Tiesioginė sėja ir jai pritaikytos sėjamosios skirtos dirbti įvairaus sunkumo ražieninėse dirvose, siekiant maksimalaus augalų derliaus minimaliai trikdant dirvą, mažesnės gamybos savikainos ir palankesnio poveikio aplinkai.

Pagrindinis tiesioginės sėjos tikslas – įterpti augalų sėklas tiesiai į kuo mažiau žemės ūkio mašinų darbinėmis dalimis sujudintą dirvą, kurios paviršiuje gali būti likusios ankstesnio derliaus liekanos. Tiesioginės sėjos sėjamųjų darbinėmis dalimis paveikiama tik 5–25 proc. dirvos paviršiaus, o tai turi daug privalumų, kurių reikšmingumas priklauso nuo daugelio veiksnių ir meteorologinių sąlygų.

Didelėje pasaulio dalyje drėgmės prieinamumas yra tiesioginis augalų derlingumą ribojantis veiksnys. Tiesioginė sėja taupo sėkloms dygti ir augti reikalingą drėgmę, nes dirvožemis mažai trikdomas, o ant paviršiaus liekančios derliaus liekanos apsaugo nuo garavimo. Ne mažiau svarbūs yra ir ekonominiai aspektai, nes daugelyje vietų, kuriose ribotas vandens kiekis mažina augalų derlių iki žemo lygio, dirvos dirbimas nėra finansiškai perspektyvus.

Paliekant neliestą didžiąją dirvos paviršiaus dalį po augalinių liekanų danga užtikrinama puiki apsauga nuo vandens ir vėjo erozijos. Derlingo dirvožemio su augalams reikalingomis maistinėmis medžiagomis praradimas dėl erozijos turi neigiamą ekonominį ir aplinkosauginį poveikį. Nevykdant žemės dirbimo darbų, natūraliai sumažėja darbo laiko sąnaudos ir bendros gamybos išlaidos vienam hektarui. Darbo laiko sąnaudų sumažinimas yra labai svarbus veiksnys žemės ūkyje, nes rudenį po derliaus nuėmimo iki žieminių augalų (rapsų ar javų) sėjos yra labai trumpas laiko tarpas, tad atlikti keletą žemės dirbimo technologinių operacijų ne visada galima suspėti.

Lygindami dirvožemio savybių pokyčius po 8 metų pagal įvairius rodiklius, Schmidt ir kt. autoriai savo darbuose skelbia, kad, vertinant tradicinį žemės dirbimą ir sėją, minimalų žemės dirbimą ir sėją į mulčiuotą dirvą bei tiesioginę sėją, pastebimi ryškūs pastarosios technologijos privalumai.

Tiesioginės sėjos paplitimas

Eurostato duomenimis, tiesioginės sėjos plotai Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje yra nedideli, palyginti su JAV, Lotynų Amerika ar Australija, kur kai kuriose šalyse ar atskirose šalies teritorijose tiesioginė sėja sudaro daugiau kaip 60 proc. visų dirbamos žemės plotų. Daugelyje Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Lietuvoje, tiesioginės sėjos plotai, 2016 metų duomenimis, sudarė iki 2,5 proc., kai kuriose šalyse – iki 5 ar 10 proc. Ir tik kelių šalių teritorijose tiesioginė sėja sudarė per 15 proc., tačiau neviršijo 28 proc. Platesnį pritaikymą Europos Sąjungoje turi sėja į neartas, bet minimaliai įdirbtas dirvas.

Tiesioginei sėjai skirtos mašinos

Sėjai sudėtingomis sąlygomis į neįdirbtas dirvas labai svarbios yra tiesioginės sėjos sėjamųjų darbinės dalys, turinčios sąlytį su dirva ir augalinėmis liekanomis. Tik nuo tinkamos darbinių dalių konstrukcijos ir optimaliai parinktų darbo režimų galima tikėtis gero sėklų įterpimo darbo proceso. Kadangi sėjant į ražieną dirvos paviršiuje gali būti likusių praėjusio derliaus liekanų, labai svarbu, kad noragėliai ir kitos darbinės dalys nesikimštų ir nepradėtų stumti šiaudų ar kitų organinių liekanų prieš save. Tuomet užtikrinti tinkamą sėklų įterpimo gylį būtų labai sunku.

Įvairūs gamintojai šią problemą sprendžia skirtingai. Vieni naudoja įvairaus skersmens ir skirtingų ašmenų diskinius noragėlius, kiti – kaltinius-dantinius, kaltinius sparnuotuosius, strėlinius ir t. t., treti didina noragėlių tvirtinimo eilių skaičių, kad būtų gaunamas didesnis atstumas tarp gretimų noragėlių ir būtų mažesnės galimybės užsikimšti. Siekiant sumažinti galios poreikį ir augalinėmis liekanomis neužteršti noragėliais išbrėžtų vagučių, diskiniai noragėliai gali būti statomi įvairiais kampais.

Plačiau apie mūsų šalyje populiariausias tiesioginės sėjos sėjamąsias skaitykite kitame žurnalo „Mano ūkis“ tekste