23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2021/10
Galvijienos rinkos kainų pokyčiai
  • Dr. Nelė JURKĖNAITĖ LSMC Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas
  • Mano ūkis

Europos Sąjungos mėsos rinkoje jautiena buvo trečias pagal populiarumą gyventojų pasirinkimas 2010–2020 m., tačiau ekspertai prognozuoja, kad artimiausią dešimtmetį jautienos gamyba mažės. Tikimasi, kad mažėjančią ES galvijų populiaciją lydės šio sektoriaus produktyvumo augimas dėl pažangių technologijų panaudojimo, kuris leis pagerinti ES maisto sistemos tvarumą.

Europos Komisijos žemės ūkio 2020– 2030 m. įžvalgoje rašoma, kad pastaraisiais dešimtmečiais reikšmingai pasikeitė ES mėsos vartotojų įpročiai. Mėsos vartojimas padidėjo, bet tik dėl labai išaugusio paukštienos populiarumo, nes kitų mėsos rūšių vartojimas mažėjo.

ES gyventojas 2010 m. vidutiniškai suvalgydavo 19,5 kg paukštienos, o 2020 m. šis kiekis padidėjo iki 23,4 kg. Kiaulienos vartojimas pasikeitė nežymiai ir 2020 m. sudarė 33,4 kg gyventojui (2010 m. – 34,4 kg). Jautienos vartojimas ES rinkoje nuosekliai mažėjo nuo 11,3 kg (2010 m.) iki 10,6 kg vienam gyventojui 2020 metais, avienos atitinkamai – nuo 1,7 iki 1,3 kilogramo.

Remiantis Eurostato duomenimis, 2020 m. daugiau kaip 3/4 ES galvijų populiacijos ir skerdenų buvo sutelkta septyniose ES šalyse: Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Airijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose.

Lietuviškos galvijienos rinka ES kontekste

Lietuvos vaidmuo ES jautienos rinkoje lieka itin kuklus – 2020 m. šalis užėmė septynioliktąją poziciją pagal galvijų populiacijos rodiklį. Palyginti su situacija 2010-aisiais, Lietuvoje esminio proveržio neįvyko. Greičiau priešingai, nes šalies pozicija pagal galvijų populiacijos rodiklį 2010 m. užėmė šiek tiek aukštesnę šešioliktąją poziciją, kadangi gruodį gyvulių skaičius siekė net 748 tūkst. vienetų.

Nors Lietuvos skerdyklose paskerstų galvijų mėsa 2010 m. sudarė 42,7 tūkst. t, 2020 m. šalies pozicija ES rinkoje pagal šį rodiklį pagerėjo, nes prieš dešimtmetį šalis užėmė septynioliktą vietą.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sumažėjo galvijų populiacija, šiek tiek pasikeitė ir gyvulių dalis, tenkanti ūkininkų ir šeimos ūkiams. 2010 m. pradžioje šalyje buvo 759,4 tūkst. galvijų, iš jų net 661,3 tūkst. gyvūnų buvo laikomi ūkininkų ir šeimos ūkiuose. 2021 m. pradžioje liko tik 629,5 tūkst. galvijų, o jų dalis ūkininkų ir šeimos ūkiuose sudarė 80,8 proc., t. y. sumažėjo 6,3 proc., palyginti su 2010-aisiais.

Pavienėse rinkose kainų dinamika skiriasi

Pažymėtina, kad Lietuvoje superkamų galvijų mėsos kokybė dažnai yra prastesnė negu pagaminamos didžiausią ES rinkos dalį užimančiose šalyse, o tai turi įtakos galvijienos vidutinėms kainoms. Vis dėlto pastaruoju metu pažangūs Lietuvos galvijų augintojai daug daugiau dėmesio skiria veislininkystei, galvijų genetikai, o tai, tikėtina, leis pagerinti skerdenų kokybę ir užtikrinti aukštesnį vidutinės kainos lygį.

Labai iškalbinga lietuviško produkto kainos dinamika ES kontekste. Kainų pokyčių 2014–2021 m. palyginimas rodo, kad, laikui bėgant, Lietuvos galvijų augintojų pozicija iš esmės nepagerėjo, nes kainų lygis taip ir lieka mažiausias, palyginti su stambiais ES rinkos galvijų augintojais. Lenkijos ir Nyderlandų jaunų bulių skerdienos kainos, palyginti su Lietuva, yra šiek tiek aukštesnės, tačiau ir jos gana pastebimai atsilieka nuo Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Ispanijos ir Italijos lygio.

Įdomu ir tai, kad pavienėse rinkose kainų dinamika skiriasi. Pavyzdžiui, Nyderlandų ir Italijos kainų šuolių ir kritimų diapazonas gana stiprus. Lietuvos vidutinės kainos pokyčiai taip pat pasižymėjo šia savybe iki 2018 m., tačiau vėlesniu laikotarpiu kainų svyravimo diapazonas mažėjo, ir šalies rinka jau kitaip reagavo į kainų šoką pagrindinių ES gamintojų rinkose. Remiantis kainų pokyčių dinamika, galima teigti, kad jaunų bulių skerdienos rinkos taip pat sureagavo ir į COVID-19 krizę, kuri paveikė pasaulinės rinkos prekybos santykius ir jautienos vartojimą.

ES kainų dinamikai ne mažiau svarbūs yra ir pokyčiai pasaulinėje rinkoje bei produkcijos pasiūla iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.

Remiantis „Estat-Comex“ duomenimis, 2020 m. pagrindinės jautienos ES importo šalys buvo Didžioji Britanija (121,7 tūkst. t), Brazilija (84,2 tūkst. t), Argentina (56,4 tūkst. t), Urugvajus (34,6 tūkst. t) ir JAV (16,5 tūkst. t). Taigi, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad jautienos pasiūla iš Brazilijos, JAV bei Argentinos ir ateityje turės įtakos ES kainų dinamikai.

Produktų kainų struktūros pokyčiai vietinėje rinkoje

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010–2020 m. mėsos ir mėsos produktų vartojimas vienam gyventojui išaugo nuo 74 iki 104 kilogramų.

ES rinkoje mėsos vartojimo augimą lemia stipriai padidėjęs paukštienos vartojimas, o Lietuvos situacija yra unikali. 2010–2020 m. Lietuvoje itin greitai augo ir kiaulienos (nuo 44 iki 55 kg), ir paukštienos (nuo 22 iki 37 kg) vartojimas, tačiau vis dėlto tenka pripažinti, kad paukštienos vartojimo augimo tempas buvo spartesnis.

Jautienos ir veršienos suvalgoma taip pat daugiau, tačiau vartojimo augimo tempai nesuteikė itin didelio optimizmo šalies galvijų augintojams. Lietuvos gyventojas 2010 m. vidutiniškai suvartodavo 4 kg jautienos ir veršienos per metus, o 2020 m. – iki 5 kg. Tenka konstatuoti, kad šios rūšies mėsos suvartojimas mūsų šalyje gerokai atsilieka nuo ES lygio.

Mažesnį jautienos ir veršienos vartojimą šalyje iš dalies lemia ir produkto mažmeninė kaina, kuri viršija kiaulienos ir paukštienos kainas. Pigesnių mėsos rūšių pasirinkimą daugiausia lemia gyventojų perkamoji galia.

Akivaizdu, kad nuo 2016 m. padidėjo atotrūkis tarp augintojo ir gamintojo kainų. Tačiau mažmeninės kainos reakcija į pokyčius augintojo kainos lygmeniu priklauso nuo pasirinkto produkto.

Keitėsi galvijienos kumpio su kaulu ir galvijienos nugarinės kainos struktūra 2014–2021 m. Galvijienos nugarinės kaina stipriau reagavo į pokyčius iki 2015 m. pradžios, vėliau įsivyravo gana stabili mažmeninės prekybos kaina, kuri beveik nereagavo į kainų pokyčius augintojo ir gamintojo lygmeniu. 2019 m. kainos lygis pakilo, toks išsaugotas visą likusį laikotarpį.

Galvijienos kumpio su kaulu mažmeninės kainos dinamika iš esmės skiriasi. Iki 2015 m. mažmeninė kaina reagavo į kainos pokyčius gamintojo lygmeniu, vėliau kaina su nedideliais svyravimais išliko gana stabili iki 2019 m., tuomet ėmė augti. Taigi, galvijienos kumpio su kaulu kainos pokyčio diapazonas, palyginti su išlikusia gana stabilia galvijienos nugarinės kaina, liko kur kas didesnis, nesusijęs su kainų šoku augintojo ar gamintojo lygmeniu.

Konkretaus rinkos dalyvio kainos dalies augimas kainų struktūroje ne visada gali būti sietinas su augančiu pelnu, nes atskirais atvejais gali keistis ir išlaidos, susijusios su preke. Vis dėlto šalies mažmeninei rinkai yra būdingas kainos fiksavimas ir vangus reagavimas į kainų šokus ir galvijų augintojo, ir gamintojo lygmeniu. Tai gali būti sietina su vartotojo gerovės pažeidimu, kai mažmeninė kaina nereaguoja į kainų kritimą.

Stabilios mažmeninės kainos palaikymo strategija dažnai pateisinama neapibrėžtumu. Viena vertus, vartotojas būna apsaugotas nuo staigių kainos šuolių ir gali planuoti savo biudžetą. Kita vertus, parduotuvės patiria didelių išlaidų, siekiant prisitaikyti prie augintojo ir gamintojo lygmenimis vykstančių šokų, nes reikia keisti kainų etiketes, daugiau investuoti į rinkodarą, išauga personalo išlaidos, o neapibrėžtumas neleidžia atsakyti į klausimą, kiek ilgai truks kainos šuolis arba kritimas.

* * *

Apibendrinant galima teigti, kad 2010–2020 m. Lietuvos galvijų augintojai iš esmės nepagerino savo pozicijos ES rinkoje. Šalyje sumažėjo galvijų populiacija, o jautienos ir veršienos vartojimas vietinėje rinkoje gerokai atsilieka nuo ES lygmens. Aktualus iššūkis lieka ir šalies galvijienos skerdenų kokybė, kuri lemia žemą vidutinę kainą. Ši problema reikalauja papildomų investicijų į galvijų veisles ir struktūrinių pokyčių.