Žieminius kviečius pažeidžia pašaknio, lapų ir varpų ligos. Daugelį iš jų galima nesunkiai sukontroliuoti, tačiau yra išimčių. Viena tokių ligų – lapų septoriozė. Dėl sudėtingos ligą sukeliančio grybo biologijos sunku šią ligą prognozuoti ir kontroliuoti.

Daugelį žieminių kviečių ligų suvaldyti nesunku. Pavyzdžiui, yra nemažai veislių, kurios iš dalies ar visiškai atsparios miltligei. Geltonosios rūdys taip pat retas reiškinys mūsų krašte. Sėklos beicavimas ir tinkamas priešsėlių parinkimas padeda mažinti pašaknio ligų, iš dalies ir varpų fuzariozės, plitimą.

Viena pagrindinių kviečių ligų, kuri yra sunkiau kontroliuojama – tai lapų septoriozė (Zymoseptoria tritici). Visiškai atsparių šiai ligai veislių nėra, todėl, norint apsaugoti kviečius nuo šios ligos, lieka vienintelė išeitis – naudoti fungicidus.

Nelygu sezonas, fungicidus tenka panaudoti vieną, du, kartais ir tris kartus. Susisteminus Žemdirbystės institute atliktus fungicidų efektyvumo tyrimus, nustatyta, kad nuo 2004 iki 2017 metų fungicidai žieminių kviečių derlių vidutiniškai padidino 0,9 t/ha. Buvo lyginama nepurkšta kontrolė su didžiausiu gautu derliumi, nepriklausomai nuo purškimų skaičiaus ir vyravusių ligų. Šios analizės imtis buvo 97 bandymai, atlikti 13 skirtingų veislių.

Reikia pažymėti, kad palankiais kviečių vegetacijai metais, kai gaunamas didelis grūdų derlius (daugiau kaip 8,5 t/ha), fungicidų efektyvumas būna mažas. Taip yra dėl to, kad kviečių derlius priartėja prie maksimalaus ir papildomomis priemonėmis jo padidinti neįmanoma.

Ligos išplitimo riziką lemia meteorologinės sąlygos

Dėl sudėtingos grybo biologijos yra komplikuota lapų septoriozės plitimo prognozė ir kontrolė. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ligos išplitimo riziką, yra meteorologinės sąlygos. Lapų septoriozė pradeda plisti dar rudenį. Augalų liekanos (šiaudai) yra pagrindinis infekcijos šaltinis. Ant jų susiformavusios oru plintančios lytinės sporos (askosporos), esant palankioms oro sąlygoms, oro srautais ar su vėju gali įveikti nemažus atstumus ir užkrėsti net kitame lauke augančius žieminius kviečius ir taip sukelti pirminę infekciją.

Nelytinės sporos (piknidiosporos) pavasario–vasaros periodu sukelia antrinę infekciją. Jos sklinda mažu atstumu, su lietaus lašais nuo apniktų apatinių lapų infekciją pernešdamos ant viršutinių sveikų lapų. Palankiausia ligai plisti, kai vyrauja lietingi orai ir laikosi 15–20 °C temperatūra.

Latentinis lapų septoriozės periodas, kai augalas jau yra užkrėstas, tačiau ligos simptomų dar nematyti, trunka nuo 14 iki 28 dienų. Trukmė tiesiogiai priklauso nuo oro temperatūros: kuo panašesnė į optimalią, tuo latentinis periodas būna trumpesnis.

Kada išryškės vizualūs ligos požymiai, priklauso nuo sukėlėjo latentinio periodo trukmės. Ant kviečių lapo patekusios septoriozės sukėlėjo sporos, esant palankioms aplinkos sąlygoms, sudygsta per 12 val., o grybiena augalo viduje pradeda augti per 24 valandas. Grybienos augimo pradžia yra latentinio periodo pradžia. Kitaip sakant, augalas jau yra užkrėstas, tačiau ligos simptomų dar nematyti.

Kaip nustatyti tikslų purškimo fungicidais laiką

Kokia seka septoriozė pažeidžia kviečių lapus ir kada naudoti fungicidus? Aiškumo dėlei panagrinėkime situaciją, kai visos meteorologinės sąlygos yra palankios ligai plisti. Pagrindinis kviečių augintojų tikslas yra išsaugoti tris viršutinius lapus, nes jie daugiausia lemia būsimą grūdų derlių.

Žieminių kviečių trečias nuo viršaus lapas išsiskleidžia BBCH 32 tarpsniu. Vidurio Lietuvoje tai vyksta gegužės 7–13 dienomis. Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, ypač kai vyrauja lietingi orai, infekcija su lietaus lašais nuo pažeistų ketvirto, penkto ar net šešto lapų pernešama ant ką tik pasirodžiusio trečio lapo.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad efektyviausiai augalai apsaugomi, kai fungicidai panaudojami 5–7 latentinio periodo dieną arba, kitaip tariant, praėjus 5–7 dienoms nuo infekcijos pradžios. Šio purškimo tikslas – apsaugoti patį lapą ir užtikrinti, kad vėliau infekcija nuo jo nepatektų ant vėliavinio lapo.

Žieminių kviečių BBCH 33 tarpsniu išsiskleidžia antras nuo viršaus lapas. Vyraujant palankioms sąlygoms, infekcija gali patekti nuo ketvirto ir penkto lapų. Šeštas lapas tuo metu dažniausiai jau būna nunykęs. Trečias lapas sveikas, nes buvo apsaugotas fungicidais. Be to, fungicido apsauginio poveikio pakanka, kad ir antras lapas liktų sveikas.

Pasirodžius vėliaviniam lapui (BBCH 37–39), fungicidai naudojami siekiant jį apsaugoti nuo infekcijos. Šiuo atveju užsikrėtimas gali įvykti nuo ketvirto ir penkto lapų. Trečias ir antras lapai buvo apsaugoti fungicidais, todėl jie neapkrės vėliavinio lapo.

Tačiau ši purškimų schema taikytina, jeigu vyrauja lietingi ir šilti orai. Esant sausiems ir vėsiems orams, liga neplis, todėl, planuojant fungicidų purškimą, reikėtų į tai atsižvelgti – atsisakyti ankstyvo purškimo ir jį atlikti vėlesniais augalų vystymosi tarpsniais.

Per praėjusius dvejus metus Vidurio Lietuvoje, Dotnuvoje, gegužės–birželio mėn. vyravo labai permainingos meteorologinės sąlygos. 2019 m. aukštesnė negu 15 ^oC temperatūra įsivyravo tik nuo gegužės vidurio, kritulių antroje mėnesio pusėje iškrito daugiau ir sąlygos buvo palankios septoriozei plisti.

Tačiau birželio mėnuo buvo neįprastai karštas. Vidutinė temperatūra siekė 20,6 ^oC, o tai net 4,8 ^oC daugiau, palyginti su daugiamete norma. Bendras mėnesio kritulių kiekis sudarė tik 16,1 mm, kai daugiametė norma yra 62,3 mm. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, ligų plitimas ir intensyvumas buvo žemas. Nepurkštame kontroliniame variante jis siekė tik apie 5,5 proc. Žinoma, fungicidų purškimas sumažino lapų septoriozės plitimą ir buvo gautas derliaus priedas.

2020 m. gegužė buvo 1,8 ^oC vėsesnė, palyginti su daugiamete norma (12,4 ^oC). Bendras kritulių kiekis buvo panašus į daugiametę normą ir siekė 50,1 mm. Tačiau lapų septoriozei plisti buvo labai palankus birželis.

Birželio vidutinė temperatūra buvo 18,9 oC, arba 3,1 ^oC viršijo daugiametę normą. Kritulių kiekis sudarė 166 mm, toks kiekis net 103,7 mm viršijo daugiametę normą. Tokios meteorologinės sąlygos buvo itin palankios lapų septoriozei plisti. Nepurkštoje kontrolėje ligos intensyvumas siekė beveik 60 procentų.

Fungicidų purškimas mažino septoriozės apimto lapo plotą. Vienkartinis purškimas išsiskleidus vėliaviniam lapui (BBCH 37–39) buvo ne toks efektyvus, palyginti su vėlesniu vienkartiniu ar dukartiniu purškimais.

Dėl gausesnio lietaus birželio pirmoje pusėje liga pradėjo plisti smarkiau ir vienkartinio purškimo, atlikto BBCH 37–39 tarpsniais, efektyvumo nuo septoriozės iki sezono pabaigos nebepakako. Lapų septoriozės intensyvumas ant vėliavinio lapo per pieninę brandą siekė apie 35 proc., ligos pažeidimas sumažėjo 41 proc., palyginti su nepurkšta kontrole.

Fungicidas, panaudotas tik vieną kartą per plaukėjimą arba du kartus purškiant ankstyvuoju tarpsniu ir plaukėjimo bei žydėjimo metu ligos pažeistą lapo plotą sumažino 92–93 proc. Tyrimo rezultatai parodė, kad, siekiant efektyvios kviečių apsaugos nuo lapų septoriozės, atsižvelgiant į oro sąlygų palankumą, ligai sėkmingai sukontroliuoti tikslingas purškimas vėlesniais tarpsniais (BBCH 51–55).

Remiantis pastarųjų metų tendencijomis, pavasarį, balandžio–gegužės mėn., nusistovi palyginti sausi orai, todėl lapų septoriozė pasėliuose išplinta vėlesniais augalų augimo tarpsniais. Tokiu atveju, siekiant optimizuoti purškimų skaičių iki minimumo, fungicidus rekomenduojama panaudoti žieminių kviečių plaukėjimo pradžioje (BBCH 51–55). Nepatartina dar labiau vėlinti purškimo, nes jis gali būti ne toks efektyvus.

Padėti gali kompiuteriniai prognozavimo modeliai

Net ir patyrusiems agronomams, konsultantams ar ūkininkams sunku tiksliai įvertinti, kada liga pradeda plisti. Dažniausiai atliekami rutininiai purškimai fungicidais, atsižvelgiant į žieminių kviečių išsivystymo tarpsnį. Tačiau efektyvi lapų septoriozės kontrolė paremta būtent fungicidų panaudojimu laiku.

Daug metų yra kuriami kompiuteriniai lapų septoriozės prognozavimo modeliai, kurie netolimoje ateityje turėtų tapti neatsiejama integruotos augalų apsaugos dalimi. Pagrindinis šių modelių tikslas – nustatyti tinkamą fungicidų purškimo laiką, atsižvelgiant į vyraujančias oro sąlygas. Tai nėra paprasta, nes šiuo metu yra daug tokių modelių, kurie skiriasi savo algoritmais ir kitais parametrais. Modeliai dažniausiai būna pritaikyti konkretaus regiono sąlygoms, o jos gali labai skirtis nuo Lietuvoje vyraujančių sąlygų. Štai kodėl svarbu turėti meteorologinę stotelę, kuri fiksuotų reikiamus rodiklius ir juos kas valandą perduotų į serverį.

Be to, prognozavimo modeliai turi būti pritaikyti vietos sąlygoms. Šiam tikslui reikia atlikti kelerių metų trukmės lauko eksperimentus. LAMMC Žemdirbystės institute 2017–2019 m. vykdant tarptautinį projektą, buvo tiriami du lapų septoriozės prognozavimo modeliai. Šiuo metu tyrimai ir toliau tęsiami, siekiant sukaupti daugiau informacijos.

Minėtu laikotarpiu analogiški lauko eksperimentai buvo atliekami Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje. Gauti lauko eksperimentų rezultatai parodė, kad kompiuterinių modelių tikslumas, nelygu purškimų skaičius, siekia nuo 54 iki 95 proc. Lyginant modelio rekomendacijas, kai būtų užtekę tik vieno fungicidų purškimo, tikslumas siekė nuo 54 iki 69 proc.

Norint sėkmingai diegti kompiuterinius modelius gamyboje, reikia pasiekti ne mažesnį kaip 95 proc. tikslumą. Sparčiai tobulėjant technologijoms, tikėtina, kad tai pavyks pasiekti jau netrukus.