu gali pasiekti vandenį iš gilesnių sluoksnių, ir gebėjimą reguliuoti augalų lapų plotą pagal drėgmės režimą, saulėgrąžos gali toleruoti trumpus sausros laikotarpius. Praėjus nepalankioms augimo sąlygoms, jos sugeba greičiau negu kiti augalai atsigauti, nepatiria didelių derliaus nuostolių. Saulėgrąžos ilgiau toleruoja aukštą temperatūrą.

Dėl gebėjimo geriau už kitų rūšių augalus panaudoti dirvožemio drėgmę, dirvožemio maisto medžiagų atsargas ir dėl didelio produktyvumo ir šalutinės produkcijos įvairialypio panaudojimo saulėgrąžos tinka ekologinio ūkininkavimo sistemoms, auginant jas tiek žaliajai masei, tiek sėkloms. Šis universalus augalas galėtų paįvairinti įprastas grūdinių augalų sėjomainas. Taip pat saulėgrąžų pasėliai, kaip išskiriantys mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (palyginti su javais ir rapsais), galėtų prisidėti prie šio aktualaus klausimo sprendimo.

Augimo sąlygos: reikia šilumos ir drėgmės

Saulėgrąžos yra palyginti trumpos vegetacijos augalai: nelygu veislė, jis trunka nuo 100 iki 140 dienų. Daigai yra atsparūs šalčiui ir gali atlaikyti iki 5–6 °C šalčio, tačiau dygstančioms sėkloms optimali yra 8–12 °C šilumos dirva.

Dygimui ir vegetatyvinės masės auginimui saulėgrąžoms reikia daug vandens, ypač pradiniu vystymosi laikotarpiu, kai šaknys yra viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Toliau per vegetaciją saulėgrąžoms palankiausia 20–25 °C temperatūra.

Saikingas apie 300 mm kritulių kiekis leidžia išauginti apie 1–1,2 t/ha sėklų derlių, didesniam derliui reikia didesnės kritulių sumos per vegetaciją. Regionuose, kur taikomas laistymas, derlingumas siekia iki 3 t/ha. Saulėgrąžos nemėgsta rūgščių dirvožemių, kurių pH mažesnis už 4,6.

Grėsmės ir galimybės: akys krypsta į šiauresnius regionus

Šiltėjant klimatui, Europos pietiniuose ir rytiniuose regionuose auginamas saulėgrąžas svarbiausiais jų vystymosi etapais vis labiau pažeidžia karščio ir sausros sukeltas stresas. Šie veiksniai lemia didelius derliaus nuostolius, sumažėja sėklų aliejingumas, prastėja kokybė. Siekiant bent iš dalies įveikti šį neigiamą poveikį, reikia ieškoti naujų saulėgrąžų auginimo galimybių.

Saulėgrąžų ateitis šiauresniuose Europos regionuose yra susijusi su jų galimu prisitaikymu prie klimato pokyčių, taip pat su konkurencingumu ir patrauklumu maisto, pašarų ir energijos pramonei. Be to, jei saulėgrąžų auginimas persikeltų į šiauresnius Europos regionus, kuriuose saulėgrąžos anksčiau nebuvo augintos, tai gali turėti teigiamos įtakos pasėlio fitosanitarinei būklei, kadangi ligų sukėlėjų čia bus dar mažiau, bent jau keliolika pirmų auginimo metų.

Ką rodo atliktų tyrimų duomenys

LAMMC Žemdirbystės institute antrus metus atliekami saulėgrąžų produktyvumo potencialo tyrimai. Sėta saulėgrąžų veislė Peredovick. Pirmieji tyrimo metai parodė, kad Lietuvos dirvožemio ir klimato sąlygomis galima išauginti vidutinį apie 1,5 t/ha saulėgrąžų sėklų derlių (standartinio 7 proc. drėgnumo).

Be trąšų augintos saulėgrąžos davė 1,2 t/ha sėklų. Trąšos produktyvumą didino 9–41 procentu. Didžiausias sėklų derlius buvo 1,74 t/ha. Mūsų tyrime bendra visų augalo dalių žalioji masė prieš derliaus nuėmimą varijavo nuo 23 iki 41 t/ha.

Kritulių kiekis ir temperatūra pirmųjų lapelių tarpsniu ir intensyvaus vegetatyvinių organų augimo metu lėmė augalų aukštį. Pavyzdžiui, 2020 m. augalai buvo aukšti – apie 2,5 m aukščio. Nesutrukdė ir tai, kad gegužės 12 d. ant sudygusių saulėgrąžų pasėlio iškrito palyginti gausus sniegas – daigai nenušalo, sniegui nutirpus sėkmingai augo toliau. Tačiau 2021 m., saulėgrąžoms sudygus, liūtiniai lietūs užplakė dirvą, augalai stresavo. Netolygus kritulių pasiskirstymas vėlesniais tarpsniais sulėtino jų augimą, augalai pasiekė tik 1,4–1,6 m aukštį. Nukultų sėklų lukštingumas buvo apie 21 procentą.

Iš dvejų metų patirties matyti, kad saulėgrąžos gali puikiai augti, vystytis ir derėti mūsų šalies klimato sąlygomis ir, esant sausesniam rudens orui, puikiai subrandinti geros kokybės sėklų derlių. Tiesa, doroti aukštų augalų derlių yra pakankamai sunku. Reikia paminėti ir faktą, kad nokstančių saulėgrąžų lauką gausiai lanko paukščiai, kurie aktyviai lukštena sėklas.

***

KOMENTARAS

Justina KREIZAITĖ Edmundo Henriko Jastramsko ekologinio ūkio (Lazdijų r.) bendraturtė

Labai svarbu pasirinkti tinkamą saulėgrąžų veislę. Jeigu norima auginti sėkloms (aliejui), tuomet reikia rinktis ne tą, kuri skirta žaliajai masei, nes augalai užaugs vešlūs ir aukšti, tačiau sėklų bus mažai. Taip pat svarbu, kad būtų kuo trumpesnės vegetacijos, nes ne visos veislės mūsų sąlygomis spėja subręsti iki rudens.

Svarbu atkreipti dėmesį į sėklų savybes: kokios riebalų rūgštys dominuoja. Senoji tradicinė saulėgrąžų rūšis, kurioje dominuoja omega 6 riebalų rūgštis, labiau skirta šaltiesiems patiekalams, salotoms. Jeigu norime universalesnio aliejaus, kuris tiktų ir kepti, – reikėtų rinktis oleininių saulėgrąžų rūšį. Savo ūkyje stengiamės turėti abiejų rūšių aliejaus.

Kadangi saulėgrąžų vegetacijos laikas palyginti ilgas, reikia sėti kuo anksčiau. Kai tik žemė pakankamai įšyla po žiemos. Esame pastebėję, kad saulėgrąžų daigai palyginti gerai ištveria ir nedideles pavasarines šalnas.

Saulėgrąžoms svarbu, kad būtų pakankamai drėgmės ir šilumos. O per pjūtį pageidautina, kad būtų kuo sausesnis oras. Dažniausiai saulėgrąžų derlių imame rugsėjo gale ar spalio pradžioje, o tokiu metu dažnai prasideda lietūs. Toks oras labai nepalankus, nes augalų galvos nuo drėgmės pertekliaus gali pradėti pūti.

Sėjame eilėmis, tad piktžoles naikiname tiesiog purendami tarpueilius. Tai darome, kol saulėgrąžos nedidelės, nes tik tuo metu piktžolės ir gali jas nustelbti. Cheminių produktų nenaudojame, jau daug metų ūkininkaujame ekologiškai.

Paukščiai nulesa apie 10–20 proc. mūsų derliaus. Tačiau kol kas jokios apsaugos nuo paukščių netaikome. Esame girdėję, kad kitur naudojamos garso patrankos ar plėšriųjų paukščių garsai.

Kuliant prie kombaino pjaunamosios pritaisome specialias „lentynas“, kurios padeda nupjauti tik saulėgrąžų galvas. Taip jos nenukrenta ant žemės, o keliauja į kūlimo aparatą. Taip pat galima naudoti kukurūzams tinkamas pjaunamąsias, kurios stiebus susmulkina, o į kūlimo aparatą paduoda tik burbuoles – jos tinka ir saulėgrąžoms pjauti.

Nukultų saulėgrąžų drėgnumas būna daugiau negu 30 proc. Tokias dar sunku valyti, todėl per naktį paliekame ventiliuojamoje priekaboje, kad truputį apdžiūtų. Tada valome ir tik vėliau keliame į džiovyklą. Džioviname, kol pasiekia maždaug 7 proc. drėgnumą.

Saulėgrąžų aliejaus išeiga – apie 30 proc., tai lemia ir naudojami spaudimo įrengimai. Mūsų aliejus šalto spaudimo, nerafinuotas. Jam suteikiame 6 mėn. (nuo pagaminimo) vartojimo terminą ir rekomenduojame laikyti šaldytuve.

Esame pastebėję, kad saulėgrąžų aliejų geriau spausti iš šviežių sėklų ir jų ilgai nelaikyti sandėliuose. O, tarkime, rapsų sėkloms reikia duoti laiko pabręsti, tada aliejus būna kokybiškesnis. Kiekvienas augalas savaip įdomus ir su kiekvienu reikia išmokti dirbti.