Moniliozė arba rudasis puvinys – plačiai paplitusi sodo, dekoratyviųjų ir miško augalų liga. Ne išimtis ir lazdynai, kurie vis dažniau auginami ne tik sodybose, bet ir kaip versliniai augalai didesniuose plotuose. Palankiais plisti metais liga gali sunaikinti iki 80 proc. riešutų derliaus.

Moniliozė yra labai pavojinga kaulavaisių ir sėklavaisių liga, todėl, nesiimant profilaktinių ir gydymo priemonių, supūva ne tik labai daug vaisių, ruduoja, nudžiūsta žiedynai, besiskleidžiantys lapai ir ūgliai. Moniliozes sukelia aukšliagrybių (Ascomycetes) klasės, helotiečių (Helotiales) eilės monilinijų (Monilinia) genties grybai. Monilinia rūšių aptinkama beveik visuose pasaulio žemynuose, kur auginami potencialūs augalai šeimininkai. Iš trisdešimt žinomų Monilinia genties patogeninių rūšių bene geriausiai mums žinoma slyvinė monilija (Monilia laxa) ir sodinė monilija (Monilia fructigena), parazituojančios vyšnias, trešnes, abrikosus, persikus, slyvas, obelis, svarainius ir kriaušes. Didėjant sodinių šilauogių plotams, aptinkame šilauogių moniliozės sukėlėją Monilinia vaccinii-corymbosi. Moniliozė neaplenkia ir dar vieno dabar populiarėjančio augalo – lazdynų.

Visur, kur auginami kultūriniai riešutmedžiai, juos, kaip ir kitus augalus, puola įvairios ligos, kurios sukelia augimo ir vystymosi sutrikimus, sumenkina dekoratyvumą, derlių ir jo kokybę. Grybas Monilinia coryli sukelia lazdyno riešutų moniliozę (rudąjį puvinį). Rečiau lazdyną užkrečia ir grybas Monilinia fructigena arba Monilinia laxa. Moniliozė paplitusi visose lazdynų auginimo vietose.

Simptomai ir kenksmingumas

Lazdyno moniliozės simptomus galima pastebėti jau birželio pabaigoje. Pirmieji ligos simptomai atsiranda ant riešuto užuomazgos žalio dangalo kaip tamsiai rudos, įdubusios dėmės. Riešutams augant, nekrozės išplinta į šviesiai žalius ir dar minkštus riešutus. Užkrėstų riešutų kevalas ir branduolys paruduoja, pūva ir dažniausiai per anksti nukrenta. Kai kuriais metais liga gali sunaikinti iki 80 proc. riešutų derliaus.

Moniliozė dažniausiai pasireiškia drėgnais vasaros laikotarpiais ir labai tankiose plantacijose. Vėsus ir drėgnas oras, rūkas, rasa per žydėjimą prisideda prie intensyvaus ligos vystymosi ir plitimo. Esant tokioms oro sąlygoms, žydėjimas vėluoja, apdulkinimas blogėja, grybas gausiai sporuliuoja – kitaip tariant, sukuriamos visos prielaidos užsikrėsti ir patogenui vystytis. Liga pavojinga ir po švelnių, drėgnų žiemų.

Liga pasireiškia nuo lazdyno žydėjimo tarpsnio, nors simptomų dar nematyti. Nustatyta, kad Monilia coryli gyvena ne tik vaisiuose, bet ir žiedynuose, vaisių embrionuose. Infekcijos šaltinis yra saprotrofinės grybo formos, žiemojančios ant negyvų užkrėstų augalų liekanų, daugiausia ant riešutų.

Pavasarį, esant aukštai oro drėgmei, ant peržiemojusių užkrėstų augalų liekanų atsiranda taurelės formos rudų apotecių, susiformuoja konidijakočiai su konidijomis. Konidijos ir apoteciuose susidariusios aukšliasporės apkrečia riešuto kevalo žalią dangalą.

Ant užkrėstų riešutų kevalų paviršiaus gali atsirasti dulkingų, kreminės spalvos karpučių – konidijakočių ir konidijų telkinių. Sezonui tęsiantis atsiranda antrinė infekcija. Intensyvi M. coryli sporuliacija matyti, kai tvyro nuo 22 iki 27 °C temperatūra, o tai sustiprina riešutų moniliozės epidemiją karštomis ir drėgnomis vasaromis.

Apsaugos priemonės

Fitosanitarinė švara yra paprasčiausia ir pigiausia augalų apsaugos priemonė. Nepriimtina, kad intensyvaus pavasarinio riešutų augimo laikotarpiu ant krūmų būtų likę pernykščių mumifikuotų riešutų, užkrečiančių naujai susiformavusius vaisius.

Reikėtų vengti per tankių plantacijų, dėl ko labiau plistų ligos ir būtų sunkiau tinkamai panaudoti augalų apsaugos priemones. Pakankama ventiliacija tarp augalų – gera prevencinė priemonė, neleidžianti moniliozei plisti.

Purškimai fungicidais pradedami gegužės antroje pusėje, kartojant kelis kartus, ypač esant drėgnam orui. Ištirta, kad ankstyvas purškimas buvo efektyvesnis nei purškiant vėliau.

Šalyje auginamiems kultūriniams lazdynų riešutams nėra registruotų cheminių apsaugos produktų, tad tenka žvalgytis, ką naudoja kitų ES šalių augintojai. Pramoninėse plantacijose anksčiau buvo naudojami fungicidai, kurių veikliosios medžiagos stipriai apriboja patogeno augimą ir slopina M. coryli sporuliaciją – metiltiofanatas (Topsin M 500 SC), pirifenoksas (Dorado 200 EC), kaptanas (Kaptan 50 WP), dichlofluanidas (Euparen 50 WP), triadimefonas (Bayleton 5 WP), bitertanolas (Baycor 25 WP), tiramas (Pomarsol Forte 80 WG, Thiram Granuflo 80 WG, Sadoplon 75 WP), vinklozolinas (Ronilan), vinklozolinas, karbendazimas (Konker), flusilazolas (Punch 40 EC), miklobutanilas (Systhane 12 E), miklobutanilas, mankocebas (Systhane MZ), mankocebas (Dithane M-45 80 WP, Dithane Neotec 75 WG, Penncozeb 80 WP), procimidonas (Sumilex 500 SC), trifloksistrobinas (Zato 50 WG, Flint), boskalidas, piraklostrobinas (Signum 33 WG), fluopiramas, tebukonazolas (Luna Experience 400 SC), ciprodinilas, fludioksonilas (Switch 62,5 WG), vario grupės fungicidai.

Šiuo metu daugelis veikliųjų medžiagų uždraustos naudoti, todėl kaip alternatyva naudojami biopreparatai ir augalų augimą skatinančios priemonės – augimo ir atsparumo stimuliatoriai Biosept Active (greipfrutų ekstraktas), Trichodex 25 WP (Trichoderma harzianum), Polyversum (Pythium oligandrum). Preparatai tinka ir kitų lazdynų ligų plitimo kontrolei.

Prieš žydėjimą ir po jo rekomenduojamas purškimas fungicidais pridėjus insekticidą, nes vabzdžių padarytos skylutės dažnai prisideda prie riešutų užkrėtimo puviniu.

Birželio–liepos mėnesiais moniliozė vystosi tiesiai ant riešutų. Jei jie pradeda pūti dar ant šakų, tai yra moniliozės požymis. Tokius riešutus patartina pašalinti ir sunaikinti. Riešutų nokimo laikotarpiu nerekomenduojama naudoti pesticidų.

Lenkijoje šiuo metu registruoti fungicidai Luna Experience 400 SC ir Signum33 WG. Purškimus rekomenduojama pradėti birželio pabaigoje ir tęsti kas 10–14 dienų iki liepos pabaigos. Signum naudoti iki 2 kartų (Lietuvoje registruotas daržo, sodo augalams), Luna Experience – 1 kartą per sezoną (Lietuvoje registruotas obelims, kriaušėms).

Kaip apsaugoti lazdynus ir suvaldyti moniliozės plitimą?

• Užkrėstus riešutus nuskinti ir sunaikinti.
• Sodinti mažiau jautrias ligoms veisles (Katalonijos, Halės milžinai).
• Tręšti pagal augalų mitybos poreikius.
• Rudenį sugrėbti ir pašalinti nukritusius lapus ir vaisius.
• Pjauti ir sunaikinti sergančius ir išdžiūvusius ūglius anksti pavasarį, pakartotinai 8–12 dienų po žydėjimo ir rudenį.

Siekiant išvengti antrinės infekcijos, nereikėtų atidėlioti ligotų medžių genėjimo vėlesniam laikui. Šalinant pažeistus ūglius pavasarį po žydėjimo, reikia nepamiršti, kad grybų grybiena šakose juda žemyn nuo infekcijos vietos, todėl genėti reikia žemiau nei pažeidimo vieta, apimant kelis sveikus pumpurus.

***

 Moniliozė pasireiškia kasmet, tačiau skiriasi intensyvumu. Lazdynus stebėti reikėtų nuo birželio iki rugpjūčio, ypatingą dėmesį skiriant liepos ir rugpjūčio mėnesiams, kai ligos simptomai yra ryškiausi, bet dar prieš masinį užkrėstų pumpurų kritimą. Infekcija vertinama imant 100 atsitiktinai parinktų riešutų kekių iš 4–5 krūmų 4 pakartojimais.