Lietuvoje avižų pasėlių plotai palyginti stabilūs, netgi justi didėjimo tendencija, o pasaulyje priešingai – plotų mažėja. Lietuvos klimatas tinka avižoms, o mūsų ūkininkų išauginami derliai yra tikrai geri.

Vidutinis avižų derlingumas Lietuvoje 2019 m. buvo 2,07 t/ha, Europoje – 2,50 t/ha, pasaulyje – 2,45 t/ha. Būta ir dar geresnių rezultatų: 2017 m. avižų derlingumas Lietuvoje viršijo Europos ir pasaulio rodiklius – Lietuvoje kulta 2,58 t/ha, Europoje – 2,55 t/ha, pasaulio vidurkis buvo 2,56 t/ha.

Pastaraisiais metais keičiasi avižų statusas, daugėja medicininių tyrimų, įrodančių neabejotiną teigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Todėl vis daugiau užaugintų grūdų panaudojama maistui ir net vaistiniams preparatams, kosmetikai gaminti.

Veislių tyrimų rezultatų patikimumas

Ūkininkų nuomonė apie lietuviškas veisles yra įvairi. Vieni ieško užsieninių veislių galvodami, kad viskas, kas iš užsienio, yra geriau, kiti, priešingai, supranta, kad tik praėjusi daugelio metų atranką Lietuvoje veislė yra patikimiausia auginti šiomis sąlygomis. Net ir tobulai atrodančios užsieninės veislės gali nemaloniai nustebinti, jei prieš jas įvežant nebuvo atlikti tyrimai Lietuvoje. Tai tas pats, kas dalyvauti loterijoje.

Kartais vadybininkų gražbyliavimai apakina žemdirbius, tačiau jie visada turėtų pasiteirauti, kokie tyrimų rezultatai gauti Lietuvoje. Jei pateikiami tik užsienyje atliktų tyrimų rezultatai, „tyrėju“ tampa ūkininkas ir tokie „tyrimai“ dažnai brangiai kainuoja. Beje, rezultatai turėtų būti ne vienų metų, kai galbūt sąlygos buvo optimalios ir net vidutinės veislės užaugino neblogą derlių.

Lietuviška veislė, kuriama tradiciniais metodais, praeina visus mūsų klimato išbandymus. Prieš patekdama į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, potenciali veislė turi pasirodyti tarp geriausių visą tyrimų laiką, o tai yra apie 10, o kartais ir daugiau metų. Nors vienus metus „suklupusi“, ji tuoj pat pašalinama iš galimų kandidatų.

Trijų lietuviškų avižų veislių ypatumai

Nacionaliniame 2021 m. augalų veislių sąraše yra 19 sėjamųjų ir 1 plikųjų avižų veislė. Dvi iš 19 sėjamųjų avižų veislių, Viva DS ir Frekula DS, yra lietuviškos.

Viva DS 2013–2014 m. tirta Valstybinės augalininkystės tarnybos augalų veislių tyrimo skyriuose (AVTS). Vidutinis derlingumas šiuose tyrimuose buvo 7,51 t/ha. Veislės Viva DS derlingumas 2013 m. buvo 94 proc., o 2014 m. 103 proc., palyginti su standartinių veislių derlingumu. Didžiausias derlingumas gautas 2014 m. Kauno AVTS (9,20 t/ha). Tais pačiais metais Vilniaus AVTS derlingumas siekė 9,04 t/ha. Plungės AVTS 2014 m. veislės Viva DS derlius buvo didžiausias, palyginti su kitomis tirtomis veislėmis, įskaitant standartines veisles.

LAMMC Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriuje veislių tyrimų bandymuose 2012–2014 m. lukštingumas buvo mažesnis negu standartinių veislių. Didelis šios veislės natūrinis svoris ir mažas lukštingumas buvo ir atlikus tyrimus augalų veislių tyrimo skyriuose.

Veislė vidutinio aukštumo (101– 123 cm), atspari išgulimui – vertinama 7,6–9 balais (1 balas – visiškai išgulusi, 9 – visiškai neišgulusi), vidutinio ankstyvumo, vidutiniškai atspari kūlėms, dryžligei ir vainikuotosioms rūdims. Grūdai turi vidutiniškai baltymų ir žalių riebalų, tačiau 2013 m. Kauno ir Vilniaus AVTS veislė Viva DS buvo baltymingiausia, palyginti su kitomis tirtomis veislėmis.

Estijos žemdirbystės institute, Jogevos augalų selekcijos skyriuje, vykdytų tyrimų duomenimis, veislės Viva DS buvo visiškai atspari išgulimui (abejus tyrimų metus įvertinta 9 balais) ir atsparesnė negu standartinė veislė grybinėms ligoms. Natūrinis svoris buvo gerokai didesnis: 2013 ir 2014 m. standartinės veislės Flamingsprofi natūrinis svoris buvo 505 g/l ir 491g/l, o Viva DS veislės atitinkamai 548 g/l ir 519 g/l).

Frekula DS valstybiniuose tyrimuose tirta 2018–2019 m. Vidutinis derlingumas (5,61 t/ha) buvo panašus kaip standartinės veislės Symphony. Plungės AVTS 2019 m. derlingumas buvo 7,26 t/ha, o vidutinis derlingumas tais metais, kurie buvo itin nepalankūs, Plungės, Kauno ir Kaišiadorių AVTS buvo 6 t/ha.

Veislė atspari dulkančiosioms kūlėms ir vainikuotosioms rūdims, vidutiniškai atspari dryžligei, vidutinio ankstyvumo, atspari išgulimui. Stiebas žemesnis už vidutinį. Grūdai vidutinio baltymingumo ir didelio riebalingumo. Vidutinis riebalingumas buvo 0,7 proc. didesnis negu standartinės veislės Symphony. Plungės AVTS 2019 m. šis skirtumas buvo net 1,4 proc.

Grūdų hektolitro svoris vidutiniškai 512–551 g/l, 1 000 grūdų svoris 39,4– 43,5 g, lukštingumas 22,4–27,9 proc. Estijos žemdirbystės instituto Jogevos augalų selekcijos skyriuje 2019 m. vykdytų tyrimų duomenimis, veislės Frekula DS derlingumas buvo 7,7 t/ha, hektolitro svoris vidutiniškai 527 g/l, lukštuotumas 24,2 proc.

Milija DS šiuo metu yra vienintelė lietuviška plikųjų avižų veislė. Valstybiniuose tyrimuose 2019–2020 m. ši veislė visais parametrais, išskyrus baltymingumą, lenkė standartinę veislę Mina DS. Svarbiausi avižų grūdų parametrai, lukštingumas ir hektolitro (saiko) svoris, skyrėsi ypač smarkiai: Mina DS jie buvo 5,7 proc. ir 62,1 kg/ hl, o Milija DS – 3,6 proc. ir 66,0 kg/hl.

Plikosios ar įprastos lukštėtosios avižos?

Kodėl reikia plikųjų avižų, jei įprastų lukštėtųjų derlius didesnis? Pirmiausia, derlius didesnis dėl lukštų. Kadangi pastarųjų avižų lukštingumas apie 25 proc., o belukščių – vos 2–3 proc., o gerų veislių beveik nulis, tai suapvalinus ketvirtis „derliaus“ lieka dirvoje su šiaudais. Tai papildoma dirvožemio organinė trąša.

Pašarus iš belukščių avižų galima padaryti koncentruotesnius, kadangi lukštuose maistingų medžiagų beveik nėra. Kita vertus, belukštės avižos labiau linkusios užsikrėsti fuzarioze, todėl jei per avižų žydėjimą orai lietingi, ekologiškai auginamuose pasėliuose vertėtų padaryti grūdų užkrėstumo fuzarioze tyrimus, o intensyviuose ūkiuose pasėlius purkšti fungicidais.

Išvada – lietuviškos veislės turi tokį patį derliaus ir kokybės potencialą, kaip užsieninės, ir papildomai yra praėjusios pačią griežčiausią atranką būtent Lietuvoje, todėl didesnė tikimybė, kad net nepalankiais metai duos stabilų derlių.

***

Kadangi įprastų avižų derliuje net 25 proc. sudaro lukštai, auginant belukštes avižas reikia įvertinti ir tai, kad to ketvirčio derliaus nereikia transportuoti, maistui skirtų grūdų nebereikia nulukštenti ir paskui lukštų utilizuoti. Tai ne tik taupo išlaidas ir darbo laiką, bet, nors ir maža dalimi, prisideda prie oro taršos mažinimo ir dirvožemių gerinimo.