23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2021/08
Veterinarijos gydytoja pasitelkė dirbtinį intelektą
  • Dovilė ŠIMKEVIČIENĖ
  • Mano ūkis

Rugilė Dauliūtė šiuo metu nebedirba klinikinio darbo – veterinarijos gydytojos profesija suteikė kitokių galimybių. Praėjusį rudenį nuskambėjo žinia apie jos įkurtą startuolį „Innovatio veterinariae“, o šis padėjo atverti duris į verslo sritį. LSMU Veterinarijos akademijos absolventė nežino, ar kada nors grįš prie klinikinio darbo, tačiau būtent veterinarinė medicina ir gebėjimas įžvelgti ateities perspektyvas jai tapo atspirties tašku.

Veterinarija Šiauliuose augusios Rugilės gyvenime atsirado neatsitiktinai – beveik visą gyvenimą ją supo žirgai. Nuo 10 metų jodinėjo, dalyvavo ištvermės, jojimo trikovės, konkūrų varžybose. Vėliau ir pati treniravo kitus, rengė vaikų jojimo stovyklas. Tad pasirinkti studijų kryptį nebuvo sunku.

Studijuodama mergina pradėjo tikslingai rinktis praktiką užsienio klinikose. Podiplominę 5 mėnesių praktiką pagal „Erasmus“ programą 2020 m. atliko Prancūzijos klinikoje Luaros krašto regione, kur dirbo gydytoja interne. Tais pačiais metais R. Dauliūtė įkūrė startuolį „Innovatio veterinariae“, kuris plėtoja dirbtiniu intelektu pagrįstą žirgų radiologinės diagnostikos sistemą. Tarptautinė komanda dirbtinio intelekto pagrindu kuria programinę įrangą žirgų radiologinių vaizdų įvertinimo automatizavimui.

Po to R. Dauliūtė gavo netikėtą darbo pasiūlymą iš verslą skatinančios organizacijos „Versli Lietuva“ ir, atrankoje įveikusi 350 kitų dalyvių, ėmėsi visiškai naujos veiklos. Dėl to teko atsisakyti klinikinio darbo.

„Visada vadovaujuosi taisykle – reikia daryti dabar. Todėl ir priėmiau „Verslios Lietuvos“ siūlymą, nors su veterinarija jis nesusijęs“, – sako Rugilė. Kartu ji dar turi savo įmonę – startuolį, kuriam taip pat reikia skirti laiko ir dėmesio.

Programą testuoja veterinarijos gydytojai

Startuolis „Innovatio veterinariae“ šiemet baigė pirmąjį europinį projektą „Inostartas“, kuris padėjo sukurti prototipą – jį dabar testuoja įvairių šalių veterinarijos gydytojai, dirbantys su žirgais. Testavimą vykdo Danijos, Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos veterinarai.

„Programa kol kas analizuoja vieno sąnario, šiuo metu – čiurnos, 5 projekcijų rentgeno nuotraukas ir įvertina, ar nėra osteochondrinių fragmentų, lūžių, pateikia ir tam tikrą įvertinimą. Mūsų programa dar ne tokia funkcionali, bet jau gali kai ką padaryti“, – sako Rugilė.

Taip pat vykdomas Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamas naujas „GovTech“ iššūkių projektas su žmonių medicina – kaip nuasmeninti medicininius vaizdus, kad juos būtų galima dar kartą panaudoti, pavyzdžiui, konferencijose, seminaruose ar net kuriant startuolius. Iššūkio metu bendradarbiaujama su Sveikatos apsaugos ministerija ir Santaros klinikomis.

„Innovatio veterinariae“ jau parengė sprendimą, kuris leidžia nuasmeninti turimus rentgeno tyrimų duomenis. Iki šiol gydytojai turėdavo pacientų duomenis užtušuoti „Paint“ programa, o dabar nauja programa aptinka rentgeno vaizduose esančius tekstus automatiškai ir juos užtušuoja. Taip pat nuasmenina ir reikalingus metaduomenis visiškam pacientų konfidencialumui išsaugoti.

„Innovatio veterinariae“ tarptautinėje komandoje dirbantys informacinių technologijų specialistai – iš Lietuvos. Jie kuria programinius sprendimus, grafinius vaizdus ir dirba su pačiais dirbtinio intelekto modeliais. Tarp šių specialistų – mašininio mokymosi, kuris yra vienas iš dirbtinio intelekto sričių, ekspertas dr. Julius Ruseckas. Veterinarijos gydytojai, dirbantys kaip duomenų analitikai, – iš Anglijos, Danijos ir Italijos. Už vadybą ir plėtrą atsakingi specialistai iš Vokietijos ir Portugalijos. O R. Dauliūtė kuruoja ir administruoja visą veiklą.

„Viena būčiau niekas, bet turiu puikią komandą. Dirbti labai įdomu, nors iššūkių netrūksta“, – sako 25-erių R. Dauliūtė. Dirbtinio intelekto vadybos, organizavimo ji mokosi Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijoje, neseniai pakviesta tapti šios asociacijos valdybos nare.

Pasibaigus 2014–2020 m. ES finansiniam laikotarpiui, baigėsi ir startuolio finansavimas, tad šiuo metu pristabdytas technologinis vystymasis, tačiau testavimas vyksta ir aktyviai ieškoma žmonių, kurie norėtų testuoti programą. Startuolio komanda parašė laiškus tūkstančiui pasaulio klinikų, kviesdama testuoti „Innovatio veterinariae“ produktą. Šio startuolio tobulinimas truks dar nemažai metų, judėjimas į priekį priklausys ir nuo jo finansavimo.

„Innovatio veterinariae“ – Rugilės idėja ir sukurtas produktas, susijęs su veterinarija, todėl mergina norėtų jį plėtoti toliau ir išlaikyti visą komandą.

Iniciatyvumas leido išnaudoti galimybes

Šiuo metu Rugilė įstaigoje „Versli Lietuva“ dirba pagal eksporto programą „Sparnai“ ir yra įsipareigojusi vienerius metus rotacijos būdu dirbti dviejose Lietuvos įmonėse. „Tai leidžia patyrinėti skirtingus verslo sektorius ir įgyti įvairios patirties“, – teigia mergina.

Daugelį galimybių Rugilei suteikė pasirinktas veterinarijos gydytojos kelias kartu su asmeninėmis pastangomis, gabumais ir begaliniu noru sparčiai eiti į ateitį. „Pasinaudojau atsiradusiomis galimybėmis, tačiau iš pradžių viską dariau pati savo iniciatyva. Visada norėjau kažko daugiau, negu tik dirbti veterinarijos gydytoja, nors to atkakliai ir nuoširdžiai siekiau visus studijų metus. Kiekvieną vasarą rinkdavausi stažuotes skirtingose šalyse. Ir kai pamačiau daugybę galimybių, negalėjau jų atsisakyti.“

Ji stažavosi Vokietijos, Prancūzijos, Danijos žirgų klinikose, pusę metų mokėsi Budapešto veterinarijos universitete. Po studijų išvažiavo į vieną svarbiausių Europoje Biologinių tyrimų centrą „Francis Crick Institute“, kur dirbama su laboratoriniais gyvūnais.

Lygindama žirgų gydymo galimybes Vakaruose ir Lietuvoje, Rugilė neabejoja, kad einame teisinga kryptimi, gydytojų motyvacija mokytis, dirbti ir tobulėti, gauti naujausių žinių yra aukščiausio lygio, bet mums trūksta materialinės bazės – žirgų klinikų ir tai lėtina pažangą. O klinikų neturime dėl to, kad Lietuvoje yra per mažai žirgų.

„Prancūzijoje žirgų klinikose pacientų srautai nenutrūksta ištisą parą ir darbo tempas ten labai didelis. Lietuvoje padėtis visai kitokia, bet galbūt tai leidžia žirgus gydantiems veterinarijos gydytojams labiau įsigilinti į problemą, skirti jiems daugiau laiko. Žinių jie turi daug, tik infrastruktūros trūksta, – mintimis dalijasi R. Dauliūtė. – Palaikau ryšius su kai kuriais LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos žirgų gydytojais ir jų profesionalumu neabejoju. Giedrė Vokietytė-Vilėniškė, Indrė Poškienė net prisidėjo prie mūsų programos kūrimo.“

Siekti karjeros padeda stipri valia

Kaip Rugilė įsivaizduoja veterinariją po maždaug 10 metų? „Daugelis tų, kurie po 5–10 metų profesinės veiklos atsisako veterinarijos gydytojo darbo, nurodo svarbiausią priežastį – perdegimą. Apie tai bent jau mano informacijos burbule labai daug šnekama. Tad pirmiausia tikiuosi, kad šios problemos neliks, kad klinikų vadovai ją spręs, keisdami darbo sistemą. Kitas dalykas – veterinarija skaitmenizuosis, atsiras dar daugiau gyvūnų stebėsenos sprendimų. Bus labai reikalingas kompiuterinis ir finansinis raštingumas“, – įsitikinusi R. Dauliūtė.

Labiausiai išsivysčiusių Europos šalių, JAV veterinarijoje, pasak Rugilės, jau naudojami dirbtinio intelekto modeliai ne tik vaizdų analizei, bet ir atpažinti skausmo skales bei kitose srityse. Daugelis dirbtinio intelekto inovacijų, jos žiniomis, prasidėjo nuo pieninių karvių, nes šiame sektoriuje įdiegtos pačios pirmosios stebėsenos sistemos, ten naudojami milžiniški duomenų kiekiai.

„Dabar galimybių visiems yra labai daug. Viename veterinarijos naujienlaiškyje ką tik perskaičiau, kad Škotijoje atidaroma tyrimų inovacijų mokykla, kur labai akcentuojamas duomenų mokslas, nes su veterinarijos gydytojo profesija galima imtis labai įvairios veiklos. Žinoma, daugelio prioritetu lieka klinikinė veikla, bet norintieji gali rasti ir kitokių krypčių. Galimybių daug, reikia tik sugebėti jomis pasinaudoti“, – sako Rugilė.

Retkarčiais ji sulaukia buvusių bendramokslių, taip pat kitų šalių jaunų veterinarijos gydytojų klausimų, kaip suderinti veterinariją su programavimu, nuo ko pradėti. Rugilė siūlo kolegoms, kuriems reikėtų patarimo ir paskatinimo veikti, imtis pokyčių, susijusių su dabartine jos veikla, drąsiai kreiptis į ją.

Kaip dažnai nutinka gyvenime, dėl profesinės veiklos tenka kai ką ir aukoti. Pasibalnoti žirgą Rugilei pavyksta vis rečiau ir to ji labai ilgisi. „Tačiau žinau, kad šitas veiklos etapas tęsis ne amžinai ir laiko žirgams dar rasiu“, – atvira pašnekovė.

Artimiausius dvejus metus ji nežada grįžti dirbti klinikinio darbo, nes šis laikotarpis jau suplanuotas, o mintyse – galbūt ir papildomos studijos užsienyje. Kaip bus vėliau – parodys ateitis. „Niekada“ tikrai nesako, nes labiausiai norėtų suderinti veterinarinę mediciną su technologine atšaka, kurti projektus ir juos vykdyti.

Rugilė rengiasi dar vienam gyvenimo iššūkiui – nori įveikti maratoną, 42 km 195 m bėgimo distanciją. Birželio pabaigoje jai pakluso pusė maratono trasos, o gyvenime Rugilė yra nubėgusi 36 km nuotolį. Kai turi tiek valios, jokie sunkumai nebaisūs.