23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2021/09
Automobilių rinkoje – žaidėjas iš Kinijos
  • Renaldas GABARTAS
  • Mano ūkis

Daugybė garsių pasaulio kompanijų Kinijoje turi savo gamybinius padalinius, kuriuose dienos šviesą išvysta prestižiniais prekių ženklais paženklinta produkcija. Ko gero, kiekvienuose namuose yra kažko kiniško, pradedant kompiuterine technika, dronais ir baigiant drabužiais. Tačiau vienoje srityje etiketė „Made in China“ kėlė siaubą – Europos benzingalviai kratėsi kiniškų automobilių lyg velnias kryžiaus.

Skepsis dėl kiniškų automobilių yra pagrįstas. Ilgą laiką Kinijos kompanijos laikėsi primityvios politikos: nukopijuoti kurį nors populiarų vakarietišką modelį ir pasiūlyti jį pirkėjams už beveik dukart mažesnę kainą. Ginčai dėl įžūlaus plagiato virė keletą metų, tačiau galiausiai viskas aprimo, kai senieji transporto priemonių konstravimo lyderiai perkėlė dalį gamybos į Kiniją ar sukūrė bendras su kinais įmones. Be to, tradicinės Europos rinkos buvo apsaugos nuo naujų konkurentų, naudojant „Euro NCAP“ (New Car Assessment Program – naujų automobilių įvertinimo programa) „filtrą“. Saugos testai liudijo, kad ratuoti padirbiniai yra mirtinai pavojingi ir neįtikėtinai prastos kokybės.

Netgi pačios Kinijos vartotojų asociacija skelbė šokiruojančias tyrimo apie vietos mašinų gamintojų produktus išvadas: kas trečias šioje šalyje pagamintas automobilis „geras“ būna daugių daugiausia pusmetį. Net 77 proc. kiniškų mašinų sugenda per pirmus šešis eksploatacijos mėnesius. Kiekvienas kiniškas automobilis per šį laiką vidutiniškai sugenda kiek daugiau nei po 3 kartus. Problemų sąraše dažniausiai minimi stabdžių sistemos, durų spynelės ir vairo mechanizmo gedimai, nusiskundimai dėl prastų padangų.

Tačiau viena yra smulkūs nemalonumai, susiję su lūžtančiomis pakabos detalėmis ar prasta salono apdaila, ir visai kas kita – automobilio patikimumas ekstremaliose situacijose. Pirmieji Kinijos gamintojų modeliai, oficialiai ištirti Vokietijos ADAC ir „Euro NCAP“ laboratorijose, gavo itin skaudžius antausius: iš 5 žvaigždučių keleivių saugumo kategorijoje, kurias be didelių problemų pelno didžioji dalis Europos gamintojų, tokių kompanijų kaip „Brilliance“ ar „Chery“ modeliai gavo tik po vieną žvaigždutę ar negavo nė vienos. Vadinasi, per avariją tokių mašinų salone esantys žmonės iš esmės neturi galimybių likti gyvi, nes jų mašinų kėbulai tiesiog neturi zonų, absorbuojančių smūgio energiją.

Taip buvo viso labo prieš gerą penkmetį, per kurį padėtis Kinijos automobilių pramonėje, o drauge ir „Euro NCAP“ ataskaitose, pasikeitė bemaž radikaliai. Dabar bandymų sesijoje dalyvaujantys nauji kinų gamybos automobiliai jau renka po 4 žvaigždutes iš 5 galimų ir iš esmės prilygsta visiems europiniams vidutiniokams. Didžiulė pažanga liudija, kad kinai ne tik įsigijo kai kurių Europos kompanijų kontrolinius akcijų paketus, perėmė svarbiausias technologijas, bet ir pradėjo investuoti į saugumą.

Kolegos iš populiarių specializuotų leidinių, rašančių automobilizmo temomis, pakviesti į Kinijoje surengtus vietinius „Metų automobilio“ rinkimus, pripažino, kad šaipytis nebėra iš ko, o Europai skirtų kiniškų mašinų kokybė gali maloniai nustebinti.

Plečiama elektromobilių pasiūla

Visa ši ilga įžanga – mano paties namų darbai ir bandymas atsikratyti išankstinių nuostatų prieš akistatą su naujausiu Lietuvos automobilių rinkos žaidėju Seres, kol kas siūlančiu vienintelį elektros varikliu ginkluotą modelį Seres 3. Užbėgant istorijai už akių, turiu pripažinti, kad ši pažintis nepribloškė tokiais potyriais, kokius generuoja Porsche Taycan ar Audi e-tron GT, tačiau tikrai nenuvylė.

Prieš neriant į technines smulkmenas, būtinas dar vienas nedidelis lyrinis nukrypimas. Seres yra savotiškas permainų simbolis ar naujos veiklos atskaitos taškas, daugybę metų seno sukirpimo mašinas gaminusių Kinijos pramonės monstrų „Dongfeng Motors“ ir „Sokon Group“ metraščiuose. „Pastarųjų dviejų kompanijų junginys DFSK valdo bendras įmones su „Renault“, „Volvo“, koncernu PSA, „Honda“ ir kt., tačiau įkvėptas „Tesla“ sėkmės sumanė pristatyti savą elektromobilio versiją. DFSK 2016-aisiais Kalifornijoje įkuria bendrovę „SF Motors“, kuri kiek vėliau perkrikštijama Seres vardu, ir Silicio slėnyje įsigyja elektromobilių projektavimo startuolį „InEVit“. Įdomi detalė – pastarajam vadovavo Martin‘as Eberhard‘ as, kadaise įkūręs „Tesla“. Visų šių sandorių galutinis rezultatas – Jungtinėse Valstijose sukurtas ir Kinijoje gaminamas elektromobilis Seres 3“, – vardija kiniškų automobilių atstovybės „Busnex“ verslo plėtros vadovas Giedrius Lelevičius.

Seres 3 sukurtas pagal amerikietiškus „gero“ automobilio standartus, tačiau pernai sėkmingai įveikė visas europines sertifikavimo procedūras ir paskutinį 2020-ųjų ketvirtį buvo oficialiai pristatytas Norvegijos, Vokietijos, Ispanijos, Nyderlandų, Italijos ir kitoms didžiosioms Senojo žemyno rinkoms. Pirmoji jų reakcija buvo gana pozityvi ir iškart po premjeros kinai sulaukė daugiau nei 1 000 užsakymų. Pernai, nepaisant COVID-19 pandemijos, Europoje užregistruotas rekordinis parduotų elektra varomų automobilių skaičius. Vien Vokietijoje elektrinių transporto priemonių pardavimai 2020 m. išaugo trigubai. Iš viso Europoje užregistruota net 1,4 mln. elektromobilių – 137 proc. daugiau nei 2019 metais. Tokį ženklų augimą nulėmė įvairios „žaliosios“ iniciatyvos, ekologiškų išteklių atkūrimo fondų skatinimo priemonės ir subsidijos, geresnis prieinamumas ir naujų, patrauklių elektrinių automobilių modelių įvedimas į rinką. Lietuvoje šiuo metu nupirkta apie 30 Seres 3 egzempliorių, iš kurių dešimt nuo pat vasaros sezono pradžios Nidoje atlieka taksi funkcijas.

Kiniški koziriai

Kuo patrauklus ambicingasis elektromobilių ringo naujokas? Visų pirma, jis visai neprastai atrodo. Penkiavietis 4 385 mm ilgio miesto visureigis yra klasikinių proporcijų, turi nemažai „kažkur matytų“ eksterjero detalių, tačiau nėra nuo ko nors įžūliai nukopijuotas. Tiesiog viena iš sunkiai suskaičiuojamų šio segmento stilistinių versijų, nebandančių kuo nors šokiruoti. Kita vertus, konstruktoriai tikrai nusipelno komplimentų už tai, kokią solidžią vidaus erdvę sugebėjo sukurti palyginti mažame kėbule. Tiek priekyje, tiek gale yra pakankamai vietos penkiems suaugusiems, o ergonomikai nėra ko prikišti. Dažniausiai liečiamos interjero detalės – vairaratis, porankiai, priekinis skydelis – aptraukti oda ar neprastais jos pakaitalais. Sėdynių forma ir reguliavimo elektros varikliukais galimybės nepadarytų gėdos net ir Premium klasės mašinoms. Teoriškai bambėti galima tik dėl viena kryptimi (aukštyn žemyn) keičiamos vairo kolonėlės padėties, tačiau praktiškai tai nesutrukdė rasti patogios sėdėsenos.

Jaukumo suteikia milžiniškas stoglangis, kurį galima praverti ar, ginantis nuo pernelyg kaitrios saulės, prislopinti elektra išvyniojamu perforuotos medžiagos uždangalu. Prabangos įspūdis kuriamas ir tokiomis detalėmis, kaip centrinėje konsolėje tūnantis transmisijos valdymo skritulys: spustelėjus Engine start/stop mygtuką, jis oriai išnyra į paviršių. Beveik taip pat, kaip didžiuosiuose Range Rover visureigiuose.

Dar vienas dalykėlis, kuriuo Seres 3 netgi perspjauna konkurentus – keturios vaizdo kameros, leidžiančios stebėti aplinką 360o kampu ir gerokai palengvinančios orientavimąsi ribotoje erdvėje judant atbuline eiga. Vaizdas nėra iškraipomas, o raiška beveik ideali. Dar daugiau – krosoverio priekiniame stikle integruotas vaizdo registratorius, leidžiantis į atminties korteles įrašyti norimos trukmės kelionės nuotykius. Nieko panašaus kol kas nesiūlo jokia kita automobilių gamintoja.

„Pliusas“ į kiniško krosoverio taupyklę ir už palyginti talpią bagažinę ir normalaus dydžio atsarginį ratą. Tiesa, mašinos priekyje nėra jokios papildomos daiktadėžės – pakėlus kapotą atsiveria jokiais plastiko skydais nepridengtas vaizdas į elektromobilio „smegenis“ ir juos laikančią rėminę konstrukciją. Jei šis ratuotis turėtų vidaus degimo variklį, toks sprendimas greičiausiai smarkiai komplikuotų akustinį komfortą salone, tačiau Seres 3 judėdamas kelia ne daugiau triukšmo nei elektrinis šildytuvas. Išjungus radijo imtuvą mašinos viduje, girdėti tik nedidelis svirpimas ventiliacijos ortakiuose.

Vienas malonesnių atradimų – į komfortą orientuotos pakabos darbas. Nors ir itin nesudėtingos konstrukcijos, ji visas šunkelių duobes ar gilias provėžas asfalte ryja nesiraukydama ir nepamesdama važiavimo krypties. Dėl apačioje sumontuotų akumuliatorių jo svorio centras yra žemai, todėl į vairuotojo komandas elektromobilis reaguoja gana greitai ir tiksliai.

Kainos ir kokybės dėlionė

Kiniškų automobilių atstovybės „Busnex“ atstovai pabrėžia, kad Seres 3 elektromobiliuose naudojamos kobalto neturinčios ličio geležies fosfato (LiFePO4) baterijos – vienos iš saugiausių rūšių ličio baterijų, kurios užtikrina stabilumą ir ilgaamžiškumą. Jos talpa 53 kWh leidžia viena įkrova įveikti iki 350 km be jokių suvaržymų, naudojantis visais energiją siurbiančiais komforto prietaisais. Baterija yra ir aušinama, ir šildoma, todėl tikėtina, kad žiemą jos efektyvumas sumažėtų simboliškai. Per pirmąją pažintinę kelionę energijos sąnaudos svyravo apie 19,5 kWh/100 km.

Priekinius krosoverio ratus suka 162 AG ir 300 Nm variklis, leidžiantis judėti 155 km/val. greičiu, o nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėti per 8,9 sekundės. Tai nėra kvapą gniaužiantis rodiklis, bet automobilis ir nėra skirtas nutrūktgalviškiems pasivažinėjimams. Svajojantiesiems apie šlovę tarpšviesoforinėse lenktynėse reikėtų palaukti jau spalį atkeliausiančio antrojo šios gamintojos modelio Seres SF5. Jis turės gerokai talpesnę bateriją, visus varančiuosius ratus, 680 AG ir net 1 040 Nm pajėgumo variklį, leisiantį iki 100 km/val. įsibėgėti per 3,5 sekundės.

Bene pagrindinis klausimas: ar verta už šiuo metu siūlomą Seres 3 mokėti beveik 35 000 eurų? Pirmoji reakcija – tikrai „ne“, nes labai panašios sumos prašo tiesioginiai konkurentai Peugeot e-2008 ar KIA e-Niro, galintys pasigirti geriau veikiančia programine įranga, aukštesne gamybos kultūra ir elegantiškesniu stiliumi. Tačiau prieš taip sakant būtina įjungti skaičiuotuvą ir sudėlioti eskizą, kiek elektravalgiai analogai iš Europos ar Pietų Korėjos atsieitų į bazinę versiją sudėjus panašų kiekį komforto įrangos. Jų kaina šoktelėtų beveik iki 50 tūkst. Eur, o abejonės „ar tikrai visa tai verta tokių pinigų?“ apspistų tarsi mašalai suplukusį grybautoją. Europos rinkoje Seres 3 siūlomas maksimalios komplektacijos su visomis, tegu ir ne taip idealiai veikiančiomis, pagalbos vairuotojui sistemomis.