Vidaus rinkoje užaugintomis ir sertifikuotomis sėklinėmis bulvėmis apsodinama vos 4–8 proc. visų bulvių pasėlių Lietuvoje – tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje ir viena priežasčių, kodėl bulvių derlingumu 1,4–2,7 karto atsiliekame nuo pažangių žemės ūkio kraštų. Vos du šalyje dar realiai dirbantys ir sertifikuotą bulvių sėklą į rinką tiekiantys sėklininkystės ūkiai balansuoja ant išgyvenimo ribos. Ar reikia Lietuvai savų sėklinių bulvių augintojų?

Dažnas bulvių augintojas sėklą atnaujina rečiau negu kas 10 metų, nes Lietuvoje gajos tradicijos tiesiog pasilikti sėklai smulkesnių gumbų iš praėjusių metų derliaus. Nesvarbu, kad krenta derlingumas ir plinta ligos. Net ir Nacionalinės kokybės produkcijos (NKP) schemose dalyvaujantys augintojai, nekalbant jau apie kitus daržininkus, neturi įpareigojimo tam tikru periodiškumu įsigyti sertifikuotos aukštos kategorijos sėklos ir užsodinti ja dalį laukų.

Tai, kad ūkiai taupo ir apeina geros agrarinės praktikos reikalavimus, t. y. metų metus neperka aukštos kategorijos bulvių sėklos, pažeidžia ir veislių teisinę apsaugą, nes 40 proc. deklarantų sistemingai nenurodo veislių pavadinimų, pažymėdami „nežinoma veislė“.

Užsimerkiama prieš šešėlinę prekybą

Teisės aktai draudžia tiekti į rinką nesertifikuotą bulvių sėklą, tad galima spėti, koks yra šešėlinės prekybos mastas. Pavyzdžiui, 2020 m. deklaruota 10 746 ha bulvių, o joms apsodinti reikėjo 32 239 t sėklos (esant standartinei sodinimo normai 3 t/ha), tad nesertifikuotos bulvių sėklos prekybos mastas galėjo siekti kelis milijonus eurų.

Tarp maistinių bulvių augintojų yra ir nesertifikuotų bei neteisėtai platinamų sėklinių bulvių ūkiai, kurių skelbimai apie parduodamas bulves „sodinimui“ pasirodo reguliariai kiekvieną sezoną. Skelbime nurodžius, kad parduodamos „mažos bulvės“ arba išvardytų veislių bulvės, ūkio neturi teisės bausti jokios tarnybos.

Pastaraisiais metais Lietuvoje sėklines bulves augina ir į rinką tiekia tik du ūkiai – bendrovė „Šaka“ ir Petro Vasiliausko ūkis „Vfarm“. Pastarojo komercijos vadovė Rugilė Gikarė aktyviai siekia tvarkos sektoriuje ir situaciją vaizdžiai palygina su prieš kelis mėnesius garsiai nuskambėjusiu skandalu dėl nelegalių šunų veisyklų. „Tik bulvės neturi tokių liūdnų akučių kaip šunys, tad ir didesnio atgarsio visuomenėje su savo skundais nesulaukiame“, – pastebi R. Gikarė.

Jos nuomone, bulvių sėklininkystės ūkiams keliami reikalavimai yra neproporcingai griežti ir dažnai pertekliniai. Tarkime, numatyta, kad dėl žiedinio puvinio kontrolės registruoti sėklinių bulvių augintojai ir augintojai, kurie toje pačioje vietoje augina ir sėklines, ir maistines bulves, yra tikrinami kiekvienais metais, imant mėginius iš viso derliaus, o tyrimų išlaidų niekas nekompensuoja. Maistinių bulvių augintojai tokius tyrimus atlieka kas 3–4 metus ir gauna bent dalinę kompensaciją iš valstybės biudžeto.

Nuo 2016 m. skyrus tiesiogines išmokas – susietąją paramą už sertifikuotą sėklą – bulvių sėklininkystės ūkiams buvo savotiškai uždrausta auginti maistui skirtas bulves, t. y. jas auginant ūkis neturėjo teisės dalyvauti kitoje programoje (KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Tausojančios aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistemos“), nors prieš tai dalyvavo 5 metus. Kitaip tariant, ūkiams reikėjo rinktis vieną iš dviejų programų, o tai neskatino veiklos plėtros.

Situaciją paaštrino karantinas

Prieš metus paskelbus karantiną, daugiau kaip mėnesiui buvo uždarytos visos sėklų parduotuvės. Dalis suvytusių bulvių pakuočių, anksčiau patiektų prekybos partneriams, buvo grąžintos, o patirti nuostoliai finansiškai užkrauti sėklinių bulvių augintojams. O nesertifikuotos sėklos (parduodamos kaip maistinės bulvės) prekybos niekas nestabdė.

Pernai pavasarį „Vfarm“ ūkyje dėl sustabdytos prekybos liko neparduota ir buvo kompostuota 195 t sėklinių bulvių, o patirti nuostoliai siekė beveik 50 tūkst. eurų. Deja, sėklininkystės ūkiai ir vėl pajuto diskriminaciją, nes paramos negavo, nors maistinių bulvių ūkiams buvo skirta laikina, iki 100 tūkst. Eur siekusi, valstybės pagalba dėl neparduotos šviežios produkcijos viešojo maitinimo sektoriui. Prekyba nesertifikuotomis bulvėmis tarpsta dar ir dėl to, kad tiek pagal Lietuvos, tiek pagal ES teisės aktus saugomų veislių, pvz., Vineta, Laura, Melody ir kt., apsaugos realiai neužtikrina jokios valstybinės institucijos. Deklaruojant mažesnį negu 10 ha bulvių pasėlį, neprivaloma nurodyti veislės, o tai yra jau tokio dydžio pasėlis, kuris duoda mažiausiai 200 t derliaus, tad jį pasodinęs ūkininkas turėtų būti laikomas aktyviu rinkos dalyviu, nes pats su šeima tokio kiekio nesuvalgys.

Sektorius diskriminuojamas ir niekam nereikalingas?

Sertifikuotos bulvių s ėklos auginimo technologija yra triskart brangesnė negu maistinių bulvių. Iš kur susidaro toks savikainos skirtumas? Pirmiausia dėl elitinių (aukštesnių kategorijų) dauginimui skirtų bulvių aukštos kainos Europoje. Antra, dėl virusinių ir karantininių ligų rizikos – kasmet dalis pasėlių neaprobuojama. Trečia, dėl ligų prevencijos, kadangi liepos gale stabdoma augalų vegetacija, todėl sėklinių bulvių pasėlio derlius yra perpus ar triskart mažesnis negu maistinių bulvių.

Sėklinių bulvių sertifikavimas yra sudėtingas procesas, apimantis ūkio atestavimą, sėklinio bulvių pasėlio aprobavimą, sėklinio pasėlio derliaus laboratorinius tyrimus, mėginių ėmimą iš sertifikuoti paruoštų sėklos siuntų (paženklintų oficialiomis etiketėmis), sertifikuotos sėklos siuntos tikrinimą vegetaciniais tyrimais ir laboratorijoje. Sertifikuojamos sėklinės bulvės pereina labai daug tikrinimo stadijų, už kurių kiekvieną sėklininkystės ūkis sumoka visus mokesčius ir rinkliavas.

Efektyvus sertifikuotos bulvių sėklos subsektorius yra būtinas bulvininkystės sektoriui palaikyti ir formuoja šio sektoriaus pažangą. Tačiau pastaruosius trejus metus stebima ryški bulvių sėklininkystės ūkių desperacija. „Jokia parama, kurią gauna maistinių bulvių augintojai, mums neskiriama ir palaikymo nesulaukiame. Palyginti su kitais daržovių augintojais, sektorius yra diskriminuojamas, apleistas ir niekam nereikalingas“, – liūdnai konstatuota R. Gikarė.

Ko gero, labiausiai sėklininkystės ūkiams atsigauti padėtų augintojų sąmoningumas ir supratimas, kad renkantis sveiką, ligoms atsparių veislių sėklą galima sutaupyti purškimams, išsaugoti švaresnę aplinką ir gauti gausų derlių. Dabar net ir smulkūs augintojai vos kelių mygtukų paspaudimu gali įsigyti kokybiškos naujausių veislių bulvių sėklos internetu.

„Karantinas išmokė kitaip pažvelgti į sėklinių bulvių realizaciją. Pasinaudojome parama trumpųjų maisto grandinių kūrimui ir startavome su internetine prekyba. Galima greitai ir lengvai atlikti užsakymą, įsidėti norimą kiekį į krepšelį, pasirinkti pristatymą kurjeriu ar mūsų ūkio transportu ir sulaukti prekių atvykstant į namus. Minimalus pirkinių krepšelis yra 100 kg bulvių sėklos – tiek užtenka užsodinti 4 arus“, – sako „Vfarm“ ūkio komercijos vadovė Rugilė Gikarė.

***

KOMENTARAS

Dr. Vytautas RUZGAS, Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas

Bulvių sėklininkystėje reikia didelių investicijų tiek įrangai, tiek auginimui, tiek sėklų sertifikavimui. Reikalavimų bulvėms gerokai daugiau negu kitiems augalams, nors sėklininkystė visur nepigi. Kodėl Lietuvoje liko tik du bulvių sėklininkystės ūkiai? Nes sunku ir brangu – verslas gali gyvuoti tik jeigu ekonomiškai apsimoka. Švedai mums aiškino, kad javų grūdai sėkloje sudaro tik 40–50 proc. nuo bendros sėklos kainos. O čia kaprizingosios bulvės – įdėti reikia daug ir sėkla turi turėti atitinkamą kainą. Bulvių sėklininkystės problemos tęsiasi jau seniai ir yra visiems gerai žinomos. Tie, kas nustato sėklininkystei reguliavimus ir teikia nurodymus, ką gali ar ko negali daryti bulvių sėklininkystės ūkis, turėtų valstybiškai pažiūrėti į tuos du likusius sėklinės medžiagos ruošėjus. Kitaip jie neapsikentę gali išparduoti savo įrangą ir numoti į viską ranka, nes kiek galima kelti problemas ir nesulaukti racionalių sprendimų? Šiame sektoriuje, kaip ir daug kur, aktuali kartų kaita. Ar nauji jauni žmonės, atėję prie ūkio vairo, norės murkdytis visoje toje klampynėje? Ir dėl bulvių, ir dėl kitų klausimų vis matau atsakingų institucijų baimingą žvilgsnį į Europos Sąjungą. Ar ne per didelės mūsų baimės akys, ypač kai pasidairai, kaip tvarkomasi kitose šalyse? Kartais pasvajoju: kaip gerai mums būtų turėti karalių, kuris tvirtai pasakytų – tai mano bei mano palikuonių žemė, o jūsų nauda yra ir mano nauda. Ir ne tik dėl sėklininkystės...

***

Sergejus FEDOTOVAS, Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius

Pernai paskelbtas karantinas pakeitė fizinių patikrų dėl karantininių ligų bulvininkystės ūkiuose organizavimą. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir atsižvelgiant į fitosanitarinę riziką, pirmiausia planuojami tikrinimai ir tyrimai bulvių sėklininkystės ūkiuose. Tai svarbu todėl, kad didžiausia rizika plačiai paplisti karantininiams kenkėjams siejama būtent su sodinamąja medžiaga. Tikrinimai planuojami ir ūkiuose, kuriuose ankstesniais metais buvo aptikti karantininių kenkėjų (pavyzdžiui, bulvių žiedinio puvinio, cistas sudarančių nematodų ar kt.) židiniai, ir bent 25 proc. kitų bulvių augintojų ūkių. Bulvių žiedinio puvinio ar bulvių rudojo puvinio židinių bulvių sėklininkystės ūkiuose nebuvo aptikta. Situacija kitų bulvių augintojų ūkiuose išlieka tendencinga – kasmet vidutiniškai aptinkama 20–22 naujų bulvių žiedinio puvinio židinių. Ištyrus 2016 m. Lietuvoje užaugintų bulvių derlių, nustatyti 25 bulvių žiedinio puvinio židiniai, 2017 m. – 26, 2018 m. – 30, 2019 m. – 17 židinių. 2020 metų bulvių derliuje jau patvirtinti 27 židiniai, bet tyrimai vis dar tęsiami.

Židinių aptinkame tiek itin mažuose ūkiuose, kurie iš esmės bulves augina savo reikmėms, tiek ūkiuose, kuriuose bulvių auginimui skirta 20 hektarų ir daugiau. 2020 m. bulvių žiediniu puviniu užkrėstos bulvės buvo augintos laukuose, kurių plotas buvo nuo 0,43 iki 22 hektarų.

Didesnis pavojus užsikrėsti kenkėjais kyla mažesniems ūkiams, kurie naudoja savo ūkio daugelį metų daugintą sėklą arba perka smulkesnės frakcijos bulves, kurias vėliau naudoja kaip sėklą. Galbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl niekaip nepavyksta išnaikinti bulvių žiedinio puvinio Lietuvoje. Be to, smulkesnių ūkių turėtojai linkę kaimynystėje tarpusavyje dalytis žemės ūkio technika ar saugyklomis, o tai yra dar vienas būdas platinti kontakto būdu plintančią ligą. Ne visada yra galimybių įsigyti nuosavą techniką, bet tokiu atveju rekomenduojame bent jau išvalyti ir dezinfekuoti.

Per kiek laiko pagal teisės aktus privaloma padaryti karantininius tyrimus laboratorijoje po mėginio paėmimo ir tyrimo apmokėjimo? Ar tiesa, kad būna atvejų, kai praktikoje šie tyrimai užtrunka nuo 3 savaičių iki dviejų ar net trijų mėnesių, o kol nėra tyrimų rezultatų, ūkininkai negali prekiauti produkcija?

Tyrimų kiekis Augalininkystės tarnybos fitosanitarijos tyrimų laboratorijoje nėra ribojamas. Tyrimai atliekami atsižvelgiant į laboratorijos pajėgumus ir fitosanitarinę riziką. Dažnu atveju nuo mėginio tyrimo pradžios, jei nėra karantininių kenkėjų įtarimo, laboratorinių tyrimų atsakymas pateikiamas per 2–4 dienas. Tuo atveju, jei pirmi tyrimai parodo įtarimą esant karantininių kenkėjų (bakterijų sukeliamo bulvių žiedinio puvinio), vadovaujantis patvirtintais laboratorinių tyrimų metodais, privaloma atlikti papildomus tyrimus, kurie trunka iki 2,5 mėnesio. Paspartinti tyrimų trukmę galimybių nėra, nes kiekvienas tyrimų etapas yra griežtai reglamentuotas, tačiau tokie atvejai nėra itin dažni.

Kiek pernai nustatyta nelegalios prekybos bulvių sėkla atvejų ir kokios sankcijos skirtos pažeidėjams?

Karantinas nėra priežastis prekiauti nekokybiškomis sėklinėmis bulvėmis. Nors jo metu fizinės patikros vyko tik būtiniausiais atvejais, nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai neprarado budrumo ir tikrino spaudoje ir internete esančius skelbimus apie parduodamas sėklines bulves. Pastebėjome, kad pernai gerokai išaugo skelbimų skaičius, nes negalėjo vykti įprasta, fizinė prekyba.

Socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose gausu klaidinančios informacijos, tačiau Augalininkystės tarnybos darbuotojai konsultuoja ir informuoja ūkio subjektus, esant reikalui, susisiekia su sėklinių bulvių pardavėjais, informuoja juos apie teisės aktų reikalavimus. Pardavėjai įspėjami, kad draudžiama prekiauti sertifikavimo proceso nepraėjusiomis sėklinėmis bulvėmis. Jiems taip pat nurodoma, kad, jei jie parduoda bulves maistui, tai turi nurodyti skelbime, o jei parduoda sėklines bulves, nepraėjusias sertifikavimo proceso, prašome nutraukti prekybą ir nedelsiant išimti skelbimą.

Mūsų darbuotojai 2020 m. patikrino 169 skelbimus, kuriuose buvo nurodyta, kad parduodamos sėklinės bulvės; konsultavo pardavėjus, informavo apie teisės aktų reikalavimus. Po konsultacijų skelbimai buvo šalinami. Administracinėn atsakomybėn asmenys patraukti nebuvo. Šiemet patikrinta 16 skelbimų, kuriuose nurodoma, kad parduodamos sėklinės bulvės. Pardavėjams nurodyta skelbimus pašalinti. Administracinėn atsakomybėn asmenys patraukti nebuvo.

Kaip VAT užtikrina veislių apsaugą? Ar yra nubausta rinkos dalyvių, neteisėtai platinusių saugomą veislę?

Augalo veislei gali būti suteikiama dviejų lygių teisinė apsauga: visoje ES teritorijoje (ją suteikia Bendrijos augalų veislių tarnyba) ir nacionalinė teisinė apsauga, galiojanti tik tam tikroje valstybėje. Lietuvoje teisinę apsaugą augalų veislėms įgaliota suteikti Augalininkystės tarnyba. Jeigu augalo veislei suteikta teisinė apsauga, Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių darbuotojai paragina visus, norinčius tiekti rinkai dauginamąją medžiagą, registruoti licencines sutartis (selekcininko leidimą naudoti teisiškai saugomos augalo veislės dauginamąją medžiagą) Augalų veislių skyriuje. Ir tik tada ima mėginius dauginamosios medžiagos siuntoms sertifikuoti.

Kol kas pažeidimų dėl neteisėtai dauginamos teisiškai saugomos augalo veislės nenustatyta, bet jeigu jų atsirastų, mūsų specialistai nagrinėtų tokį atvejį ir, faktams pasitvirtinus, surašytų administracinio nusižengimo protokolus. Visais augalo veislės teisinės apsaugos klausimais kviečiame kreiptis į mus.