Tarptautinė grūdų taryba (IGC) pakoregavo 2020–2021 m. derliaus prognozes pasaulyje. Grūdų derlius turėtų būti 23,4 mln. t didesnis nei prieš metus.

Kartu su didesniu derliumi tam tikrų pokyčių yra ir grūdų struktūroje. Mažėja kukurūzų, bet didėja kviečių derliai. Bendras grūdų suvartojimas pasaulio rinkose taip pat bus maždaug 24 mln. t didesnis negu praėjusiais metais. Kol tikslių duomenų nėra, tenka pasitikėti IGC prognozėmis.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, ES šalyse 2020 m. laukiamas maždaug 20 mln. t mažesnis grūdų derlius – 15 mln. t kviečių ir 7 mln. t kukurūzų, palyginti su 2019 m. ir pastarųjų penkerių metų vidurkiu. Derliaus sumažėjimą galėjo nulemti nepalankios meteorologinės sąlygos, kurios ypač didelę įtaką turėjo Prancūzijoje ir Rumunijoje.

Lietuvos statistikos departamentas jau paskelbė 2020 m. grūdinių augalų derliaus rezultatus – jis yra rekordinis.

Palyginti su praėjusiais metais, grūdinių augalų derlius 25 proc. didesnis dėl didesnio derlingumo.

Beveik visų grūdinių augalų derliai per metus padidėjo ketvirtadaliu. Didesni tik ankštinių augalų ir avižų pokyčiai. Žirnių gauta šiek tiek mažiau dėl mažesnio pasėlių ploto.

Grūdų supirkimo kainų pokyčiai dažniausiai priklauso nuo pasiūlos ir paklausos santykio. Tačiau gali būti ir dirbtinis paklausos didėjimas, pavyzdžiui, pinigų investavimas į grūdų atsargas. Tačiau tai rizikingas žingsnis, žinant, kad grūdų kainos dažnai kinta. Paskutinį kartą toks kainų didėjimas buvo 2011–2013 m. Vėliau (iki 2020 m.) grūdų kainos sumažėjo 30–40 proc. Dabartinis kainų augimas pasaulyje gali būti trumpalaikis, nes derliaus sumažėjimas fiksuotas tik ES šalyse.

Grūdų kainos net ir ES šalyse labai skiriasi. Pačios mažiausios maistinių kviečių kainos užfiksuotos Slovakijos, Vengrijos ir Čekijos rinkose. Tačiau jos didesnės (7–14 proc.) negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Skirtumas tarp didžiausių kainų Portugalijoje ir Belgijoje sudaro daugiau kaip 50 procentų.

Lietuvoje kviečių derlius sudaro apie 70 proc. visų grūdinių augalų derliaus. Eksportuota 81 proc. javų 2020 metais. Nuo kviečių eksporto priklauso šių grūdų kainos Lietuvos rinkoje, kurios nėra pastovios.

Lietuvos grūdų eksportas pasižymi tuo, kad pagal kviečių eksporto apimtis šalies žemdirbiai kartu su Prancūzija nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. vasario 14 dienos pirmauja visoje ES.

Lietuvos grūdų rinkai 2020 m. buvo išskirtiniai, nes daugiausia eksportuota ne tik kviečių, bet ir kitų grūdų.

Pagrindiniai lietuviškų grūdų pirkėjai 2020 m. buvo Nigerija (19 proc.), Latvija (12 proc.) ir Saudo Arabija (10 proc.). Į trečiąsias šalis eksportuota 70 proc. javų.