Revoliucijų nebus, tik judėjimas į priekį. Stengsis ne bausti, o konsultuoti. Kompromisų nebus tik kalbant apie maisto saugą. Su tokiu požiūriu Mantas STAŠKEVIČIUS balandį pradėjo vadovauti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Pokalbis su juo – apie svarbiausias tarnybos ir darbo aktualijas.

Tarnyboje dirbti pradėjote iškart po studijų, jums gerai žinoma VMVT veikla. Kaip ji pasikeitė per 14 metų ir kokių pokyčių planuojate imtis jūs?

Per tuos metus tarnyboje perėjau daug etapų – dirbdamas gydytoju inspektoriumi Klaipėdoje kontroliavau gyvūnų gerovę, maisto saugą, vaistus, pašarus. Vilniuje ilgai dirbau su gyvūninės kilmės perdirbimo įmonėmis, skerdyklomis, su negyvūninės kilmės maistu, galiausiai buvau atsakingas už visą eksportą. Tad žinau jautriausias sritis, visus niuansus, diskutuoti su žmonėmis ir priimti sprendimą man yra gana lengva, tik apgauti mane sunku. Pati tarnyba keičiasi į gerąją pusę, labiausiai keičiasi santykiai. Bendradarbiavimas su ūkininkais, veterinarijos gydytojais, socialiniais partneriais gerėja, sprendimai priimami diskutuojant.

Esu iškėlęs kelis prioritetus – stiprinti gyvūnų gerovę, daugiau dėmesio skirti gyvūnų transportavimui, laikymui, maisto saugai, mažinti antimikrobinių vaistų naudojimą. Vienas iš mano tikslų – skatinti trumpąsias maisto grandines, kad pieno, žuvies, mėsos, kiaušinių gamintojai galėtų daugiau investuoti į savo verslą, o sąlygos gaminti ir parduoti būtų paprastesnės. Kai kas jau padaryta. Kuriame gaires, kaip supaprastinti sąlygas žuvies, mėsos, pieno gamybai, parengėme atskiras taisykles ir reikalavimus, sumažinome laboratorinių tyrimų, reikalingų patalpų kiekį, kad žmogus savo virtuvėje galėtų kepti, virti ir tiekti rinkai produktus, kurie būna išskirtiniai, ekologiški ir skanūs. Smulkieji gamintojai labai saugo savo klientus ir tikrai stengiasi gaminti kokybiškai. Prieš metus tokių tiekėjų buvo iki 400, dabar jų turime 700. Rengiame naujoko paketą – verslą pradedantis žmogus jame ras viską, nuo ko ir kaip pradėti.

Jautrus klausimas yra maisto švaistymas. Kad maisto būtų mažiau išmetama, VMVT sudarys galimybes daugiau nepasibaigusio galiojimo produktų atiduoti skurstantiems žmonėms.

Vis dar pasitaikanti problema – maisto klastotės. Jų yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, pavyzdžiui, prastesnė žuvis pateikiama kaip geresnė, elnienos konservuose randama kito gyvūno mėsos, šerniena keičiama kiauliena – tokių atvejų esame nustatę.

Kalbant apie ateities darbus, vienas jų – efektyvinti kontrolę, tam jau pradėjome diegti naujus metodus, vertinti riziką ir t. t. Tikslas, kad vartotojai gautų tik saugų maistą, o tvarkingai dirbančios įmonės sulauktų mažiau patikrinimų. Taip pat planuojame atverti patikrinimų ir kontrolės, neatitikimų duomenis, kad žmonės galėtų matyti, iš kur geriausia pirkti vieną ar kitą produktą, kokie ūkiai, veislynai yra geriausi, juos ketiname reitinguoti.

Norėčiau įvesti veterinarijos gydytojų inspektorių rotaciją, kad metai iš metų jie neitų į tuos pačius ūkius ar įmones, kad nebūtų korupcinių apraiškų ir suinteresuotumo. Rotacijos principą, kai drauge į patikrinimą vyksta inspektorius iš kito rajono, jau taikome, tačiau norime, kad tai vyktų kiekvieną kartą.

Siekdami padėti verslui, didelį dėmesį skiriame konsultavimui. Norėdami užtikrinti konsultacijų kokybę, kuriame skambučių centrą ir konsultavimą nuo sausio perkelsime į centrinę būstinę. Darbai jau prasidėjo, darbuotojai profiliuojami, kad visi būtų tam tikros srities ekspertai. Tai leis labiau išgryninti ir problemas, su kuriomis susiduria žmonės.

Ar tarnybai užteks kompetentingų darbuotojų?

Jų trūkumas aktuali problema, turime apie 200 laisvų etatų. Nepritraukiame naujų žmonių, ypač regionuose, nes VMVT atlyginimai yra iki 300 Eur mažesni, palyginti su kitų valstybinių institucijų. Labai sunku konkuruoti ir su privačiu sektoriumi.

Gal atlyginimus galima didinti iš sutaupytų etatų?

Taip, bus peržiūrėti fiziniai ir ne fiziniai ištekliai ir galimybė iš sutaupytų lėšų didinti atlyginimus. Veiklos optimizavimas, stambinimas, aišku, nemažinant paslaugų kokybės, manau, leis atsisakyti nereikalingų patalpų, transporto priemonių ir taip sutaupyti. Bus peržiūrima ir kontrolės rizika, pas mažesnės rizikos subjektus gal užteks važiuoti kartą per metus ar dvejus. Mūsų dėmesys nemažėtų didesnės rizikos – perdirbimo, eksporto ar maistą darželiams, mokykloms tiekiančių – įmonių kontrolei.

Jūsų laukia nebaigta kova su afrikiniu kiaulių maru (AKM), nuolat grasinančiu paukščių gripu ir kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurių jau yra Europoje. Kaip vertinate VMVT kovą su pavojingomis gyvūnų ligomis?

Afrikinis kiaulių maras ir paukščių gripas yra didžiausi VMVT iššūkiai. AKM į Lietuvą atėjo 2014–2016 m., kai kitos ES šalys tam dar nebuvo pasiruošusios. Buvome pirmieji ES, priėmę griežtas sąlygas, bet tai pasiteisino. Biosaugos priemones buvome pradėję taikyti 2011 m., 2014-aisiais jas sustiprinome. Augintojai buvo nepatenkinti, priešinosi, bet dabar matome – situacija dėl AKM šalyje yra gana gera. Virusas aplinkoje cirkuliuoja, šernuose šiemet užfiksuota per 120 AKM atvejų, bet nebuvo nė vieno komerciniuose ar smulkiuose ūkiuose. Vadinasi, visos dešimtmetį taikytos griežtos biologinės saugos ir kitos priemonės (įrengti dušus, aptverti ūkius, kontroliuoti vabzdžius, graužikus, rekomendacijos nemedžioti, negrybauti ir pan.) buvo teisingos. Neteko imtis kraštutinės priemonės – uždrausti laikyti kiaules mažuose ūkiuose, tačiau tokių laikytojų mažėjo savaime, kai kurie didieji kompleksai susitarė su mažais ūkiais, kad nebeaugintų kiaulių, o pirktų iš jų mažesne kaina.

Nors kai kam atrodė, kad Lietuva taiko perteklines priemones, pasirodė, kad jos veikia puikiai. Mūsų ekspertai dabar konsultuoja kitas ES šalis, kaip suvaldyti AKM, nes, pavyzdžiui, Latvijoje, Lenkijoje virusas jau užėmęs po pusę šalies ir plinta ūkiuose. Gerosios praktikos iš mūsų mokosi ir trečiosios šalys.

Keli paukščių gripo atvejai buvo nekomerciniuose, dėl grožio laikomų paukščių ūkiuose Marijampolėje ir Tauragės rajone. Į paukštynus neišplito, bet Japonija kuriam laikui buvo sustabdžiusi importą iš tų apskričių ir tai lemia ekonominius nuostolius.

Jau kurį laiką nebuvo leukozės ir bruceliozės atvejų, tikimės išlaikyti šalies, kurioje nėra šių ligų, statusą. Oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės visiškai pasiteisino, kasmet nustatomi vos 1–2 atvejai lapėse ir usūriniuose šunyse pasienyje su Baltarusija.

Daug investuojame į inspektorius, biosaugos priemones, kad į Lietuvą neateitų kitos užkrečiamosios ligos, pavyzdžiui, juodligė ar mėlynojo liežuvio liga. Kiekviena užkrečiamoji liga reikštų eksporto apribojimus. Jeigu augintojai elgsis atsakingai, mes tinkamai kontroliuosime, tų ligų neturėtų atsirasti.

Privatūs veterinarijos gydytojai džiaugėsi, kad pastaruosius 4–5 metus su VMVT santykiai pagerėjo, tapo pagarbūs. Kaip jūs vertinate veterinarijos gydytojų pastangas, kompetenciją, galimybes gydyti, jaunų gydytojų įsiliejimą į privačių veterinarijos gydytojų gretas?

Teisingai įvardyta, kad privatūs veterinarai yra mūsų akys ir ausys, vykdo užkrečiamųjų ligų kontrolę, gydo, konsultuoja, pataria. Mūsų sąsajos tvirtos – taip ir turi būti, jeigu norime išsaugoti gerą epizootinę situaciją. Problema ta, kad su ūkiniais gyvūnais dirbančių veterinarų, ypač regionuose, mažėja – jaunam veterinarijos gydytojui pradėti darbą, įsikurti regione yra didelis finansinis iššūkis, be to, didžioji absolventų dalis renkasi darbą mieste. Žinoma, mažėja ir gyvulių, bet vis tiek problema išlieka aštri. Jeigu mažės veterinarijos gydytojų, prastės užkrečiamųjų ligų kontrolė, vėl didės antibiotikų naudojimas. Kalbamės su LSMU, kokiomis priemonėmis būtų galima pritraukti daugiau jaunų veterinarijos gydytojų į regionus, kaip išpopuliarinti šią specializaciją. Turbūt problema mažėtų, jeigu daugėtų galvijų ir didėtų gamyba, nes poreikis ir paslauga labai koreliuoja.

Ar pavyksta mažinti antibiotikų naudojimą gyvūnams gydyti?

Taip, per 10 metų jų naudojimas nuo 16 t sumažėjo iki 6 t per metus ir tai lieka mano ir visos VMVT viena svarbiausių užduočių. Siekiant mažinti antibiotikų naudojimą, pradėjome kurti Veterinarinių vaistų apskaitos informacinę sistemą (VVAIS), kuri veiks nuo sausio – vaistai bus išduodami ir receptai išrašomi tik per šią sistemą. Žinosime aiškius veterinarinių vaistų kiekius, kiek ūkininkas jų naudoja, kokiam gyvūnui, toks atsekamumas leis žinoti viską apie vaistų gavimą, panaudojimą ir išlaukos laiką produkcijai – tai labai svarbu kontrolei. Ta sistema naudosis beveik 800 veterinarų ir 150 didmenininkų. Nelegaliai įsigyti vaistai kai kur dar naudojami, laikytojai kartais dar patys gydo gyvulius, bet tai nėra masinis reiškinys. VMVT turi būdų tai patikrinti. Naujoji sistema prisidės prie sistemos skaidrinimo, padės pažaboti nelegalią rinką.

Kaip sekasi mažinti, nedubliuoti ūkių patikrų, dėl ko ūkininkai nuolat skundžiasi?

Kad inspektorių apsilankymų ūkiuose būtų mažiau, į vieną sujungėme kelias patikras – gyvūnų gerovės, NMA mokėjimų. Tad apsilankymų bus mažiau, bet patikros truks ilgiau. Jos susijusios su išmokomis ir, kad galėtume kontroliuoti, ar ūkininkas teisingai jas gauna, turime vertinti principingai. Dėl išmokų ūkininkas kartą per metus turi būti tikrinamas pagal ES teisės aktus, nes nuo to priklauso europinė parama. Mes privalome reaguoti ir į skundus.

Ūkinių gyvūnų gerovė – kaip ji keičiasi? Kaip keičiasi ūkininkų požiūris į gyvūnų gerovės reikalavimus?

Gyvūnų gerovė jautri tema. Ji tampa vis svarbesnė vartotojams, ūkininkų supratimas irgi keičiasi – prieš keletą metų kai kurie dar stebėdavosi, kodėl reikia gyvuliui tam tikro vandens kiekio, kodėl jie negali būti mėšlini, dabar tokių klausimų nekyla. Juk gyvūnų gerovė susijusi ir su produkcijos kiekiu. Be to, pradėjus ūkių reitingavimą vartotojai matys, kuris ūkininkas gyvūnui skiria daugiau dėmesio ir kartu žinos, kad tokio ūkio produktų kokybė geresnė. Ūkininkai mato, kad jeigu neis koja kojon su visu pasauliu, ateities neturės.

Dėkoju už pokalbį.