Mano Ūkis 2021/06
Bendri verslo ir mokslo projektai – postūmis ne tik Lietuvos žemės ūkio verslui
  • Ugnė BENDINSKAITĖ
  • Mano ūkis

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos išskirtinumas – glaudi mokslo ir verslo partnerystė, iš to kylančios mokslo, studijų ir verslo iniciatyvos. „Produktyviausiai ir rezultatyviausiai vystosi tos partnerystės, kuriose verslo ir mokslo santykiai yra ilgalaikiai, ir abi pusės supranta, kad ateityje vieni be kitų negalės kokybiškai gyventi“, – teigia Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida MICEIKIENĖ.

Gerb. profesore, kokiomis kryptimis šiuo metu dirba akademijos mokslininkai ir kokios naudos galima gauti iš agrarinio sektoriaus verslo ir mokslo sinergijos? Kokie verslo ir mokslo sąlyčio taškai?

Bendra verslo ir mokslo veikla turi daug sąlyčio taškų. Vienas svarbiausių – verslo vystymasis per mokslinių inovacijų kūrimą ir diegimą versle, taip pat – per verslui iškilusių problemų sprendimą. Verslo vystymasis (ypač susijęs su žemės ūkiu) tampa vis labiau priklausomas nuo mokslininkų, kaip nepriklausomų ekspertų, išvadų. Kita vertus, jei žemės ūkyje iškyla problemų dėl klimato kaitos, kitų išorinių reiškinių, tai mokslinių tyrimų rezultatai ir inovacijų pasiūlymai leidžia verslui tvirčiau žengti į priekį.

Be abejo, yra ir kita pusė – mokslininkams labai svarbu jausti verslo gyvenimo pulsą. Taip jie gali savo mokslinius tyrimus vykdyti ta kryptimi, kuri aktuali ir turi praktinę vertę.

Žemės ūkio akademijos patirtis rodo, kad pastaraisiais metais būtent verslo atstovai dažniau kreipiasi į mokslo institucijas. Bet ir mes, mokslininkai, visada stengiamės savo mokslinius tyrimus pristatyti viešojoje erdvėje, kad verslas žinotų, kuo mes gyvename ir ką veikiame, suprastų, kokią naudą, pridėtinę vertę jiems galime sukurti. Manau, svarbiausia – pasitikėjimas vieni kitais ir orientavimasis, žinojimas, kuo vieni ir kiti užsiima.

Kokie išskirtiniai, įsimintini tokio bendradarbiavimo projektai?

Projektų būta ir esama įvairių. Sėkmingas VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Agroekologijos centro mokslininkų ir UAB „Agrolinija“ specialistų bendradarbiavimas. Sprendžiant organinių medžiagų tvarkymo žemės ūkyje problemas, buvo sukurta mėsinių galvijų mėšlo granuliavimo technologija ir tam reikiama įranga. Tai naujos ir inovatyvios organinių medžiagų tvarkymo ir perdirbimo technologijos, greitai atradusios savo vietą – šias trąšas verslas sėkmingai naudoja.

Paminėtini ir Agronomijos fakultete vykdomi tyrimai, jų rezultatas – sukuriami inovatyvūs maisto produktai. Vienas įdomesnių pavyzdžių: universiteto mokslininkų kartu su inovatyvių projektų vystymo įmone „PPM Consulting“ ir užsienio partneriais iš Olandijos sukurta maisto technologijų srities inovacija – sauso (liofilizuoto) jogurto kąsneliai. Žemės ūkio inžinerijos fakultete sukurtos džiovyklos vaistažolėms džiovinti, o Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkas Rolandas Rakštys neseniai pristatė unikalią skaičiuoklę, kuria galima susiskaičiuoti pieno savikainą ir kaštus. Tad rezultatyvių bendradarbiavimo su verslu pavyzdžių mūsų universitete netrūksta.

Šiuo metu stipriname bendradarbiavimą su įmonėmis, pabrėždami ekologinio ūkininkavimo, tiksliosios žemdirbystės ilgalaikius tyrimus ir eksperimentus. Tikime, kad būtent ilgalaikiai projektai ir tyrimai padės žemės ūkio verslui suvokti, kokių privalumų turi ekologinis ūkininkavimas. Ateityje geriausiai išryškėja ir galimi trūkumai bei spręstinos problemos. ŽŪA vizija – ilgalaikiai projektai, kurie duoda naudą visos Lietuvos (ir ne tik) žemės ūkio verslo vystymuisi. Šiandieniniame ūkininkavime, versle ypač aktualu turėti svarbios informacijos, duomenų, gebėti tuos duomenis priimti ir daryti verslui naudingus sprendimus.

Ar tokią pat viziją mato bendradarbiaujantys verslo atstovai?

Manau, kad taip. Tai rodo ir šiek tiek daugiau nei metus veikiantis Žemės ūkio inžinerijos studijų klasteris. Klasterį įsteigė VDU ŽŪA ir keturios šalies agroverslo įmonės –„Biržų žemtiekimas“, „Baltic Agro Machinery“, „DOJUS Agro“, „Lytagra“. Pirmieji bendros veiklos metai įrodė, jog tai tvari, veiklos pagreitį įgyjanti struktūra, prie klasterio prisijungė dar trys įmonės – „Agrokoncernas“, „Dotnuva Baltic“, „East West Agro“. Septynių stambiausių šalies agroverslo įmonių vadovai ir atstovai vienbalsiai pripažįsta, kad rinkoje konkuruojančias įmones klasteris skatina bendradarbiauti ir siekti bendro tikslo. Šis tikslas – nuosekliai prisidėti rengiant naują žemės ūkio inžinierių kartą, paįvairinti studijų turinį, organizuoti mokomąsias praktikas, dalyvauti studijų programų tobulinimo veiklose, gerinti inžinieriaus profesijos įvaizdį, edukuoti moksleivius, steigti stipendijas studentams.

Koks verslo santykis su universiteto studentais – kaip priimami būsimieji savo srities specialistai?

Į bendradarbiavimą su verslu studentai įtraukiami įvairiomis formomis. Pati aukščiausia studentų grupė – doktorantai – yra pagrindinis variklis, kurių atliktas tyrimas ar sukurtas modelis gali būti panaudojamas sprendžiant verslui kylančias konkrečias problemas. Būtent disertacijos paprastai orientuotos į konkrečios problemos sprendimo būdų paieškas. Magistrantai taip pat savo tyrimus atlieka pagal realius poreikius. Kartais magistrantams neaiškumų kyla jau dirbant verslo įmonėse, kartais įmonės užsako išspręsti vienokią ar kitokią problemą, prašo atsakyti į kilusius klausimus. Tad rašydami magistrinius darbus, jie kartu sprendžia verslo įmonei ar ūkininko ūkiui svarbius klausimus ir pasiūlo sprendimo būdus. Pirmosios pakopos – bakalauro studentai į santykį su verslu įtraukiami atliekant paprastesnes užduotis: jie gali surinkti informaciją ir duomenis, ją susisteminti, padaryti apklausą, atlikti lauko ir laboratorinius eksperimentus. Be to, studentai įmonėse atlieka mokslinės ir profesinės veiklos praktikas. Mūsų studentai aktyvumu pasižymi ir savanoriškose praktikose. Tikrai dauguma studentų, atlikę profesinės veiklos praktikas, lieka dirbti įmonėse. Dažnai darbdaviai susiranda juos čia, universitete, pavyzdžiui, mano minėtame Žemės ūkio inžinerijos studijų klasteryje.

Kokius naujausius mokslinius tyrimus, vykdomus Žemės ūkio akademijoje, galėtumėte išskirti?

Jau antrus metus vyksta prof. Vilmos Atkočiūnienės vadovaujamas Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektas „Bio logiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra“. Šiam projektui susivienijo EIP veiklos grupė „INNOFOOD HUB“, VDU ŽŪA Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Miškų ir ekologijos, Žemės ūkio inžinerijos fakultetų mokslininkai, taip pat įmonė „Kvalitetas“ ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga. Komanda drauge siekia stiprinti biologiškai naudingų maisto produktų trumpąsias tiekimo grandines. Trumposios maisto tiekimo grandinės yra gamybos išteklių, žaliavų tiekimas ir žiedinės ekonomikos principais grindžiama maisto produktų gamyba, perdirbimas, pardavimas ir vartojimas, kai produktai auginami, perdirbami ir vartojami kuo mažesnėje teritorijoje, iki 50–70 km atstumu, esant ne daugiau nei vienam tarpininkui.

Siekti tvarumo ir kuo labiau trumpinti maisto tiekimo grandinę nuo lauko iki stalo gali padėti ir vertikalioji žemdirbystė. Agronomijos fakultete trejus metus vyko parodomasis projektas, kuriam vadovavo doc. dr. Jurgita Kulaitienė. Vis dar egzotiškai atrodanti vertikalioji žemdirbystė – inovatyvi aplinką tausojanti technologija, kai augalai auginami ne specialiai paruoštame tirpale, o natūraliame dirvožemyje, papildytame komposto. Taikoma laistymo sistema taupo vandenį. Projekto vykdytojai teigia, kad eksperimento metu augalų nė karto neprireikė papildomai tręšti ar cheminiais preparatais ginti nuo ligų ar kenkėjų. Be to, nustatyta, kad jų derliai gausesni, nei auginant analogiškame daržo ar šiltnamio plote.

Šiuo metu vykdome tarptautinį INTERREG Baltijos jūros regiono projektą apie biomasės perdirbimą į biodujas „BalticBiomass4Value“. Doktorantės Virginijos Kargytės vadovaujamo projekto tikslas – padidinti valstybinių ir privačių agrosektoriaus dalyvių gebėjimą gaminti bioenergiją ekologiškiau ir ekonomiškai naudingiau, energijai gaminti panaudojant naujus biomasės šaltinius (daugiausia biologines atliekas), taip pat galimybes naudoti bioenergiją. Šiame projekte dalyvauja net 17 šalių mokslo ir verslo institucijų. Mūsų vadovaujamo projekto partneriai yra iš Latvijos, Estijos, Vokietijos, Lenkijos, Švedijos, Norvegijos, Rusijos ir kitų šalių. Didžiuojamės būdami ne tik tokios didelės apimties tarptautinių projektų partneriai, bet ir lyderiai.

Dėkojame už pokalbį.

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai