23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2021/04
Pastarųjų metų daržininkystės selekcininkų darbai
  • Dr. Danguolė JUŠKEVIČIENĖ, dr. Rasa KARKLELIENĖ, dr. Audrius RADZEVIČIUS, Nijolė MAROČKIENĖ, dr. Eugenijus DAMBRAUSKAS LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas
  • Mano ūkis

Daržovių selekcija Lietuvoje turi senas tradicijas. Viso daržovių selekcijos mokslo rezultatas – daugiau kaip 70 daržo augalų veislių. Lietuvoje sukurtos daržovių veislės yra geriau prisitaikiusios prie meteorologinių ir dirvožemio sąlygų, jų gera biocheminė sudėtis ir skoninės savybės, jos yra atsparios ligoms, derlingos, puikios prekinės išvaizdos.

Šiuolaikinei daržininkystei reikia veislių, kurios galėtų sėkmingai konkuruoti su jau esančiomis rinkoje ir atitiktų besikeičiančius vartotojų poreikius. Sukurtų naujų hibridinių ir populiacinių veislių augalai geriau pasisavina dirvoje esančias maisto medžiagas.

Pastaraisiais metais LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute vykdoma šakniavaisių, svogūninių ir vaisinių daržovių bei retųjų ir prieskoninių augalų selekcija. Vykdant tyrimus ir projektus gauti reikšmingi rezultatai apie daržovių veislių adaptaciją, konkurencingumą, veikiant aplinkos sąlygoms ir kitiems veiksniams. Atlikti tyrimai rodo daržovių veislių genetinės prigimties reikšmę jų agrobiologinėms savybėms.

Naujai veislei sukurti paprastai prireikia 10 ir daugiau metų. Po to atliekami išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo bei ūkinio vertingumo tyrimai, ir tik po jų veislė įrašoma į ES daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą ir Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Institute 2016–2020 m. sukurtos penkios naujos skirtingų daržo augalų veislės.

Auksiai – valgomųjų pomidorų (Solanum lycopersicum L.) hibridinė veislė. Hibridinės veislės autorius Audrius Radzevičius. Selekcininko duomenimis, tai indeterminantinio tipo, vidutinio ankstyvumo valgomųjų pomidorų hibridinė veislė.

Pirmoji žiedinė kekė susiformuoja virš 5–7 lapo. Vaisiai – nedideli, apvalūs, oranžiniai su dviem ar trimis sėklalizdžiais. Vidutinė vieno vaisiaus masė siekia apie 30–40 g. Vaisių vertinga biocheminė sudėtis ir ypač geras skonis. Jie tinka vartoti tiek švieži, tiek konservavimui. Hibridas skirtas auginti šiltnamiuose. Vidutinis derlingumas siekia iki 17 kg/m2.

Jola – vidutinio vėlyvumo Nantes tipo valgomųjų morkų (Daucus sativus Röhl.) hibridinė veislė. Jos autorės Rasa Karklelienė ir Jolita Nėniūtė. Vegetacijos trukmė – 120–130 dienų. Žalumyninę brandą šios morkos pasiekia praėjus 55–60 dienų po sėjos.

Šakniavaisiai oranžiniai, vidutinio stambumo, cilindriniai, šiek tiek nusmailėję, bukais galais, apie 19–22 cm ilgio, 3,9–4,3 cm skersmens. Floema ir ksilema oranžinės. Ksilema nedidelė, apvaliai kampuota ar apvali. Morkos sukaupia 18–20 mg/100 g karotino, 10–10,5 proc. tirpių sausųjų medžiagų, 8—8,8 proc. bendrojo cukraus.

Rekomenduojama auginti priesmėlio ir lengvo priemolio humusingose, nepiktžolėtose, optimalaus rūgštumo (pH 6–7) dirvose. Tinka auginti lygiame ir profiliuotame dirvos paviršiuje. Morkos atsparios ligoms, tinka auginti rudens derliui, laikyti per žiemą.

Gabija – vidutiniškai ankstyva vienmečių saldžiųjų paprikų (Capsicum annuum L. subsp. macrocarpum var. acuminatum Fingerh.) populiacinė veislė. Veislės autoriai Nijolė Maročkienė ir Audrius Radzevičius. Sukurta individualios atrankos metodu. Rekomenduojama auginti pavasariniuose šiltnamiuose ir po priedangomis.

Augalai 80–90 cm aukščio, tvirti, kompaktiški, lapija vešli, lapai vidutinio dydžio. Vaisiai kūgio formos, smailiomis viršūnėmis, ilgais koteliais, vidutiniškai 70–80 g svorio, 11–13 cm ilgio, 4–5 cm skersmens, tvirtomis 4–5 mm skersmens sienelėmis, su 2–3 pertvaromis. Odelė blizgi, lygi. Vaisiai ir jų užuomazgos žali, biologinės brandos – oranžiniai. Nuskinti vaisiai ilgai išlaiko gerą skonį.

Vienas augalas išaugina 25–30 prekinių vaisių. Pirmieji vaisiai sunoksta po 135–140 dienų nuo sudygimo. Vidutinė vaisių derėjimo trukmė – 62 dienos. Auginant eilėmis 70 x 40 cm atstumu, bendras vaisių derlius siekia 6,5–7 kg/m2. Vidutinis prekinis vaisių derlius sudaro apie 93 procentus.

Roliai – paprastųjų agurkų (Cucumis sativus L) partenokarpinė hibridinė veislė, autorius Eugenijus Dambrauskas. Agurkai skirti auginti nešildomuose šiltnamiuose vėlyvo pavasario–vasaros laikotarpiu. Auginant nešildomuose plėveliniuose šiltnamiuose derlius būna 10–12 kg/m2, stikliniuose nešildomuose šiltnamiuose dėl ilgesnės vegetacijos derlius būna didesnis ir siekia 16–18 kg/m2. Iš kitų šiuo metu rinkoje esančių trumpavaisių partenokarpinių hibridų Roliai išsiskiria ankstyvu intensyviu derėjimu per pirmąsias 2 derėjimo savaites. Tuomet jie savo derliumi kitus hibridus lenkia 15–20 proc., formuodami ant pagrindinio stiebo vienu metu po 8–12 skynimui tinkamo dydžio vaisių. Bendru prekiniu derliumi prilygsta ar lenkia kitus užsienyje sukurtus tokio tipo agurkus. Gerai dera ir lauke, užaugina 4–5 kg/m2.

Nuo kitų trumpavaisių partenokarpinių agurkų veislių Roliai skiriasi vaisių išvaizda, konsistencija ir skoniu. Vaisiai sodriai žali, be įprasto tamsaus juosvai matinio atspalvio, su šviesiai žalsvu juostelių piešiniu, išvaizda primena lauko agurkus. Dėl plonesnės odelės ir skystesnės minkštimo konsistencijos yra sultingi ir gero skonio. Vaisiai skirti vartoti švieži ir marinuoti. Kaip ir visų kitų trumpavaisių partenokarpinių agurkų raugintų vaisių savybės yra prastesnės, palyginti su bičių apdulkinamais agurkais – tinka tik neilgai rauginti.

Joriai – populiacinė valgomųjų svogūnų (Allium cepa L.) veislė, sukurta individualios ir masinės atrankos metodu, naudojant veislės Lietuvos didieji pradinę medžiagą. Veislės autorės – Danguolė Juškevičienė ir Rasa Karklelienė. Joriai – vidutinio ankstyvumo veislė, vegetacijos trukmė 90–110 dienų, skaičiuojant nuo sėklų sudygimo. Dauginami sėklomis arba sodinukais. Veislė priklauso mažalizdžių svogūnų grupei – gebėjimas dalintis į atskirus lizdus labai silpnai išreikštas. Lapiją sudaro 7–8 ilgi, vidutinio pločio, statūs vidutiniškai intensyviai žali lapai.

Joriai formuoja vidutinio dydžio apie 80–100 g sveriančias ropeles. Kai kurios ropelės išauga iki 130 g ir daugiau. Ropelę dengia 5–6 vidutinio storio išoriniai lukštai. Subrendusios ropelės išorinis lukštas gelsvai rudas. Minkštimas – baltas, epidermis nenusispalvinęs. Ropelės forma – plokščiai apvali, išilginiame pjūvyje – rombinė, dugnelis išorėje išreikštas. Ropelės kaklelis platus, bręstant ropelėms – siaurėja.

Svogūnai tinka auginti ir ropelėms, ir laiškams. Labai gerai laikosi sandėliuojami. Savybė leisti lapus laikymosi metu – labai nedidelė. Ropelės gali būti naudojamos perdirbimui. Sausųjų medžiagų kiekis 12–15 procentų.

Naujausių veislių daržovių sėklų galima įsigyti Sodininkystės ir daržininkystės institute.