Sutelktinio finansavimo rinka dinamiškai auga ir tampa realia skolinimosi alternatyva ieškantiesiems kitų nei bankai ar kredito unijos finansavimo šaltinių savo verslams. Tarp šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikiančių sutelktinio finansavimo platformų operatorių yra ir „HeavyFinance“, dirbanti išskirtinai žemės ūkio srityje. Kalbamės su vienu žinomiausių sutelktinio finansavimo ekspertų Lietuvoje Laimonu NOREIKA, kuris kartu su bendraminčiais 2020-ųjų birželį pristatė Europoje analogų neturinčią paslaugą – sutelktinį finansavimą žemės ūkio paskoloms. Per šį trumpą laiką platforma jau suteikė ūkiams 251 paskolą, iš viso paskolinta daugiau kaip 9 mln. eurų.

Bankai ir kredito unijos užima didžiąją finansų rinkos dalį. Sutelktinio finansavimo platformos yra palyginti naujas kreditavimo būdas. Kas lėmė jo atsiradimą?

Bankai ir kredito unijos atlieka kritinį vaidmenį renkant indėlius ir suteikiant nuo 100 tūkst. iki kelių dešimčių milijonų eurų siekiančias paskolas. Tačiau, pažvelgus į smulkiojo ir vidutinio ūkio finansavimo šaltinius, plėtrai reikalingos lėšos dažnai ateina iš asmeninės ūkininko kišenės, skolinamasi iš draugų ir pažįstamų.

Jeigu norime, kad smulkūs ir vidutinio dydžio ūkiai ne tik išliktų, bet ir didintų efektyvumą, svarbu užtikrinti jiems mažesnių paskolų suteikimą. Šią nišą ir užpildo sutelktinio finansavimo platformos, tokios kaip „HeavyFinance“, kuri teikia specializuotas žemės ūkio paskolas nuo 5 tūkst. iki 250 tūkst. Eur, o šiuo metu vidutinis mūsų suteikiamos paskolos dydis siekia 38 tūkst. eurų.

Europos Komisijos ir Europos investicijų banko platformos „Ficompass“ duomenimis, Lietuvoje žemės ūkio sektoriaus finansavimas vis dar yra žemo lygio. 2020 m. pabaigoje paskelbtame dokumente nurodoma, kad Lietuvoje žemės ūkiui trūksta papildomai nuo 962 mln. iki 2,2 mlrd. Eur finansavimo. Ar nuo to laiko situacija pakito? Bankai ir kredito unijos skelbia, kad žemės ūkiui šiemet skolino daugiau…

Didžiausias finansavimo trūkumas jaučiamas tarp smulkių ir vidutinių ūkių. Taigi, nors bankai skolino daugiau, nedidelių ūkių šie pinigai beveik nepasiekė. Kita vertus, alternatyvaus finansavimo rinka Lietuvoje auga, tai rodo ir mūsų pavyzdys. Šiuo metu per mėnesį suteikiame paskolų už 1,5 mln. Eur, o artimiausiu metu pasieksime ir 2 mln. Eur per mėnesį.

Kuo sutelktinio finansavimo platformų veikla skiriasi nuo kitų kreditavimo įstaigų veiklos?

Tradicinės finansų įstaigos renka indėlius, todėl yra griežčiau reguliuojamos, turi daugiau biurokratijos ir negali taip greitai suteikti paskolų. Be to, dėl papildomų reikalavimų joms neapsimoka teikti smulkių paskolų.

Sutelktinio finansavimo platformos tiesiogiai sujungia tuos, kurie nori investuoti, su tais, kurie ieško investicijų. Tarkime, norite pasiskolinti 40 tūkst. Eur, kad įsigytumėte naudotą traktorių. Apie šią paskolą bus paskelbta mūsų platformoje ir į ją galės investuoti beveik bet kas, pradedant Jūsų kaimynu ir baigiant informacinių technologijų specialistu iš Paryžiaus ar verslininku iš Berlyno.

Pagrindiniai mūsų privalumai prieš bankus ir kredito unijas yra didesnis greitis ir lankstumas, susitelkimas tik į ūkininkus. Ūkininkai vertina lanksčius mokėjimo grafikus, galimybę paskolą užtikrinti net ir naudota žemės ūkio technika, ir tai, kad galime paskolinti visą sumą, reikalingą technikai ar žemei pirkti.

Sutelktinio finansavimo platformos veikia įvairiose srityse, dažniausiai – nekilnojamojo turto. Lietuvos banko duomenimis, mūsų šalyje šiuo metu yra 18 sutelktinio finansavimo platformų operatorių, iš jų aktyviai veikia 10. Jūs vieninteliai pasirinkote agroverslo finansavimo kryptį. Kas paskatino atkreipti dėmesį į žemės ūkį?

Idėja gimė ilgos kelionės automobiliu metu kartu su senu draugu Ryčiu Darginavičiumi, technikos prekybos ir nuomos bendrovės „Nova Rent“ vadovu. Būtent jis atkreipė dėmesį, kad smulkiems ir vidutinio dydžio ūkininkams vis dar niekas nepasiūlo šiuolaikiškų finansavimo sprendimų. Pradėjęs gilintis, supratau, kad Europos Sąjungoje tai kelių dešimčių milijardų eurų problema, todėl verta susitelkti vien į žemės ūkio sektorių.

Be to, man patinka idėja, kad per „HeavyFinance“ dažnai sujungiame miestus su kaimiškomis vietovėmis. Daug platformos investuotojų neturi nieko bendra su žemės ūkiu, tačiau dabar mielai į jį gilinasi, stengiasi suprasti rizikas ir galimybes, visai kitaip pažvelgia į ūkininkų gyvenimą.

Ar ūkininkai tik skolinasi lėšas verslui plėtoti, o gal ir patys tampa kreditoriais, t. y. dalį pelno investuoja į sutelktinio finansavimo platformą ir iš to uždirba?

Taip, pastebime, jog vis daugiau ūkininkų tampa mūsų investuotojais. Tai išties džiugu, nes jie geriausiai supranta ūkininkavimo rizikas ir galimybes. Tai tarsi lakmuso popierėlis, kuris parodo, kad einame teisinga kryptimi.

Kaip vertinate Lietuvos ūkių ekonomines galimybes investuoti į savo verslą ir modernizuotis, plėstis?

Europos Sąjungoje ūkiai stambėja, tokia tendencija matoma ir Lietuvoje. Tačiau smulkūs ir vidutiniai ūkiai vis dar atlieka labai svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje, jie leidžia ūkininkams išgyventi kaime, išlaikyti šeimas ir kurti naujas darbo vietas. Dabar pastebime, kad kuriasi vis daugiau nedidelių specializuotų ūkių, pavyzdžiui, grybų ar kanapių augintojų, ir jie tampa aktyvesni.

Dalis smulkių ir vidutinio dydžio ūkių turi galimybių modernizuotis ir plėstis, tačiau be išorinio finansavimo jie tai daro lėtai, kartais negali pasinaudoti palankiomis galimybėmis įsigyti žemės ar reikiamos naudotos technikos. Vis tik ūkininkavimas reikalauja didelių investicijų, tad greitai plėstis be išorinio finansavimo sunku.

Iš jūsų portale skelbiamos informacijos matyti, kad ūkininkai skolinasi įvairiausiems dalykams, ne tik žemės sklypams ar technikai, bet ir, pavyzdžiui, ožkų tvarto rekonstrukcijai, ūkio parduotuvės plėtrai ir kt. Kokioms sritims ūkininkams labiausiai stinga lėšų šiuo metu? Kokias sumas paprastai skolinasi žemdirbiai, kokiam laikotarpiui, kuo užtikrinamas kreditų grąžinimas?

Kaip ūkininkavimui, taip ir mums, didelės įtakos turi sezoniškumas. Vasaros mėnesiais iki javapjūtės pabaigos buvo juntamas didelis paskolų iki 10 tūkst. eurų poreikis. Tokias paskolas galime suteikti net ir tą pačią dieną, todėl jos labai pravertė į netikėtas situacijas patekusiems ūkininkams. Vieni šiais pinigais remontavo techniką, kiti samdė papildomus sezoninius darbininkus, nuomojosi trūkstamą techniką.

Apyvartinio kapitalo vis dar trūksta, tačiau dabar matome augantį paskolų poreikį technikai ir dirbamai žemei įsigyti, ūkiniams pastatams remontuoti. Ūkininkai ruošiasi kitam sezonui ir linkę skolintis nuo 30 tūkst. iki 200 tūkst. eurų.

Paskolos laikotarpis dažniausiai neviršija 3 metų, tačiau pasitaiko ir trumpalaikių paskolų, kai ūkininkai grąžina pasiskolintas lėšas jau po 4 mėnesių, nes ankstyvam grąžinimui nėra taikomi papildomi mokesčiai. Kalbant apie užtikrinimo priemones, dažnai ūkininkai finansiškai įdarbina turimą ir perkamą žemės ūkio techniką, dalį turimos žemės. Taip pat galima paskolą užtikrinti gautinomis pajamomis.

Veiklos pradžioje orientavomės daugiau į sunkiąją techniką kaip paskolos užtikrinimo priemonę, o dabar, labiau suprasdami ūkininkų poreikius ir situaciją, papildėme užtikrinimo priemonių sąrašą: ūkininkai skolinasi įkeisdami žemės sklypus, grūdų supirkimo sutartis ir gautinas pajamas, galvijus. Teikiame paskolas ir be įkeitimo – tokiu atveju skoliname ūkininkui iki 10 tūkst. eurų. Tokia paskola užtikrinama tik skolininko asmenine atsakomybe, t. y. fiziniam asmeniui negebant vykdyti įsipareigojimų, turime teisę paskolą išieškoti iš asmeninio turto.

Ar pasitaikė atvejų, kai ūkis nesugebėjo laiku grąžinti kredito? Kaip patikrinamas ūkio mokumas?

Suprantame, kad ūkininkų finansinę padėtį labai lemia sezoniškumas, todėl paskolų grąžinimo įmokos yra suplanuojamos pagal tai, kada ūkininkas gauna daugiausia pajamų. Pasitaiko, kad ūkininkai vėluoja mokėti įmokas, nes ir su jais vėluojama atsiskaityti, tačiau iki šiol visos paskolos grąžinamos. Nuo to, kaip ūkininkams sekasi grąžinti paskolas, priklauso ir mūsų reputacija į jas investuojančių žmonių akyse, todėl kruopščiai analizuojame ūkių finansinius duomenis ir galimybes grąžinti paskolas. Turime 10 pagrindinių rodiklių, pagal kuriuos įvertiname ūkio riziką ir galimybes grąžinti paskolą, tarp jų yra pelnas, pajamos, nuosavybės rodiklis, patirtis ir kiti svarbūs aspektai.

Sutelktinio finansavimo platformose, kiek rodo jūsų ir kitų operatorių skelbiami duomenys, palyginti aukšta vidutinė investicijų grąža. Kas lemia tokius skaičius?

Mūsų darbas yra surasti palūkanų balansą, kad ir ūkininkas pasiskolintų protingai, ir investuotojas uždirbtų. Tiesa, kad Baltijos šalyse investuotojų lūkesčiai aukšti, tačiau jie pamažu mąžta ir matome galimybes per artimiausius porą metų šiek tiek sumažinti paskolų palūkanas ūkininkams.

Kokias įžvelgiate sutelktinio finansavimo platformų veiklos perspektyvas?

Europoje, taip pat ir Lietuvoje, sutelktinis finansavimas sparčiai populiarėja, didindamas kapitalo prieinamumą smulkiam ir vidutiniam verslui, meno projektams, įvairioms iniciatyvoms. Tolesnį augimą skatins ir Europos Parlamento patvirtintas sutelktinio finansavimo platformų reguliavimo reglamentas, kuris įsigalios šių metų pabaigoje. Vienodas reguliavimas atneša dar palankesnių galimybių tarptautinei plėtrai ir „HeavyFinance“ juo pasinaudos toliau teikdama finansavimo sprendimus ūkininkams Lietuvoje, Latvijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje ir žengdama į naujas šalis.

Taip pat svarbu, kad vienodas reguliavimas Europos investuotojams suteiks daugiau pasitikėjimo sutelktinio finansavimo platformomis. Kuo daugiau jų nuspręs investuoti į paskolas per mūsų ar kitas platformas, tuo pigiau per jas bus galima pasiskolinti. Sutelktinio finansavimo platformos siūlys paskolas vis palankesnėmis sąlygomis ir dar reikšmingiau prisidės prie smulkaus ir vidutinio verslo išlikimo, skatins jo plėtrą.

Dėkoju už atsakymus!