Dažnas ūkininkas turi sukaupęs nemenką žieminių rapsų auginimo patirtį, o apie šių žemės ūkio augalų ligas ir kenkėjus yra parašytas ne vienas straipsnis, tačiau dėl besikeičiančių klimato sąlygų ir auginimo technologijų atsiranda vis naujų niuansų, kuriuos apžvelgsime šiame straipsnyje.

Prieš kelerius metus dėl aplinkosauginių priežasčių buvo uždrausti sisteminiai neokotinoido veikliąją medžiagą turintys insekticidiniai beicai. Tų pačių metų rudenį pastebėta, kad ant žieminių rapsų šaknų susiformuoja gumbeliai, kurių viduje randama lervų. Buvo nustatyta, kad tai kopūstinių šakninių paslėptastraublių (Ceutorhynchus assimilis, formaliai žinomo kaip Ceutorhynchus pleurostigma) pažeidimai. Nelikus sėklos apdorojimui skirtų sisteminių beicų, kiekvienais metais šių kenkėjų pažeidimų randama vis daugiau.

Manoma, kad tokie apnikti augalai turėtų sunkiau peržiemoti ir suformuoti mažesnį derlių. Pradėjus šiuo kenkėju labiau domėtis, sutapo, kad trys žiemos iš eilės buvo neįprastai šiltos ir neigiamos įtakos augalų peržiemojimui iš esmės neturėjo. 2020 m. rudenį rapsų pasėliuose šių kenkėjų pažeistų šaknų buvo randama palyginti nemažai. LAMMC Žemdirbystės institute darytuose lauko eksperimentuose buvo nustatyta nuo 40 iki 100 proc. augalų su šakninių paslėptastraublių pažeistomis šaknimis.

Pavasarį, maždaug gegužės viduryje, kenkėjų lervos augalų šaknis palieka. Pažeidimo vietoje lieka skylutė, per kurią gali patekti grybinė infekcija ir neigiamai paveikti tolesnį augalų vystymąsi. Tačiau tuo metu augalai sparčiai auga ir sužalota vieta greitai sugyja, šaknies skersmuo didėja ir sužalojimo požymiai tampa sunkiai matomi.

LAMMC Žemdirbystės institute specialūs lauko eksperimentai, skirti šių kenkėjų plitimui ir žalai nustatyti, tik pradedami vykdyti, tačiau kai kurių duomenų jau yra. Visų pirma, kol dar nėra iki galo ištirta kopūstinių šakninių paslėptastraublių žala, nereikėtų susikoncentruoti vien į šių kenkėjų kontrolę. Rudenį, kai vyrauja šilti orai, rapsų pasėliuose plinta ir kiti kenkėjai: amarai, pjūkleliai, kandys ar spragės. Jeigu šie kenkėjai išplito pernelyg gausiai, tai, panaudojus nuo jų insekticidus, iš dalies sumažės ir kopūstinių šakninių paslėptastraublių plitimas.

Pavyzdžiui, 2018 m. rudenį žieminių rapsų pasėlis buvo nupurkštas insekticidais, kai augalai turėjo tris lapelius (BBCH 13), o spragių pažeidimai siekė vidutiniškai 5 proc. lapų paviršiaus. Po kelių savaičių atlikta kenkėjų apskaita parodė, kad sumažėjo ne tik spragių, bet ir kopūstinių šakninių paslėptastraublių pažeistų augalų skaičius. Kontrolėje ant patikrintų 10 augalų šaknų buvo rasta vidutiniškai 1,7 šio kenkėjo lervų, o laukeliuose, kur buvo panaudoti kontaktiniai insekticidai – 0,6 vnt. lervų.

Šliužų ir pelių daroma žala

Taikant bearimį žemės dirbimą, žieminių rapsų pasėliuose gali išplisti kelių rūšių šliužai (Deroceras spp. ir Arion spp.). Jie augalus pažeidžia ankstyvaisiais jų augimo tarpsniais, todėl esant dideliam kenkėjų antplūdžiui gali smarkiai sumažinti bendrą pasėlio produktyvumą ar net visiškai sunaikinti dygstantį pasėlį. Šliužų pažeidimų požymiai – lapuose išgraužtos netaisyklingos formos skylės ir apgraužti lapų pakraščiai. Ant dirvos arba ant sužalotų lapų paviršiaus matyti blizgių gleivių.

Šliužų gausumui ir kontrolės tikslingumui įvertinti reikėtų naudoti gaudykles šliužų populiacijai stebėti. Keliose lauko Šliužai ir jų sužaloti žieminiai rapsai vietose reikia iškasti negilias iki 10–15 cm gylio duobutes. Jas uždengti presuoto popieriaus lakštu (50 × 50 cm), uždėti svorį, kad vėjas nepakeltų. Dieną šliužai įrengtose gaudyklėse slepiasi nuo saulės. Žalingumo slenksčiai nėra nustatyti, tačiau rapsams esant iki trijų lapelių (BBCH 13) tarpsnio ir kiekvieną dieną randant po 1–2 šliužus gaudyklėse, tikslinga panaudoti moliuskocidus. Leidžiamų naudoti moliuskocidų sąrašą galima rasti Valstybinės augalininkystės tarnybos internetiniame puslapyje www.vatzum.lt.

Praėjusiais metais tiek žieminiai, tiek vasariniai javai suformavo didelį grūdų ir kartu šiaudų derlių. Lietuvoje javai yra dažniausiai pasitaikantis žieminių rapsų priešsėlis. Taikant tiesioginę sėją, dirvos paviršiuje lieka neįterptų šiaudų, o storesnėse jų sluoksnio vietose gali apsigyventi lauko pelės. Spaudoje rašyta apie lauko pelių daromą žalą Vokietijos ūkininkams. Panašių nedidelių židinių pasitaiko ir mūsų krašte. Žieminiams rapsams paaugus, rekomenduojama apvažiuoti laukus ir patikrinti, ar nėra išnykusių augalų židinių. Tokiose vietose nesunkiai randama pelių urvelių, todėl graužikams kontroliuoti reikėtų išdėlioti tam skirtus preparatus.

Nors buvo minėta, kad žieminiuose rapsuose rudenį plinta nemažai kenkėjų, bet tik dalis ūkininkų tuo laiku naudoja insekticidus. Visuomet mažesnis kenkėjų antplūdis bus tuose pasėliuose, kur taikoma griežta sėjomaina ir žieminiai rapsai į tą patį lauką grįžta ne po vienų, bet po 3–4 metų, o dar geriau – po 5–6 metų pertraukos.

Rugsėjo pradžioje vyraujant šiltiems orams, augalai sparčiai auga, todėl nedaug pažeisti pirmieji lapeliai nesudaro neigiamo įspūdžio šalia naujai išaugusių ir sveikų lapų. Be to, šiuo laikotarpiu būna staigių meteorologinių pokyčių, kai šiltus orus per vieną dieną pakeičia rudeninė dargana, ir kenkėjų plitimas pasėliuose sumažėja iki minimalaus.

Grybinės ligos plinta ir rudenį

Rudenį žieminių rapsų pasėliuose, be kenkėjų, gali pradėti plisti ir grybinės ligos, iš kurių dažniausiai pasitaikančios yra fomozė (Leptosphaeria maculans, L. biglobosa) ir netikroji miltligė (Peronospora parasitica). Be to, žieminių rapsų apsaugai nuo ligų kai kurie registruoti fungicidai veikia ir kaip augimo reguliatoriai, todėl vienu purškimu išsprendžiamos dvi problemos: kontroliuojamos ligos ir pristabdomas rapsų augimas. Tačiau ne visuomet ligų plitimo pradžia sutampa su optimaliu laiku panaudoti augimo reguliatorius.

Purškimo laiką lemia konkretaus lauko situacija. Jeigu žieminiai rapsai buvo pasėti anksti (rugpjūčio 5–20 d.), prioritetas būtų augimo stabdymas purškiant augalus, kurie turi nuo trijų iki penkių lapelių. Vėliau pasėti rapsai augs ir vystysis lėčiau, todėl purškimą vertėtų labiau derinti su ligų plitimu.

LAMMC Žemdirbystės institute 2018–2019 m. atliktame lauko eksperimente rapsai buvo pasėti rugpjūčio 20 dieną. Spalio 1 d. augalai buvo su 5–6 visiškai išsivysčiusiais lapeliais, ant kurių ligų požymių dar nebuvo. Iš pateikto grafiko matyti, kad rudenį fomozė nedaug buvo išplitusi. Fungicidai šiek tiek sumažino ligos išplitimą, tiek vegetacijos pabaigoje rudenį, tiek atsinaujinus vegetacijai pavasarį.

Rapsų augintojai puikiai žino, kad fomozės kontrolė rudenį sumažina jos žalą derliaus metų vasarą. Rapsams pasiekus brendimo tarpsnį (BBCH 81–83), buvo nustatytas fomozės ant šaknies kaklelio pažeistų augalų kiekis (ligos išplitimas). Panaudojus rudenį fungicido veikliąją medžiagą turinčius du skirtingus produktus, rapsų vegetacijos pabaigoje fomozės pažeistų augalų buvo 13,8 ir 34,4 proc. mažiau negu kontrolėje.

Augalų aukštis rudenį, praėjus maždaug penkioms savaitėms po purškimo, skirtingais produktais apdorotuose laukeliuose buvo nuo 1,5 iki 3,7 cm mažesnis, o augimo kūgelio aukštis – nuo 0,17 iki 0,53 cm mažesnis, palyginti su nepurkštais. Mūsų klimato sąlygomis optimalus augimo kūgelio aukštis turėtų būti ne didesnis kaip 2–3 cm, idealiu atveju – apie 1 cm. Darytame tyrime panaudojus augimą reguliuojančius produktus, augimo kūgelio aukštis buvo panašus į idealų.

Trys svarbiausi periodai pavasarį

Nuo pavasario, atsinaujinus augalų vegetacijai, yra trys pagrindiniai periodai, kai žieminių rapsų pasėliuose išplinta kenkėjai ir, nelygu jų plitimo intensyvumas, gali tekti panaudoti insekticidus.

Pirmas periodas – tai stiebinių paslėptastraublių kontrolė stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 31–39). Jie aktyviai pradeda plisti, kai vidutinė paros temperatūra viršija 6,5 ^oC, o augalai būna 10– 20 cm aukščio ir didesni. Purškimą reikėtų planuoti aptikus pirmuosius kenkėjus. Kai vidutiniškai randamas 1 vabalas ant 5 augalų arba 10 vabalų geltonoje vandens gaudyklėje per 3 dienas, reikėtų nedelsiant panaudoti insekticidus. Geltonosios vandens gaudyklės turi būti intensyvios ir ryškios spalvos. Nenaudoti nuo saulės nublukusių gaudyklių, nes, patekus į jas mažiau kenkėjų, bus praleistas optimalus purškimo insekticidais laikas.

Antras periodas – maždaug po 10–20 dienų, kai žieminiai rapsai būna dar stiebo ilgėjimo tarpsnio (BBCH 31–39) arba jau pasiekę butonizacijos tarpsnį (BBCH 51–59). Šiuo laikotarpiu pasėliuose sparčiai plinta rapsiniai žiedinukai (Meligethes aeneus). Šie kenkėjai į žieminių rapsų pasėlius migruoja, kai temperatūra viršija 15 ^oC.

Rapsiniai žiedinukai yra labai žalingi, todėl stiebo augimo ir butonizacijos tarpsniais didelis dėmesys turi būti skiriamas jiems stebėti ir rapsams nuo jų apsaugoti. Prieš nusprendžiant naudoti insekticidus, patartina nustatyti kenkėjų gausumą konkrečiame rapsų pasėlyje. Remiantis kitų šalių patirtimi, jei stiebo ilgėjimo tarpsniu vienam augalui tenka vidutiniškai 1–2 žiedinukai, o butonizacijos tarpsniu – 3–4, rekomenduojama naudoti insekticidus.

Trečias periodas – kai žieminių rapsų žydėjimo metu (BBCH 61–69) pasirodo ankštariniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus obstrictus) ir gumbauodžiai (Dasineura brassicae). Pastarieji kenkėjai yra gerokai žalingesni, nes patelės dažniausiai deda kiaušinėlius į ankštarinių paslėptastraublių sužalotas ankštaras. Išsiritusios lervos maitinasi ankštarų audiniais ir sėklomis. Pažeistos ankštaros deformuojasi, išsipučia, gelsta ir plyšta. Prie kenkėjų daromos žalos prisideda paukščiai. Ieškodami lervų, jie dar labiau sužaloja ankštaras dėl ko dar padidėja sėklų derliaus nuostoliai.

Kada būtina naudoti insekticidus

Ar visais išvardytais atvejais būtina naudoti insekticidus? Ne visuomet. Kenkėjų plitimas ir gausumas labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, ypač nuo vyraujančių temperatūrų. Rapsų augintojai labai atidžiai turėtų stebėti plitimo pradžią, meteorologines sąlygas, naudoti gaudykles, pasitikrinti IKMIS skelbiamą informaciją.

Vertinant realią situaciją, vienu purškimu galima sukontroliuoti 2 kenkėjų plitimą ir taip sumažinti purškimų dažnumą. Pavyzdžiui, atsinaujinus vegetacijai ir intensyviai augant rapsams, stiebiniai paslėptastraubliai išplinta negausiai, purškimą vėlinant galima sukontroliuoti ir ankstyvą žiedinukų plitimą.

Galimi įvairūs sprendimai ir deriniai, tačiau juos taikant reikėtų kiekvienam individualiai įsivertinti ir tikslingumą, ir efektyvumą. Bet koks nereikalingas purškimas yra ne tik finansinės išlaidos, bet ir prisidėjimas prie atsparių kenkėjų populiacijų gausėjimo ir komplikuotos kenkėjų kontrolės ateityje.

Atskiras klausimas rapsuose yra insekticidų naudojimas per rapsų žydėjimą, nes tuo metu aktyviausiai migruoja ankštarų kenkėjai. Siekdami apsisaugoti nuo ankštarų kenkėjų, rapsų augintojai dažnai panaudoja insekticidą mišinyje su fungicidu žydėjimo tarpsniu, kuris tuo metu purškiamas nuo sklerotinio puvinio.

Būtina sąlyga, kad žydinčius augalus galima purkšti tik nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto, kai neskraido bitės. Svarbu naudoti tik registruotus žydėjimo tarpsniu purkšti skirtus insekticidus.

Kaip įvertinti grybinių ligų grėsmę

Iš grybinių ligų daugiau dėmesio reikėtų skirti jau minėtam sklerotiniam puviniui (Sclerotinia sclerotiorum). Žieminius rapsus gali apnikti ir kitos ligos, pavyzdžiui juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicae, A. brassicicola) ar pilkasis puvinys (Botrytis cinerea). Tačiau dažnu atveju jų išplitimas arba neviršija ekonominės žalos, arba nuo jų bent iš dalies apsaugomi augalai purškiant nuo sklerotinio puvinio.

Palankiausios sąlygos ligoms plisti būna tuomet, kai pakanka šilumos ir drėgmės. Jeigu pavasaris sausas, tai ligos plinta gerokai mažiau. Pavyzdžiui, 2019 ir 2020 m. Dotnuvoje balandžio mėnesiais buvo sulaukta itin mažo kritulių kiekio, nors vidutinė temperatūra buvo kiek didesnė nei paprastai.

Sausuoju periodu grybo skleročiai, esantys dirvoje, sunkiau dygsta ir formuoja mažesnį askosporų kiekį. Askosporos su vėju pakyla nuo žemės paviršiaus ir apkrečia žiedlapius, o šiems pradėjus kristi, lieka ant šakų ties stiebu. Askosporos, gaudamos maisto medžiagų iš žiedlapio, pradeda dygti, formuoja grybieną ir taip pažeidžia augalą. Lietus, rūkas ar rasa yra ypač palankūs veiksniai askosporoms sudygti ir toliau plisti infekcijai.

Grybo skleročių (juodos spalvos grūdo dydžio ir formos grybienos darinių) rapsų stiebuose galima aptikti dar žydėjimo pabaigoje, bet didžiausias jų kiekis susiformuoja brendimo tarpsniu (BBCH 81–89). Kuliant rapsus, grybo skleročiai vėl patenka į lauką, kur gyvybingi gali išlikti iki 6 metų.

Kritulių kiekio svarbą įrodo tokie pastebėjimai, kad didesnis sklerotinio puvinio išplitimas nustatomas žemesnėse lauko vietose (lomose). Kai kurie ūkininkų laukai ribojasi su įvairiais vandens telkiniais, todėl dėl išskirtinio mikroklimato, kur dažnesni rūkai ir ilgiau laikosi rasa, ligos žala bus gerokai didesnė.

Žemdirbystės instituto mokslininkai kartu su šešiais skirtingų Lietuvos rajonų ūkininkais 2018–2020 m. vykdė Europos inovacijų projektą (EIP). Buvo apskaičiuota, kad ūkiuose, naudojančiuose intensyvias technologijas, vidutinės išlaidos pesticidams siekia beveik 112 Eur/ha. Jeigu purškimo herbicidais savikainos iš esmės negalima sumažinti, nes piktžolėtas pasėlis sukelia daugybę problemų, tai, tinkamai įvertinus situaciją laukuose dėl kenkėjų ir ligų plitimo, galima sumažinti išlaidas insekticidams ir fungicidams, augimo reguliatoriams ir sutaupyti iki 17 eurų vienam hektarui.