Lietuvoje pradėjus įgyvendinti žalinimo reikalavimus, nuo 2015 m. gerokai išaugo žirnių ir pupų plotai. Šių augalų įtraukimas į sėjomainą padarė ją tvaresnę, ūkininkai įvertino pupinių augalų naudą. Tačiau, plečiantis pasėliams, išryškėjo ir ligų daroma žala.

Tiesa, nuo 2018 m. uždraudus ankštinių augalų pasėliuose naudoti augalų apsaugos produktus, jeigu plotai deklaruojami žalinimui, Lietuvoje pupiniais augalais apsėtų laukų sumažėjo, tačiau ne tiek, kad jie būtų priskirtini prie mažų plotų. Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pupų buvo auginama 55,1 tūkst. ha, 2020 m. – 58,3 tūkst. ha.

Pradėjus auginti didesnius pupų plotus, jų augintojai susidūrė su įvairiais žaladariais ir visiškai išsiversti be augalų apsaugos produktų, siekiant išauginti geros kokybės prekinės išvaizdos pupas, ne visada pavyksta. Didelis dėmesys skiriamas kenkėjų kontrolei ir, nelygu metai, vienkartinio purškimo insekticidu ne visada užteks.

Ne mažesnių nuostolių pupoms gali padaryti ir ligos. LAMMC Žemdirbystės institute 2020 m. darytų tyrimų duomenimis, dėl išplitusių ligų pupų grūdų derlius subrendo 0,7 t/ha mažesnis negu jas nupurškus fungicidais. Praėjusių metų sezonas buvo palankus ligoms plisti pupų pasėliuose. Smarkiausiai pupas pažeidė askochitozė, taip pat išplito rudoji (šokoladinė) dėmėtligė ir rūdys.

Pupų askochitozė

Pupų askochitozė (Ascochyta fabae) pažeidžia lapus, stiebus, ankštis, sėklas. Pirminiai ligos užkrato šaltiniai yra ligotos sėklos ir augalų liekanos. Ligos sukėlėjas ant augalų liekanų išlieka gyvybingas 2–3 metus. Ant jų susiformavusias askosporas vėjas nuneša kelis šimtus metrų ir taip liga išplinta į kitus laukus. Šis užkrato šaltinis yra labai svarbus ligos vystymosi cikle.

Ant užsikrėtusių augalų lapų atsiranda pirmieji simptomai – pilkos dėmės abiejose lapų pusėse. Joms didėjant, išryškėja pilki centrai, kuriuose būna daug juodų taškelių.

Pupų askochitozės protrūkiai tikėtini, kai vyrauja gausios rasos, lietingi, vėsoki orai, ypač kai drėgmė ant lapų laikosi 12–24 valandas. Ligos apimti augalai būna skurdesni, stiebai silpni, pasėlis gali išgulti.

Pupų askochitozės daromą žalą galima sumažinti šiomis priemonėmis

• Laikytis sėjomainos: tame pačiame lauke sėti pupas ne dažniau kaip kas 3 metai.
• Vengti pupų laukų kaimynystės.
• Nesėti pupų arčiau nei 500 m nuo lauko, kuriame prieš metus augo pupos.
• Auginti kuo atsparesnes ligai veisles.
• Sėti sveiką sėklą. Jeigu ant sėklos yra užkrato, ją reikėtų beicuoti.
• Esant palankioms ligai plisti sąlygoms, naudoti fungicidus.
• Optimaliu laiku nuimti derlių, tai sumažina grūdų užsikrėtimo ligos sukėlėju riziką.

Pupų askochitozė 2020 m. buvo smarkiausiai plintanti liga pupų pasėliuose. Tiek vieną, tiek du kartus panaudotas kontaktinis fungicidas (Dithane NT) intensyvaus šios ligos plitimo nesustabdė. Panaudojus sisteminį fungicidą (Piktor Active) du kartus po pusę normos (2 x 0,5 l/ha) pupų pasėlis buvo sveikiausias (ligos intensyvumo sumažėjimas siekė 82 proc.), o vienkartinis šio fungicido mažesnės normos (1 x 0,5 l/ha) panaudojimas ligos intensyvumą susilpnino tik 26 procentais.

Rudoji dėmėtligė

Dar viena dažna liga pupų pasėliuose – pupų rudoji, dar vadinama ir šokoladine, dėmėtligė (Botrytis fabae). Pažeidžia lapus, stiebus, žiedus ir ankštis. Nelygu vyraujančios meteorologinės sąlygos, ligos plitimo pradžia ir jos intensyvumas, dėl pupų rudosios dėmėtligės derliaus nuostoliai gali svyruoti nuo nedidelių iki visiško pasėlio sunaikinimo.

Užsikrėtus pupoms šia liga, pirmiausia ant lapų pasirodo raudonai rudų mažų dėmelių. Vėliau dėmės tamsėja ir susilieja, ilgainiui gali apimti visą augalą. Palankiomis ligai plisti sąlygomis ant užkrėstų augalų dalių galima pamatyti susiformavusių mažų juodų skleročių.

Ligos sukėlėjai išgyvena ant augalų liekanų, sėklų, savaime sudygusių augalų. Užkratą vėjas gali pernešti palyginti dideliais atstumais.

Liga vystosi labai greitai – palankiomis sąlygomis po užsikrėtimo praėjus 4–5 dienoms jau galima antrinė infekcija. Ligos sukėlėjas agresyviausias šiltomis, drėgnomis sąlygomis, ypač per pupų žydėjimą. Karšti ir sausi orai gali sulėtinti ligą ar net sustabdyti jos plitimą.

Pupų rudosios dėmėtligės daromą žalą galima sumažinti šiomis priemonėmis

• Laikytis sėjomainos: tame pačiame lauke sėti ne dažniau kaip kas 4 metai.
• Vengti pupų laukų kaimynystės.
• Nesėti pupų arčiau nei 500 m nuo lauko, kuriame prieš metus augo pupos.
• Auginti kuo atsparesnes ligai veisles.
• Sėti sveiką sėklą. Jeigu ant sėklos yra ligų sukėlėjų, sėklą reiktų beicuoti.
• Pamačius pirmus ligos požymius ir vyraujat palankioms meteorologinėms sąlygoms, naudoti fungicidus.
• Optimaliu laiku nuimti derlių, tai sumažina grūdų užsikrėtimo riziką.

Žemdirbystės institute darytame lauko eksperimente, pupų rudosios dėmėtligės kontrolei panaudojus tik kontaktinį fungicidą, ligos sustabdyti nepavyko. Nepakankamas veiksmingumas buvo mažesnė vienkartinio sisteminio fungicido norma. Ligos pažeidimą 71 proc. sumažino tik dukartinis purškimas mažesne sisteminio fungicido norma.

Pupų rūdys

Pupų rūdys (Uromyces fabae) – dar viena svarbi pupų liga. Ant pupų lapų, stiebų ir ankščių susidaro apvalūs, šviesiai rudi poepiderminiai spuogeliai – uredosorai. Skirtingai negu askochitozė ir rudosios dėmėtligės, rūdys pupose išplinta vėlesniais tarpsniais, dažniausiai jau užsimezgus ankštims.

Stipriai ligos pakenkti lapai nudžiūsta dar iki brendimo pradžios, subręsta smulkūs grūdai. Išplitusios rūdys gali sunaikinti 30 proc. derliaus, o esant ypač palankioms sąlygoms – ir dar daugiau. Rūdys plinta šiltu ir drėgnu oru. Palanku, kai naktimis laikosi gausios rasos, o dienomis temperatūra viršija 20 °C šilumos.

Rūdžių daromą žalą galima sumažinti šiomis priemonėmis

• Laikytis sėjomainos. Tame pačiame lauke sėti ne dažniau kaip kas 3 metai.
• Vengti pupų laukų kaimynystės.
• Auginti kuo atsparesnes ligai veisles.
• Plintant ligai, naudoti fungicidus.

Pernai darytuose tyrimuose rūdžių apimtą plotą mažino tiek kontaktinio, tiek sisteminio veikimo fungicidai. Du kartus panaudoti fungicidai abiem atvejais buvo veiksmingesni nuo rūdžių, negu purškimas vieną kartą.

Siekiant išauginti ekonomiškai optimalų ir kokybišką derlių, labai svarbu įvertinti galimą ligų riziką, tikėtinus nuostolius ir pasirinkti tinkamas ligų plitimą stabdančias priemones. Prioritetas turėtų būti skiriamas agronominėms priemonėms – sėjomainai (tame pačiame lauke pupas auginti ne dažniau kaip kas 3–4 metai), sveikai sėklai, kuo atsparesnių ligoms veislių parinkimui, augalinių liekanų naikinimui ir kt.

Vyraujant palankioms ligoms plisti sąlygoms, gali tekti panaudoti fungicidus. Jei dominuoja dėmėtligės, reikėtų rinktis sisteminio veikimo produktus. Informacijos apie registruotus produktus pupų apsaugai nuo ligų reikėtų ieškoti Valstybinės augalininkystės tarnybos tinklalapyje.