23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2021/11
Mobilūs malūnai – ant vilkikų platformos
  • Renaldas GABARTAS
  • Mano ūkis

Apie didelio našumo mobiliuosius malūnus, sumontuotus ant vilkikų platformos, atsitiktinai sužinojau vienoje sunkvežimių gamintojų atstovybėje. Pasirodo, pašarų gamintojai gana intensyviai eksploatuoja šiuos įrenginius.

„Negali karvei pasakyti – pakentėk porą dienų neėdusi, nes įranga sulūžo. „Apvesdinę“ sunkvežimį su malūnu tampame svarbia mitybos grandimi, todėl logistikos mechanizmas privalo dirbti kaip šveicariškas laikrodis. Mobilieji malūnai dirba labai daug: su vienu agregatu ant ratų dirba du žmonės, kurie keičia vienas kitą, leisdamiesi į ilgus maršrutus po visą Lietuvą iš akiračio dingsta savaitei. Automobilis įmonės bazėje kiek ilgiau stabteli tik sekmadieniais“, – pasakoja bendrovės „Vetfarmas“ logistikos ir infrastruktūros direktorius Rolandas Urbanavičius.

Kokio dydžio bandai finansiškai apsimoka kviesti į ūkį mobiliuosius malūnus? Anot įmonės „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ direktoriaus dr. Roberto Stoškaus, apatinė riba yra maždaug 40 pieninių ar mėsinių galvijų. Toks mechanizmas kainuoja apie 300 tūkst. Eur, todėl pradėjus pragmatiškai skaičiuoti, paaiškėja, kad atsiperkamumas peržengia įprastas ribas ir neadekvačiai ilgai užtrunka. Be to, įsigijus šį įrenginį reikia samdyti specialistą, o tai dar labiau didina kaštus.

„Ekonominė nauda samdyti mobilųjį malūną gana akivaizdi. Net stambūs ūkiai, laikantys po 1 000 karvių ir kasdien sušeriantys kiekvienai jų po 6 kg miltų, mieliau renkasi variantą, kai į jų kiemą kas savaitę ar dvi užsuka mobilusis malūnas ir per keletą valandų sumala tiek tonų grūdų, kiek norima sandėliuoti. Dabar eksploatuojamų agregatų našumas leidžia 50 t pašarų bokštą pripildyti per 4–5 valandas. Mažesniuose ūkiuose dažnai žarnų montavimas ir tiesimas po aruodus ir saugyklas užtrunka ilgiau nei pats malimas, nes 7–8 t kokybiškų grūdų paprastai pavyksta sumalti vos per 30 ar 40 minučių“, – vardija R. Stoškus.

Dar vienas svarbus aspektas – jei grūdai sumalami ar sutraiškomi prastai, visuomet galima pareikalauti atsakomybės ir nuostolių atlyginimo.

Racioną pritaiko ūkiui

„Ūkininkai pašarams stengiasi naudoti pačių užaugintas kultūras, kurias galima suskirstyti į dvi grupes: vienoje sultingieji – žolės ar kukurūzų silosas, šienainis, šienas, o kitoje – koncentruotieji pašarai. Tiksliau, įvairūs grūdai, kuriuos reikia sumalti ar sutraiškyti. Kaip tik čia prasideda rimtas mokslas, nes tiek grūdinių augalų kokybė, tiek laikomos bandos poreikiai atskiruose ūkiuose gali būti radikaliai skirtingi. Todėl kiekviename ūkyje pirmiausia imame mėginius ir laboratorijoje tiriame žaliavų sudėtį. Gautus duomenis apdoroja šėrimo programa ir paskaičiuoja, ko reikėtų konkrečiu atveju tam, kad gyvuliai gautų optimalų kiekį maistinių medžiagų“, – dėsto R. Stoškus.

Atlikus laboratorinius namų darbus, skaičiuojama, kiek viena karvė per dieną turėtų gauti miltų, kiek priedų. „Vienu atveju karvei gali reikėti tik 40 g tam tikros medžiagos per dieną, o kitu – 150 gramų. Gaminant koncentruotuosius pašarus pra moniniu būdu dideliuose malūnuose sukurti tokias „vardines“ dietas sunkiai įmanoma. Visai kas kita, kai atvažiuojama į konkretų ūkį su specifiniais jo poreikiais ir galimybėmis. Svarbu netgi, iš kokios botaninės sudėties ir kada nupjautos žolės gaminami pašarai, kiek yra sausųjų medžiagų ar kokios veislės kukurūzai naudojami silosui. Variantų yra nepaprastai daug ir nustatyti pašarų kokybę ir maistinę vertę galima tik po fermentacijos proceso paėmus mėginį ir atlikus tyrimą“, – pasakoja „Respublikinio veterinarijos aprūpinimo centro“ vadovas.

Į šėrimo programą taip pat būtina įtraukti duomenis apie karvių produktyvumą. Juos nuolat sekant galima itin tiksliai fiksuoti pokyčius, kuriuos lemia gyvulių raciono korekcijos. Kartais pakeitus vienintelę dedamąją dienos primilžis šokteli nuo 25 iki 30 litrų.

Pasakodami apie šią verslo nišą, gyvulių šėrimo specialistai atkreipia dėmesį į milžinišką ūkio vadybos reikšmę. Padarius technologinių klaidų, tą patį silosą galima paversti menkaverčiu pašaru. Į „gerą“ silosą paprastai reikia dėti labai nedaug mineralinių priedų. Ir priešingai – netinkamai fermentuojant, nesuvaldžius oro cirkuliacijos, priedų reikia daug. Vadinasi, išlaidos ir produkcijos savikaina auga, o pelnas mąžta.

Dominuoja du įrangos gamintojai

Lietuvoje pirmieji mobilieji malūnai eksploatuoti pradėti prieš gerą dešimtmetį. Šiuo metu tokių mechanizmų yra, berods, dvi dešimtys ir geras tuzinas savo paslaugas siūlančių įmonių, tarp jų – „Baltic Agro“, „Kauno grūdai“, „Joniškio grūdai“, „Repulsus“ ir keletas smulkesnių paslaugų tiekėjų. Technologiniu požiūriu absoliučiai visi daro tą patį ir iš esmės taip pat. Skirtumas tik, kokius mineralinius papildus ir priedus naudoja. Nuo to priklauso galutinė paruoštų pašarų kaina. Dar vienas aspektas – vadinamosios „sraigės“, t. y. specialaus įrenginio miltams perkelti į sandėliavimo patalpas ar didmaišius nesukeliant dulkių, naudojimas.

Mobiliųjų malūnų gamintojų pasirinkimas taip pat nekelia galvos skausmo, nes Europos rinką yra pasidaliję du pagrindiniai žaidėjai: vokiečių bendrovė „Buschhoff“ ir austrų „Tropper Maschinen und Anlagen GmbH“. Septynis pastarosios kompanijos inžinierių kūrinius įsigijusi „Baltic Agro“ jau įsitvirtino kaip viena didžiausių mobilios kombinuotųjų pašarų gamybos paslaugos tiekėjų Lietuvos žemės ūkio rinkoje.

Kito tiekėjo – „Buschhoff“ – didžiausio našumo mašinos sugeba per valandą malti ar traiškyti grūdus ir sumaišyti su reikiamais priedais iki 20 t pašarų. Gatavą produkciją galima išleisti pagal poreikius į sandėliavimo vietas, nutolusias už 35 m, ar supūsti į pašarų saugojimo bokštus. Grūdus galima paimti net iš 40 m atstumo esančių talpyklų. Būtent tokią techniką daugiau kaip dešimtmetį naudoja AB „Kauno grūdai“.