23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2021/03
Žieminių rapsų agrotechnikos ypatumai pavasarį ir vasarą
  • Prof. emeritas Albinas ŠIULIAUSKAS, Danguolė ŠIULIAUSKIENĖ VDU Žemės ūkio akademija
  • Mano ūkis

Ankstyva žieminių rapsų pasėlių būklė išryškėja žiemai pasibaigus, tačiau ir kovo mėnuo dar gali atnešti įvairių grėsmių. Kai pagaliau dirvos pradžiūsta ir sušyla, atsinaujina šaknų sistemos augimas, kuris ir yra pirmas pavasarinės vegetacijos pradžios rodiklis. Su šio etapo pradžia prasideda spartus naujų pavasarinių lapelių formavimasis ir augimas, o kartu ir pasėlių priežiūros darbai.

Per pastaruosius penkerius metus (2016–2020 m.) jau buvome įpratę prie ankstyvo pavasario, kai žiemkenčiai sužaliuoja kovo pirmąją pusę, o sniegas iš pasėlių pasitraukia dar anksčiau – vasario viduryje ar pabaigoje. Palyginti anksti ištirpdavo ir įšalas žemėje, jei išvis jis susidarydavo.

Tais atvejais, kai įšalas žemėje išlikdavo ilgiau, tai orams atšilus dirvos paviršius laikinai tapdavo šlapyne. Tuomet į lauką ne tik su technika neįvažiuosi, bet ir pėsčiomis sunkiai jame paeisi. Rapsų augalai 10–20 dienų išgyvendavo nelengvą periodą. Dienomis orų temperatūros būdavo teigiamos (2–6 oC), o naktimis – nuo minus 2–3 iki plius 0–3 oC. Būdavo per mažai šilumos, kad prasidėtų tradicinis pavasarinės augalų vegetacijos atsinaujinimas, bet pakankamai ir šviesos, ir šilumos augalams prabusti iš žiemos miego.

Dėl gravitacijos jėgų ir dienomis įšilusios dirvos sinergijos paviršinė dirvos perteklinė drėgmė sumažėdavo, orai įšildavo ir atsinaujindavo pavasarinė vegetacija. Todėl jau kovo viduryje galėdavome pėsti ar važiuodami automobiliu apžiūrėti ir įvertinti žiemkenčių, tarp jų ir žieminių rapsų, pasėlius.

Rašydami straipsnį dar nežinojome, kokie bus orai vasario pabaigoje ir kovo pradžioje. Tačiau sausio mėnesio orai mums priminė, kad gyvename Šiaurės Europoje. Taip, gamta mums buvo palanki. Prieš didžiuosius šalčius (18–25 oC) žiemkenčių pasėlius buvo užklojusi storoka (15–20 cm) sniego danga, kuri stipriai sumažino labai šaltų orų daromą žalą.

Labiau nukentėjo šaltiems orams ne tokie atsparūs žiemkenčiai, kaip žieminiai rapsai ir žieminiai miežiai ir iš dalies žieminiai kviečiai. Nuo šaltų orų nukentėjusių ar net žuvusių pasėlių daugiau randame Rytų Lietuvoje, mažiau – pajūryje. Svarbiausia yra tai, kad peržiemojusių pasėlių turime daug daugiau negu žuvusių. Rapsų augintojus gelbėjo ir tas faktas, kad praėjusio rudens pabaigoje jų pasėlių faktinė būklė buvo įvertinta 8–10 balų. Grūdinimosi procesas taip pat buvo kokybiškas.

Nemaža dalis ūkių rapsų pasėlių būklę, bent vizualiai, jau yra įvertinę. Tačiau tikimybė šaltų ar kitokių orų sąlygų kataklizmams pasireikšti dar nesibaigė. Iš patirties žinome, kad ir kovo orai sunkiai prognozuojami, todėl ir galutinio pasėlių peržiemojimo tikslių rezultatų dar neturime. Laukia pirmasis tikslus žieminių rapsų pasėlių įvertinimas.

Prieš šį pasėlių vertinimą iš anksto sudarykite klausimyną – ką norite pamatyti, įvertinti, išmatuoti ir t. t. Be abejo, pasėlių įvertinimo metodikų klausimynas tiesiogiai priklausys nuo ūkyje naudojamos auginimo technologijos. Tiems ūkiams, kurie yra pasirinkę tiksliąsias auginimo technologijas, pasėlių įvertinimo metodiką ir jos vykdymo laiką nurodys įmonės, kurios kuruoja šias technologijas.

Valstybinių ar privačių konsultavimo įmonių specialistai pateikia gana tikslius pasėlių įvertinimo duomenis. Jie pasiūlo ir pasėlių priežiūros pirmųjų darbų schemas. Ko gero, laikas sutikti, kad paslaugų pirkimas iš aukščiausios kvalifikacijos specialistų turėtų būti planinė priemonė, o jos kainą reikia įtraukti į bendrą sąnaudų sąmatą.

Penktasis organogenezės etapas

Dar prieš augalų vegetacijos atsinaujinimą, kai per šlapios ar per šaltos dirvos yra sunkiai įveikiamas kliuvinys augalų šaknyno veiklai atsinaujinti, o dienomis orai kartais įšyla net iki 7–9 oC, tada antžeminėje augalų dalyje prasideda medžiagų apykaita. Kitaip tariant, tęsiasi rudenį prasidėjęs ketvirtasis organogenezės vystymosi etapas – pumpurų formavimas arba jų stiprinimas ant žiedyno centrinės ašies. Toliau vyksta žiedų iniciacijos ir diferenciacijos procesai.

Po kiek laiko, pradžiūvus ir sušilus dirvoms, prasideda šaknų sistemos atsinaujinimas, kuris ir yra pirmas pavasarinės vegetacijos pradžios rodiklis. Pradeda sparčiai formuotis ir augti nauji pavasariniai lapeliai.

Žieminių rapsų stiebas pradeda formuotis pavasarį, kai visiškai atsinaujina skrotelės lapai. Taip prasideda penktasis organogenezės vystymosi etapas. Jei oro sąlygos palankios, tai stiebas formuojasi ne ilgiau kaip 7–10 dienų.

Naujų pavasarinių lapelių lapamakštėse auga ir būsimų žiedinių šakų pumpurai, o šoniniai žiediniai ūgliai formuojasi iš rudeninių lapų lapamakščių. Šiame etape pagrindinio stiebo žiedyno butonuose jau auga susiformavusios žiedo dalys, atsiranda apyžiedžio, kuokelių, piestelių pradmenys. Kartu su žiedyno struktūromis auga ilgieji tarpubambliai, formuojasi žiedstiebiai. Butonus galime pamatyti praskleidę lapelių pradmenis.

Jei pasėliai yra šiek tiek „pavargę“, o po praėjusios žiemos tokių gali būti, tai pirmas darbas yra pasėlių tręšimas per lapus gydomąjį-stimuliuojamąjį efektą turinčių preparatų tirpalais, kurių sudėtyje yra aminorūgščių, oligopeptidų, azoto, fosforo, magnio, sieros, boro ir kitų mikroelementų. Taip galima išvengti mineralinės mitybos minimumo dėsnio pasireiškimo, sumažėja įvairių augalų augimo destrukcijų. Šio etapo pabaigoje tręšimą per lapus pakartojame, bet darbinį tirpalą sudarome iš kitų preparatų ir dar įmaišome tuo metu reikalingo insekticido. Reikalingų produktų pasiūla rinkoje yra labai didelė.

Jei rapsų būklė normali ar beveik tokia, tai pirmiau planuojame pavasarinį antžeminį tręšimą. Lietuvoje naudojami du pavasarinio tręšimo būdai. Pirmasis: tręšimas azoto trąšomis (100–120 kg/ha). Antrasis: pirmiau išberiame 100–150 kg/ ha nitrofoskos, praturtintos sieros, o šiek tiek vėliau tręšiame azoto trąšomis. Eiliniams ūkiams patariame rinktis antrąjį variantą – mažesnė tikimybė apsirikti.

Didesnė ūkininkų dalis yra abejingi tręšimui nitrofoska. Ir taip elgiasi ne tiek iš taupumo, kiek iš savo ilgametės patirties – nemato greito (per 7–12 parų) vizualaus efekto. Tačiau jo ir nebūna, nes produktas skirtas žiedinių pumpurų ir šaknų sistemos kokybei sustiprinti. Vizualiai šie pokyčiai nematomi. Bandymų duomenys rodo, kad galiausiai jo efektyvumas būna esminis, o išlaidos minimalios. Stambūs komerciniai ūkiai turi savo technologijas, kuriose numatyti įvairūs atvejai, ir klaidų jie daro mažai.

Kartu su atsinaujinusia augalų vegetacija iš žiemos miego pabunda ir pavojingiausių rapsų priešų paslėptastraublių, (Ceutorhynchus nape ir Ceutorhynchus quodridens) ir rapsinių žiedinukų (Meligethes aeneus F.) suaugėliai. Pasimaitinę piktžolių žiedynuose, kenkėjai padeda kiaušinėlius, ir jų kiekis padidėja daug kartų. Tada apsisaugoti nuo jų kainuoja gerokai brangiau. Nereikėtų to leisti. Jau į pirmojo gydomojo- stimuliuojamojo pasėlių purškimo darbinį tirpalą įmaišykite ir insekticidų.

Pavasarį žieminių rapsų pasėlius dažnai purškiame įvairių preparatų (trąšų, pesticidų, mikroelementų ir kt.) tirpalais ir į jų darbinius tirpalus kiekvieną kartą derėtų įmaišyti insekticidų, o esant reikalui – ir fungicidų.

Pasėlius sustiprina ir nedideli kiekiai (5–7 kg/ha) karbamido ar tirpaus fosforo (2–3 kg/ha), kalio, magnio kiekiai. Šiuo vystymosi laikotarpiu rapsų pasėliams tiesiog būtini tręšimai per lapus boro, sieros, magnio, fosforo, kalio ir azoto junginiais, kurie padeda optimizuoti tiek vegetatyvinį, tiek generatyvinį vystymąsi. Iki pat žieminių rapsų IX–X organogenezės etapų pabaigos pasėliuose neturėtų trūkti boro, sieros, fosforo ir azoto, jei norime išauginti aukščiausio produktyvumo pasėlius.

Šeštasis organogenezės etapas

Prasideda pasėlių intensyvaus augimo periodas. Vis dar intensyviai auga stiebas ir nauji stiebo lapai. Masiškai formuojasi šoniniai ūgliai ir būsimi jų žiedynai. Jau nebėra lapų pradmenų, kurie uždengia žiedinius pumpurus žiedyno kekėje. Prasideda butonizacijos tarpsnis.

Etapo viduryje fotosintezei vykti aktyvus augalų paviršius jau pasiekia 25–30 tūkst./ha kvadratinių metrų ribą. Stipriai padidėja bendras pasėlio fotosintezės produktyvumas. Jei oro sąlygos būna palankios, tai augalų masė pasėlyje šiuo laikotarpiu kasdien padidėja po 200– 250 kg/ha sausosios masės (SM).

Pumpuruose susiformuoja visų žiedo dalių pradmenys, kurie sparčiai didėja fiziškai ir bręsta fiziologiškai, kad būtų pasirengę apsivaisinimo procesui. Šiuo laikotarpiu labai svarbūs tampa įvairūs tiksliniai tręšimai per lapus. Pasėlių apsaugos priemonės naudojamos tiek vadovaujantis aprobuotomis rekomendacijomis, tiek einamojo laikotarpio pasėlių įvertinimo duomenimis.

Į žieminių rapsų pasėlius jau skrenda pulkai žiedinukų. Ruošdamiesi eiliniam tręšimui per lapus į darbinį tirpalą įmaišome atitinkamų insekticidų. Neužmirškime, kad iki rapsų žydėjimo pradžios žiedinukai maitinasi žiedinių pumpurų turiniu, kuriame daug cukrų, aminorūgščių ir mikroelementų. Insekticidai atbaidys ir stiebinių paslėptastraublių invaziją į pasėlius.

Šiame vystymosi etape pagrindinis rapsų augalų uždavinys yra suformuoti daug visaverčių žiedinių pumpurų augale, o šiam tikslui pasiekti reikia daug žiedynų tiek pagrindiniame stiebe, tiek šalutinių šakų ir šakelių žiedynų kekėse. Būtina ir didesnė augalo masė, kad jis sugebėtų ir išmaitinti, ir išlaikyti daugybę šoninių ūglių su savo žiedynais.

Taip pat prieš žydėjimo pradžią, siekiant išsaugoti aukštesnę pasėlio fitosanitarinę būklę ir pristabdyti stiebo tįsimą aukštyn, rapsų pasėliai purškiami fungicidais-augimo reguliatoriais: Orius 250 EW (0,5 l/ha) arba Juventus 90 (0,7 l/ ha), arba augimo reguliatoriumi Caryx (0,75-1,4 l/ ha), kuris turi ir fungicidinių savybių.

Septintasis organogenezės etapas

Dažniausiai jis prasideda balandžio antroje pusėje. Jis trunka neilgai – 6–8 dienas. Žieminių rapsų augalai labai sparčiai auga. Augimo spartumu išsiskiria augalo stiebas. Jis ir storėja (5–7 mm), ir ilgėja (70–85 cm). Ypač sparčiai vyksta augalų šakojimosi procesas. Šio etapo pabaigoje augalas turi 15–25 vnt. šakų ir šakelių su žiedynų pradais.

Žiedinius pumpurus formuoja ir įvairios kilmės šalutinių ūglių žiedynai. Jų augimo ir vystymosi tempai daug greitesni negu buvo pavasario pradžioje pagrindinio stiebo žiedyne. Augalų lapija jau visiškai uždengia dirvos paviršių, jų fotoasimiliacinis paviršius pasiekia 30–40 tūkst. m2 hektare ribą. Esant palankioms oro sąlygoms, pasėlių biomasė per dieną padidėja 250–300 kg/ha SM.

Didžioji dalis žiedinių butonų dar žali, bet jau pasiekę galutinį dydį. Likusi dalis butonų, esančių žiedyno kekės centre, dar visai maži ir yra pavojus, kad jie gali ir nepasiekti galutinio išsivystymo laipsnio. Būtina tręšti per lapus boro, sieros, azoto, fosforo ir kitų elementų mišinio tirpalais, siekiant paspartinti tiek fizinį butonų augimą, tiek fiziologinę jų brandą. Tęsiasi žiedinukų ir paslėptastraublių atakos. Į tręšimų per lapus darbinį tirpalą įmaišykite insekticidų, o kartais ir fungicidų. Insekticidai būtini.

Aštuntasis organogenezės etapas

Paprastai jis prasideda 7–10 dienų iki žydėjimo pradžios. Tai sparčiausio rapsų pasėlių augimo ir vystymosi etapas. Etapo pradžioje pasėlio biomasė per dieną padidėja net 350–400 kg/ha SM. Vėliau dėl šviesos trūkumo pradeda nunykti apatiniai augalo lapai ir fotosintezės produktyvumas susilpnėja.

Pagrindinio stiebo viršūnėje esančiame žiedyne pumpurai jau yra gelsvo atspalvio – pasiekta fiziologinė jų branda. Sparčiai didėja žiediniai butonai ir mažesniuose šalutinių kekių žiedynuose. Vidutinis augalo aukštis pasiekia 120– 135 cm. Pagrindinis stiebas pailgėja iki 90–110 cm. Vidutinis stiebo storis pasiekia 15–20 mm reikšmes.

Laikas pasėlius antrą kartą patręšti azoto trąšomis (apie 100 kg/ha) antžeminiu būdu. Jei dirvos paviršius nėra išdžiūvęs, tai geriau tręšti amonio sulfatu. Šis tręšimas būtų šiek tiek brangesnis, bet išspręstų sieros ir azoto poreikį žydėjimui ir ankštarų formavimuisi, nes vėliau antžeminių tręšimų jau nebus: tręšime tik per lapus, o tręšimo darbinis tirpalas bus sudaromas ir iš makro-, ir iš mikroelementinių trąšų mišinio. Iš mikroelementų svarbiausią reikšmę turi boras, cinkas ir manganas, kurie būtini apsivaisinimo procese. Dėl labai greito stiebo augimo padidėja pavojus pasėliams išgulti. Į eilinio tręšimo per lapus darbinį tirpalą rekomenduojama įmaišyti augimo reguliatoriaus Caryx (0,75 l/ha).

Devintasis organogenezės etapas (žydėjimas)

Žieminiai rapsai pradeda žydėti. Iš pradžių pražysta centrinių žiedynų kekių žiedai. Rapsai savidulkiai augalai, dėl to atskiro žiedo apsivaisinimo trukmė nuo žydėjimo pradžios vidutiniškai tęsiasi apie 3 dienas. Žieminių rapsų pasėliai žydi ilgai – 22–30 dienų, nes būna labai daug skirtingo išsivystymo laipsnio žiedynų ir pumpurų. Be to, ir augalai pasėliuose taip pat būna skirtingo išsivystymo laipsnio.

Praėjus 7–10 dienų po žydėjimo pradžios, susiformuoja pirmosios ankštarėlės, o žydėjimas tęsiasi. Kai nuo žiedų pradeda atsiskirti žiedlapiai, laikas pasėlius nupurkšti fungicidais, siekiant išvengti užsikrėtimo sklerotiniu puviniu – viena iš pavojingiausių rapsų ligų. Į fugicidų darbinį tirpalą galime įmaišyti mažą kiekį (mažesnius negu nurodoma instrukcijose) boro, sieros ir fosforo junginių, norint pasiekti aukštesnį apsivaisinimo laipsnį. Šie elementai nekenksmingi nei bitėms, nei aplinkai. Pasėlių žydėjimo procesas dar tęsis ilgai, tačiau agrotechnikos darbai pasėliuose sustoja.

Šiame vystymosi etape (žydėjimo) labai padidėja bendras pasėlio augalų aukštis dėl spartaus žiedynų stiebelių ilgėjimo. Saulės šviesa jau sunkiai tenkina apatinių lapų fotosintezės poreikius, o maitinti juos reikia. Todėl pirmiausia pradeda nykti pagrindinio stiebo ir iš jo išaugę šalutinių ūglių lapai. Vėliau lapai nunyksta ir augalų viršūnėse. Fotosintezės funkcijas perima ankštaros.

Dešimtasis organogenezės etapas

Baigėsi žydėjimas, atėjo birželis, prasideda spartus ankštarų ir sėklų jose augimas. Per 3–4 savaites rapsų augalų biomasė stipriai padidėja, tačiau joje pastebimai sumažėja maistinių mineralinių elementų atsargos, o jų poreikis gerokai padidėja. Dėl to būtent dešimtame vystymosi etape pradeda nykti nemaža dalis užsimezgusių ankštarėlių.

Šiek tiek vėliau prasidės ir sėklų pradų ankštarose redukcija. Priežastis ta pati: maistinių elementų poreikis viršija pasiūlą. Genetiškai nulemta išeitis – mažinti vartotųjų kiekį. Taip vyksta laukinėje gamtoje, tačiau toks gynimosi nuo bado metodas netenkina ūkininkų. Todėl šiuo augimo tarpsniu vėl suintensyvėja visų rūšių tręšimai per lapus. Šiame etape augalai praeina vandeningąją, ankstyvąją pieninę ir iš dalies pieninės brandos stadijas. Reikia gerai subalansuoto tręšimo per lapus. Nors darbiniame tirpale vyrauja karbamidas, tačiau patartina tirpalą mažais kiekiais praturtinti sieros ir fosforo.

Vienuoliktasis ir dvyliktasis organogenezės etapai

Per šiuos augimo etapus galutinai baigiasi ne tik sėklų biomasės kaupimas, bet ir visi biocheminiai-fiziologiniai procesai, skirti pasiekti visišką sėklų brandą. Teorine prasme žieminių rapsų kūlimą reikėtų pradėti visiškos brandos tarpsniu, tačiau toks derliaus nuėmimo suvėlinimas gali pridaryti nuostolių. Todėl, net esant saulėtiems orams, geriau pradėti rapsus kulti dar vaškinės-kietosios brandos tarpsniais.