23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2021/05
Profesija, kurios atstovų vis labiau pasigenda pažangūs ūkiai
  • Dovilė ŠIMKEVIČIENĖ
  • Mano ūkis

Gyvūnų mokslų specialistų darbo rinkai trūksta ir jų poreikis tik didės. Tai perspektyvi profesija, kuri motyvuotam specialistui gali garantuoti ateitį, nes šiuolaikinis pažangus ūkis imlus ne tik technologijoms, bet ir žinioms. Pokalbis apie gyvūnų mokslų specialistų perspektyvas – su LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto dekanu prof. Rolandu STANKEVIČIUMI.

Kokia Lietuvos gyvulininkystės ūkių padėtis Jūsų, mokslininko, akimis?

Gyvulininkystė yra perspektyvi šaka motyvuotiems, norintiems gyventi ir dirbti kaime žmonėms. Racionaliai naudojantis ES parama yra galimybių plėtoti ūkius, taikyti pažangias technologijas. Lietuvoje yra nemažai tokių ūkių. Vis tvirtesni tampa mėsinių galvijų ūkiai. Pieninės krypties ūkiai stambėja, nes maži neturi galimybių investuoti. Mokslas, technologijos, skaitmenizavimas ir dirbtinis intelektas ateina į pačius stambiausius ūkius.

Su pažanga turbūt ateina ir naujų iššūkių?

Žiūrint iš mokslo pozicijų, kad būtų galima susidoroti su visais ateinančiais iššūkiais ūkyje, reikia ir aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialisto. Žinome, kad didžiausią įtaką gyvulių sveikatingumui, produkcijos kiekiui ir kokybei turi pašarai ir taisyklingas visavertis gyvulių šėrimas. Racionas – tai ne vien skirtingų pašarų sumaišymas. Gyvulių augintojui būtinos žinios apie pašarų kokybę, maistinę vertę, pašarų gamybos ypatumus, gyvulių anatomiją, fiziologiją ir kt. Raciono reikšmė tik didės, nes ūkiuose atsiranda vis daugiau geros genetikos gyvulių, bus svarbu atskleisti ir išnaudoti jų genetinį potencialą, užtikrinti aukšto produktyvumo gyvūno poreikius. Kartu būtinos žinios apie gyvulių sveikatingumą, laikymą, reikia išmanyti veislinio darbo principus, parenkant pažangius ūkinių gyvūnų veisimo metodus ir t. t. Gyvulių genetika gerėja, veislinė vertė didėja – tai brangus turtas, kuriam saugoti ir prižiūrėti, gauti pridėtinę vertę reikia žinių. Žinoma, ne kiekvienas ūkininkas gali turėti tiek žinių, todėl jam reikės kvalifikuoto specialisto konsultacijų. Jis turės padėti ūkininkauti tvariai, užtikrinant gyvūnų gerovės ir produktyvumo sąlygas, jų produktų kokybę ir saugą, aplinkosaugos reikalavimus. Mūsų tikslas ir yra parengti gyvulininkystės specialistus, kurių žinios ir gebėjimai apimtų daugelį sričių, suteikti jiems ne tik bazinių, bet ir specialiųjų žinių, kurios neišvengiamai būtinos jų savarankiškam darbui.

Tačiau ar ūkiuose diegiami robotai nesumažins specialistų poreikio?

Robotizacijos amžiuje žmonių rankų darbo reikės mažiau, bet valdyti gyvūnų laikymo ir šėrimo technologijas, kad būtų maksimaliai išnaudojamas ir robotų, ir gyvulių potencialas, reikia žinių. Todėl ir gyvulininkystės specialistų poreikis didėja. Be abejo, gyvūnų mokslų specialistų poreikio didėjimą darbdaviai sieja ne tik su būtinumu diegti pažangias technologijas, bet, kaip jau minėjau, su didėjančiais kokybės reikalavimais gyvulininkystės produkcijai. Siekiant užtikrinti minimalų specialistų poreikį, kasmet reikia parengti po 57 aukštos kvalifikacijos gyvūnų mokslų specialistus. Kol kas sunku įsivaizduoti, kaip tai padaryti, nes tai nėra labai populiari studijų programa ir stojančiųjų skaičius nepakankamas, nors gyvūnų mokslų specialisto įsidarbinimo galimybės labai didelės – įsidarbina 83 proc. baigusiųjų absolventų. Mūsų fakulteto studentai dažnai dirbti pradeda jau po pirmo kurso: vasarą įmonėse pasirenka papildomą praktiką, įgyja praktinių žinių ir ten, gavę diplomą, lieka dirbti. Yra ir ūkininkų, kurie dėl savo ūkio studijuoja gyvūnų mokslus. Viena jų – veislinio šarolė ūkio savininkė Eglė Butkienė (žurnalas „Mano ūkis“ apie ją rašė 2020 m. Nr. 5 – red.).

Gyvūnų mokslų specialisto veiklos sritis yra gana plati: tai veislininkystė (valstybinėse įmonėse), konsultavimas (Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje), pašarų gamyba (pašarų gamybos įmonėse), gyvulininkystės produkcijos gamyba, mokslas, studijos ir kt.

Dabartinį gyvūnų mokslų studijų programos pavadinimą pritaikėme prie vakarietiško atitikmens (angl. animal science). Tai mokslas apie produkcijos gyvūnų auginimą. Fakulteto pavadinimas nuo jo įkūrimo 1946 m. daug kartų buvo keičiamas: nuo Zootechnikos, Zooinžinerijos, Gyvulininkystės technologijos iki šiandieninio Gyvūnų mokslų. Studijų programą įvertino Studijų kokybės vertinimo centras ir tarptautiniai ekspertai, ji akredituota maksimaliam šešerių metų terminui.

Kokios galimybės studentams įgyti praktinių įgūdžių?

Galimybės studentams įgyti praktinių žinių yra beribės. Turime sutarčių su stipriomis pažangiomis bendrovėmis, ūkiais, įmonėmis, tad studentai gali rinktis praktiką pagal savo poreikius – gyvulių auginimo ūkiuose, pašarų gamybos, veislininkystės įmonėse. Šiandien labai pasikeitęs ir LSMU Veterinarijos akademijos mokomasis ūkis, kuris plečiasi ir modernėja ir kur studentai visada laukiami.

Ar anksčiau gyvūnų mokslų studijų programa buvo populiaresnė?

Taip, nes anksčiau stojant į aukštąsias mokyklas nebuvo konkursinio balo arba jis buvo labai žemas, tad ir studentų buvo daugiau. Bet nesidžiaugiau tuo, nes tuomet stojo daug nemotyvuotų žmonių tik todėl, kad buvo galima lengviau įstoti – nebuvo konkurso. Didelė dalis tokių studentų nubyrėjo po pirmo semestro. O mokytis, norint gauti universitetinį išsilavinimą, reikia.

Nelengvas studijas, manau, palengvina didelė motyvacija ir noras dirbti su gyvuliais ir gyvulininkystės srityje. Todėl labai laukiame motyvuotų jaunuolių, kurie savo ateitį sieja su gyvulininkyste. Padėsime jiems, kiek galėsime. Didžiausios galimybės gyvūnų mokslo specialistams atsiveria neužimtoje darbo rinkoje. Darbas dabartiniuose gyvulininkystės ūkiuose – švarus, kvalifikuotas, fiziškai nesunkus, žinoma, reikalaujantis žinių ir gebėjimų valdyti technologijas. Technologijos, šėrimas, produkcijos gamyba, veislininkystė – porų atranka ir paranka, selekcija – tai ir labai įdomus darbas tiems, kuriems patinka ši sritis.

Fakulteto bendruomenė palaiko ryšį ir su absolventais. Jaučiu atsakomybę už jų ateitį, todėl stengiuosi padėti, konsultuoti, juk iš pradžių, pradėjus savarankiškai dirbti, kyla daug klausimų. O per sėkmingas karjeras padariusių alumnų pavyzdį kitiems rodome gyvūnų mokslų perspektyvas.

Kiek šios studijos ir pati profesija paklausi Vakarų valstybėse?

Gyvūnų mokslų specialistų trūksta ir Vakarų šalyse, šiuo atžvilgiu mūsų problemos panašios. Tik ten inovacijos, pažangiausi technologiniai sprendimai ūkius pasiekia greičiau, kartu dar daugiau reikia ir aukštos kvalifikacijos specialistų.

Ačiū už pokalbį.  

***

ABSOLVENTO PATIRTIS

Laurynas VADOPALAS, UAB „Vyturys“ direktoriaus pavaduotojas kiaulininkystei, LSMU Veterinarijos akademijos absolventas, Gyvūnų mokslų fakulteto doktorantas

„Kai baigiau studijas, po savaitės ar dviejų pradėjau dirbti pagal išsilavinimą – gamybos vadovo pavaduotoju Vingininkų kiaulių komplekse. Dar studijuodamas magistrantūroje kitame įmonių grupės komplekse Girkalnyje atlikau gamybinį bandymą, jo vadovams buvo įdomūs bandymo rezultatai. Kai apsigyniau magistro laipsnį, iš karto sulaukiau kvietimo dirbti šioje įmonių grupėje. Pagal profesiją sėkmingai dirba daugelis mano bendramokslių.

Gimiau ir augau mieste, su žemės ūkiu iki studijų daug sąsajų neturėjau, bet technologijos mane domino, todėl rinkausi tokią specialybę – tuo metu ji vadinosi gyvulininkystės technologijos studijų programa. Studijuojant teko gilintis ne tik į gyvūnų šėrimo, laikymo technologijas, produktyvumo rodiklius, bet ir į gyvulių fiziologiją, anatomiją. Studijuoti buvo nelengva, bet įdomu, važiavome per ūkius, atlikome praktikas ir tuo metu įsitikinau, kad nesuklydau pasirinkdamas šias studijas, man tai patiko. Mačiau perspektyvą. Baigiant Veterinarijos akademiją buvo aišku, kad dirbti teks ne mieste, o kaimiškoje vietovėje, bet jeigu tam pasiryžti, tai nekelia problemų. Lietuvoje atstumai apskritai maži, važinėti į darbą iš miesto man nesunku, juolab kad ir darbo reikalais važinėju po visą Lietuvą – mūsų įmonių grupės Girkalnio bendrovės kompleksų yra įvairiuose rajonuose.

Gyvūnų mokslų studijos rengia fermų, kompleksų gamybos vadovus – esame atsakingi ne tik už gyvulius, technologijas, produkciją, t. y. visą gamybą, bet ir už darbuotojus. Tai labai įpareigojantis darbas ir pareigos. Galbūt ne visi tai suvokia, todėl ir trūksta studentų, o bendrovėms, įmonėms – kvalifikuotų gyvulininkystės specialistų. Dirbti įdomų, atsakingą darbą jiems galimybių yra. Ir mes dažnai ieškome darbuotojų, įtraukiame studentus, suteikiame jiems praktikos galimybes. Neabejoju, kad 30–40 gyvūnų mokslų studijų programos absolventų kasmet sėkmingai rastų darbą, nes šios srities specialistų labai trūksta.

Fermoje reikia ir veterinarijos gydytojų, sėkmingiausias modelis – šių dviejų specialybių sinergija, kai jie dirba petys į petį. Tada fermos rezultatai būna geriausi.

Kuo daugiau dirbi, tuo daugiau nori žinoti. Man tai labai įdomu, todėl 2019 m. studijas nutariau tęsti LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto Gyvūnų auginimo technologijų instituto doktorantūroje.“