23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2021/11
Kiek ūkiuose užauginto maisto nepatenka ant vartotojų stalo?
  • Dr. Tomas BALEŽENTIS, Ovidija EIČAITĖ, dr. Rasa MELNIKIENĖ LSMC Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas
  • Mano ūkis

Pasaulyje atliekama daug tyrimų, kuriais siekiama nustatyti maisto švaistymo lygį. Dauguma jų yra skirti maisto praradimams prekyboje ir namų ūkiuose nustatyti. Žemės ūkio gamyboje maisto praradimai tiriami mažiausiai, nes jie yra labai įvairaus pobūdžio, o jų analizė ir kiekybinis įvertinimas yra sudėtingi ir reikalauja daug laiko.

Net trečdalis viso žmonėms vartoti pagaminto maisto pasaulyje yra išmetama. Praradimai susidaro visoje maisto tiekimo grandinėje – nuo pirminės žemės ūkio produkcijos gamybos iki galutinio namų ūkių suvartojimo. Tai sukelia neigiamų aplinkos apsaugos, ekonominių ir socialinių pasekmių.

Prarandant maistą, didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, veltui sunaudojami brangūs ištekliai (žemė, vanduo, energija, žaliavos), blogėja aprūpinimas maistu. Atsižvelgiant į tai, turi būti dedamos didelės pastangos maisto švaistymo problemai spręsti. Kuriant maisto praradimų prevencijos strategijas, būtina turėti išsamią informaciją, kur, kiek, kokie ir kodėl maisto praradimai susidaro.

Per pastarąjį dešimtmetį išsivysčiusiose šalyse daugėjo tyrimų, kuriais nustatyti maisto praradimai žemės ūkyje, taikant apklausas ir interviu, atliekant matavimus laukuose ir naudojant kitus metodus, pagrįstus oficialiais ir kitais duomenimis. Tokie tyrimai buvo atlikti Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, taip pat Jungtinėse Valstijose ir Australijoje. Dauguma tyrimų skirti vaisių ir daržovių kiekybiniams praradimams įvertinti. Maisto tiekimo grandinėje vaisiai ir daržovės dėl jų savybės greitai gesti prarandami dažniau nei kiti maisto produktai, be to, išsivysčiusiose šalyse šios grupės produktų praradimų dalis žemės ūkio gamyboje yra didesnė nei kituose maisto tiekimo grandinės etapuose.

Maisto praradimai Lietuvos žemės ūkyje

Siekiant nustatyti maisto praradimus mūsų šalies žemės ūkyje, išanalizuoti jų priežastis, 2020 m. pirmą kartą Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslininkai atliko tyrimą. Duomenys buvo surinkti iš šalies ūkininkų, tiesiogiai juos apklausiant.

Atliekant tyrimą, buvo pasirinkta nustatyti šešiolikos augalininkystės ir gyvulininkystės produktų, daugiausia auginamų Lietuvoje, praradimus. Šie produktai – tai baltagūžiai kopūstai, morkos, svogūnai, burokėliai, bulvės, pomidorai, agurkai, obuoliai, braškės, kviečiai, rugiai, jautiena, kiauliena, aviena, paukštiena ir pienas. Tyrimo laikotarpis apėmė 2019 metus, t. y. ūkininkų buvo klausiama apie produkcijos, augintos 2019 m., praradimus.

Ūkininkų apklausai buvo naudojami struktūrizuoti klausimynai. Atskiri klausimynai buvo parengti augalininkystės produktams, jautienai, kiaulienai, avienai, paukštienai ir pienui. Apklausiant augalininkystės produkcijos gamintojus, buvo prašoma pateikti informaciją, kaip ir kur buvo panaudotas 2019 m. derlius (nurodant, kiek užaugintos produkcijos procentais buvo panaudota maistui, įskaitant tolesnį perdirbimą, sėklai, gyvūnų pašarui, kompostavimui ar biologinių atliekų surinkimui, energijos gamybai), dėl kokių priežasčių tam tikra gauto derliaus dalis nepanaudota, neparduota maistui, įskaitant tolesnį perdirbimą, koks buvo nenuimto derliaus kiekis ir dėl kokių priežasčių jis liko nenuimtas. Apklausiant mėsos produktų gamintojus, buvo prašoma pateikti informaciją, kiek gyvūnų nugaišo ūkiuose ir transportuojant į skerdyklas, kiek jų buvo atmesta skerdyklose, koks buvo nugaišusių gyvūnų svoris ir dėl kokių priežasčių jie nugaišo. Apklausiant pieno gamintojus, buvo prašoma nurodyti, kiek pieno buvo panaudota maistui ir veršeliams girdyti, kokie buvo pieno nuostoliai.

Apklausa vykdyta 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Iš viso apklausoje dalyvavo 357 ūkininkai. Augalininkystės produktų praradimai buvo įvertinti, sujungiant duomenis apie nuimto derliaus panaudojimą ne maisto reikmėms ir nenuimtą derlių, ir išreikšti kaip procentinė viso nuimto derliaus kiekio dalis. Mėsos produktų praradimai buvo nustatyti, sujungiant duomenis apie ūkiuose ir transportuojant į skerdyklas nugaišusius ir skerdyklose atmestus gyvūnus, ir šie duomenys palyginti su vidutiniu mėsos kiekiu, gaunamu paskerdus gyvulius Lietuvoje. Pieno praradimai buvo apskaičiuoti, sujungiant duomenis apie pieno nuostolius, t. y. pieną, atmestą ūkininkų arba perdirbėjų, prarastą dėl su infrastruktūra susijusių ar kitų problemų, ir išreikšti kaip procentinė viso primelžto pieno kiekio dalis.

Lauko daržovių grupėje didžiausi nustatyti burokėlių (20,1 proc.), o mažiausi – morkų (2,2 proc.) praradimai. Bulvių praradimai sudarė 14,1 proc. Pomidorų ir agurkų praradimai buvo beveik vienodi (atitinkamai 3,2 ir 3,3 proc.), o kviečių ir rugių – labai skyrėsi (atitinkamai 1,1 ir 17,9 proc.). Kalbant apie augalininkystės produktų, kurie buvo auginami kaip maistas, skirtas žmonėms vartoti, panaudojimą kitiems nei maistui tikslams, visi javai buvo sušerti gyvūnams, didžiausia visų daržovių ir braškių dalis panaudota kompostavimui, pusė obuolių panaudota kompostavimui, o kita pusė – gyvūnų pašarui.

Mėsos produktų grupėje didžiausi nustatyti avienos (16,2 proc.) praradimai. Jautienos praradimai sudarė 2 proc., paukštienos – 0,8 proc. Beveik visas pienas buvo panaudotas maistui arba sugirdytas veršeliams, jo nuostoliai sudarė tik 0,1 proc. Šiame tyrime dėl nepakankamos duomenų kokybės nepavyko įvertinti kiaulienos praradimų. Nors klausimyną užpildė 18 kiaulių augintojų, tačiau jų ūkiai buvo labai maži, ir tik vienas iš jų nurodė praradimus.

Maisto praradimų priežastys

Svarbiausia priežastis, dėl kurios dalis baltagūžių kopūstų, morkų, svogūnų, obuolių ir braškių nebuvo panaudota maistui, – sandėliavimo nuostoliai. Dalis bulvių, pomidorų ir agurkų, obuolių, taip pat kviečių ir rugių nebuvo panaudota maistui daugiausia dėl su kokybe susijusių veiksnių (t. y. neatitiko didmenininkų, mažmenininkų ir vartotojų reikalavimų), o burokėlių – dėl sunkumų, susijusių su pardavimu. Verta paminėti, kad lauko daržoves ir bulves auginantys ūkininkai palyginti dažnai nurodė, kad tam tikra jų produkcijos dalis nebuvo panaudota maistui dėl paklausos trūkumo, 2020 m. uždarius mokyklas, vaikų darželius, restoranus, viešbučius ir kitas maitinimo įstaigas dėl kilusios COVID-19 pandemijos.

Svarbiausia priežastis, dėl kurios dalis baltagūžių kopūstų, burokėlių, bulvių, braškių, kviečių ir rugių derliaus liko nenuimta, – nepalankios oro sąlygos, o antroji pagal svarbumą priežastis – ligos ir kenkėjai. Dalis svogūnų, baltagūžių kopūstų, pomidorų ir agurkų derliaus liko nenuimta daugiausia dėl ligų ir kenkėjų, obuolių – dėl perprodukcijos, morkų – dėl su kokybe susijusių veiksnių.

Galvijų augintojai daugiausia neteko galvijų savo ūkiuose dėl ligų, nelaimingų atsitikimų ir agresyvaus kitų gyvūnų elgesio. Pagrindinės priežastys, dėl kurių avių augintojai prarado dalį avių, buvo ligos ir plėšrūnai, taip pat nelaimingi atsitikimai. Paukščių augintojų ūkiuose paukščiai nugaišo dėl įvairių priežasčių, iš kurių svarbiausios – senyvas amžius, agresyvus kitų gyvūnų elgesys ir ligos.

Sukurta galimybė matuoti pažangą

Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad atskirų produktų praradimai ūkiuose labai skyrėsi – nuo mažiau kaip 1 proc. (pieno) iki 20 proc. (burokėlių). Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas buvo atliktas pirmą kartą, ūkininkai galėjo neteisingai suprasti maisto praradimų apibrėžimą, taip pat galėjo neatsiminti, kiek prarado maisto, kadangi duomenis jie buvo paprašyti pateikti už praėjusį laikotarpį. Be to, turint omenyje, kad maisto praradimai yra gana jautri tema (t. y. maisto išmetimas yra laikomas netinkama elgsena), ūkininkai galėjo pateikti socialiai pageidautinus atsakymus, dėl kurių ne apie visus maisto praradimus buvo pranešta.

Augalininkystės produkcija daugiausia buvo prarasta dėl aplinkosauginių veiksnių bei pirkėjų ir vartotojų reikalavimų neatitikimo, o gyvulininkystės produkcija – dėl gyvūnų ligų. Tai rodo, kad, siekiant sumažinti maisto praradimus, skirtingų ūkininkavimo krypčių ūkiams turėtų būti taikomos skirtingos priemonės: augalininkystėje – skirtos žemės kokybei gerinti (melioracija), taip pat orientuotos į rinką, o gyvulininkystėje – konsultavimo paslaugos dėl gyvūnų ligų prevencijos ir priemonės, skirtos ūkių infrastruktūrai gerinti.

Pirmą kartą atliktas tyrimas maisto praradimams Lietuvos žemės ūkyje nustatyti yra labai svarbus, kadangi nustato pradinę padėtį, pagal kurią ateityje bus galima matuoti pasiektą pažangą, mažinant maisto praradimus. Labai svarbu, kad ūkininkai suprastų tokio tyrimo svarbą ir registruotų maisto praradimus. Tai leistų gauti tikslesnius rezultatus. Duomenų apie maisto praradimus teikimas galėtų būti derinamas su atskaitomybe Ūkių apskaitos duomenų tinklui.