23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2021/09
Šį sezoną aktualios cukrinių runkelių ligos
  • Dr. Zita BRAZIENĖ LAMMC ŽI Rumokų bandymų stotis
  • Mano ūkis

Iki rugpjūčio tvyrojusi kaitra ir sausra buvo nepalankios sąlygos grybinėms ligoms plisti cukrinių runkelių pasėliuose. Tačiau kiti žaladariai aktyviai kenkė. Pasėlius daug kur suniokojo kruša, o sužaloti lapai lengviau užsikrėtė bakterine dėmėtlige – šiais metais jos pažeidimų tikrai buvo daug.

Ankstesniais metais išryškėdavo pavieniai bakterinės dėmėtligės židiniai, dažniausiai birželio pabaigoje. Tačiau didesnės žalos ši liga nepadarydavo. Šiais metais ligos apnikti buvo nemaži plotai.

Augintojai bakterinę dėmėtligę dažnai maišo su grybine lapų liga – rudmarge. Šios ligos vizualiai labai panašios: dėmės ant lapų su ryškesniu ar blyškesniu apvadu. Pagrindinis požymis, pagal kurį lengviausia šias ligas atskirti – rudmargę sukeliančio grybo hifai ir sporos, esantys dėmių viduryje. Sporos – juodi taškeliai – gerai matyti per lupą. Pradinėse ligos stadijose sporos dar nebūna išsivysčiusios ir jų galima nerasti, tačiau nuo pat pradžių rasime grybo hifų – pažiūrėjus per lupą arba ir plika akimi, galima pamatyti „kailiuką“, šviesų pūką. Bakterinės dėmėtligės dėmės be pūko, dėmių vidus lygus, blizgus. Be to, bakterinės dėmėtligės net ir nedidelės dėmelės labai greitai viduryje įplyšta.

Praėjus karščiams ir padidėjus kritulių kiekiui, susidarė labai palankios sąlygos grybinėms ligoms plisti. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tuos laukus, kuriuose augalai yra pažeisti krušos, bakterinės dėmėtligės ar gaminio pelėdgalvio vikšrų. Tokie augalai kur kas greičiau užsikrečia ir grybinėmis ligomis.

Dažniausios grybinės ligos

Rugpjūtį laukuose plito rudmargė ir baltuliai. Vėliau galima tikėtis miltligės pažeidimų – jos plitimą skatina atvėsusios naktys, gausios rasos ir lietūs. Šias ligas cukrinių runkelių augintojai jau puikiausiai pažįsta, bet vis tiek trumpai pasikartokime jų požymius.

Rudmargė (sukėlėjas Cercospora beticola Sacc.) – ant runkelių lapų susidaro nedidelės dėmelės su ryškiais nuo tamsiai rudos iki purpurinės raudonos apvadais. Viduryje senesnių dėmelių matyti juodi taškeliai – sporos. Liga plinta židiniais ir, jei pakankamai drėgmės ir šilumos, gali greitai apnikti visą lauką. Grybas žiemoja augalų liekanose, todėl ypač pavojingas atsėliuotuose plotuose.

Baltuliai (sukėlėjas Ramularia beticola Fautrey &F. Lamb.) – ant lapų susidaro šiek tiek didesnės negu rudmargės ir ne tokiais ryškiais apvadais dėmelės. Dėmelių centre matyti balti taškeliai – sporos. Plintant ligai, dėmelės labai greitai susilieja. Liga sparčiai vystosi drėgnu ir vėsiu oru.

Miltligė (sukėlėjas Erysiphe betae Vanha Weltzien) – ant lapų susidaro baltos miltuotos apnašos. Stipriai apimti lapai pagelsta ir nudžiūsta. Esant palankioms sąlygoms, miltligė gali labai greitai plisti ir padaryti žalos.

Yra dar keletas grybinių lapų ligų (fomozė, alternariozė, rūdys, verticiliozė), tačiau jos Lietuvoje nėra plačiai paplitusios ir daug žalos nepadaro.

Apsauga nuo grybinių lapų ligų

Geriausia profilaktinė priemonė – sėjomaina. Į tą patį lauką runkeliai turėtų grįžti po 3–4 metų. Tačiau ūkiuose, ypač auginančiuose didesnius runkelių plotus, ne visada pavyksta laikytis tinkamos sėjomainos. Taip pat ligų plitimą sumažina augalų liekanų aparimas.

Be šių priemonių, naudojamos cheminės priemonės – fungicidai. Šiuo metu Lietuvoje registruoti trys cukriniams runkeliams skirti fungicidai. Bolid priklauso strobilurinų grupei, Revyona – triazolų grupei ir Amistar Gold, turintis dvi veikliąsias medžiagas, priklausančias strobilurinų ir triazolų grupėms. Jei fungicidą tenka naudoti du kartus, tada reikia pasirinkti skirtingoms grupėms priklausančius fungicidus, kadangi, dažnai naudojant vienos grupės fungicidą, gali išsivystyti patogeninio grybo atsparumas.

Taip pat nerekomenduojama strobilurinų grupės fungicidų naudoti likus nedaug laiko iki derliaus nuėmimo, nes šios grupės fungicidai turi žalinimo efektą, todėl sulėtėja runkelių šakniavaisių brendimas ir gali būti mažesnis cukringumas. Tačiau ankstyvesniam purškimui strobilurinų grupės fungicidai puikiausiai tinka, nes veikia profilaktiškai nuo ligų sukėlėjų.

Be grybinių ligų, šiais metais runkelių pasėlius stipriai puolė virusinė lapų liga – gelta. Ligos požymiai: iš pradžių pagelsta senesnių lapų viršūnės, lapas pastorėja, tampa trapus (sugniaužus tokį lapą ranka, pasigirsta trakštelėjimas), vėliau visai sunyksta. Geltą platina amarai, o šią vasarą amarų cukrinių runkelių pasėliuose buvo gausu. Deja, vienintelė priemonė nuo šios ligos – naikinti amarus ir segetalinius augalus (balandas, burnočius, žliūges, rūgtis ir kt.), kurie yra natūralūs šio viruso šeimininkai.

Taip pat šią vasarą daug klausimų sukėlė nugeltę runkelių ploteliai, nors ant augalų lapų jokių tipinių grybinių ar virusinių ligų požymių nesimatė. Tai galėjo būti tiesiog sausros padariniai, kurie labiau išryškėjo supuolusiose dirvos vietose arba ten, kur podirvį sudarė lengvesnis, laidus vandeniui dirvožemis. Taip pat tai galėjo būti ligos ar kenkėjai, pažeidžiantys augalų šaknis, šaknų vandens indus: nematodai, virusinės šakniavaisių ligos. Sausros sąlygomis jų pažeidimai labai išryškėjo ir padarė žalos.

***

Kodėl svarbu atskirti bakterinę dėmėtligę nuo rudmargės? Kartais ūkininkai, pamatę kelias dėmeles ant lapų, skuba purkšti fungicidais, nenustatę, kas tas dėmeles sukėlė. Svarbu suprasti, kad nuo bakterinės dėmėtligės fungicidai nepadeda. Per anksti nupurškus pasėlius nuo grybinių ligų, fungicidai gali būti jau neefektyvūs tuo laikotarpiu, kai šios ligos tikrai pradės plisti.