Žemės ūkio produkcijos gamybos sąnaudos  Gaminant produkciją patiriama išlaidų. Didžiausią žemės ūkio produkcijos gamybos sąnaudų (be mokesčių) dalį sudaro nusidėvėjimas. Augalininkystės ūkiuose svarbią reikšmę sąnaudų struktūroje užima trąšos ir darbo užmokestis, o gyvulininkystės – pašarai.

Sąnaudas trąšoms galima tapatinti su sąnaudomis mineralinėms trąšos, nes pastarųjų dalis sudaro apie 96 proc. visų trąšų sąnaudų (remiantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo – ŪADT – 2019 m. duomenimis). Svarbiausią reikšmę mineralinės trąšos Lietuvoje turi javus ir rapsus auginančių ūkių sąnaudoms. Nuo sunaudojamų trąšų kiekio bei kainos gali priklausyti produkto kaina.

Remiantis naujausiais Faostato duomenimis, trąšų sunaudojimas vienam hektarui pasėlių Lietuvoje didėja. Per 2014–2018 m. jis išaugo maždaug penktadaliu. Azoto trąšų sunaudojimas mūsų šalyje per 5 tiriamuosius metus padidėjo 8 proc., fosforo – 28, kalio – 44 procentais. Palyginti su kaimyninėmis šalimis, Lietuvos ūkininkai trąšų į 1 ha pasėlių įterpia daugiau nei Latvijoje, bet mažiau nei Lenkijoje. Tačiau kaimyninėse šalyse trąšų sunaudojimas kito kur kas mažiau nei Lietuvoje, todėl atotrūkis tarp Lietuvos ir Latvijos išaugo, o tarp Lietuvos ir Lenkijos – sumažėjo. Palyginti su ES 28 vidurkiu, Lietuvoje pastaraisiais metais mažiau buvo sunaudojama tik azotinių trąšų (2018 m. – 18 proc.). Fosforo ir kalio trąšų 2018 m. Lietuvoje į 1 ha pasėlių buvo įterpta daugiau nei ES 28 vidutiniškai, atitinkamai 10 ir 33 procentai.

Mineralinių trąšų kaina Lietuvoje kelerius paskutiniuosius metus palengva didėjo, kaip ir kaimyninėse šalyse ar ES vidutiniškai. 2020-ieji prasidėjo mineralinių trąšų kainos mažėjimu. Sausio– rugsėjo mėn. jos buvo keliais procentais mažesnės nei atitinkamu laikotarpiu 2019-aisiais.

Pasaulinė naftos kaina, nuo kurios labai priklauso mineralinių trąšų savikaina, jau 2020 m. gegužę pradėjo kilti. Šis procesas tęsėsi iki metų pabaigos. Į naftos kainų pokyčius netrukus sureagavo ir pasaulinės trąšų kainos. Remiantis Pasaulio banko duomenimis, per 2020 m. vasarą– rudenį gerokai (16–25 proc.) pabrango fosforo ir azoto trąšos. Todėl panašių tendencijų laukiama ir Lietuvos rinkoje. Remiantis statistiniais duomenimis, galima prognozuoti, kad 2020 m. vidutinė mineralinių trąšų kaina buvo nedaug mažesnė nei 2019-aisiais. Tačiau pasaulinės tendencijos rodo, kad 2021 m. daugelio mineralinių trąšų kainos, tikėtina, bus didesnės, nei jos buvo 2020-aisiais.

Lietuvos gyvulininkystės ūkiuose svarbią reikšmę sąnaudų struktūroje sudaro sąnaudos pašarams. Paukštininkystės ūkiuose jos sudaro daugiau 1/2 visų sąnaudų (2019 m. ŪADT duomenys). Sąnaudų pašarams dalis labiausiai priklauso nuo pašarų kainų. Kaip skelbia Eurostatas, kombinuotieji pašarai Lietuvoje brango kelerius metus iš eilės.

Analizuojant skirtingų paskirčių kombinuotųjų pašarų kainas, remtasi Eurostato ir ŽŪMPRIS duomenimis. Iš jų matyti, kad Lietuvoje kombinuotųjų pašarų kiaulėms kaina iki 2020 m. vystėsi panašiai kaip ir vidutiniškai ES 28, tik svyravimų amplitudė buvo šiek tiek didesnė. Su nedideliais svyravimais 2016–2019 m. Lietuvoje kombinuotųjų pašarų, skirtų kiaulėms, kaina didėjo. Per tą laikotarpį ji išaugo 19 proc. Tačiau 2019 m. antroje pusėje šis produktas ėmė pigti, o per metus kaina sumažėjo beveik 13 proc. 2020 m. I–III ketv. ji buvo panaši kaip tuo pačiu metu 2015 ar 2017-aisiais. Palyginti su 2019 m. I– III ketv., atitinkamu metu 2020-aisiais kombinuotieji pašarai kiaulėms kainavo apie 10 proc. pigiau. Tačiau sezoniškumas leidžia numatyti, kad 2020 m. pabaigoje ir 2021 m. pradžioje kombinuotieji pašarai kiaulėms brangs.

Lyginant su Lenkijos situacija, matyti, kad ten kombinuotieji pašarai kiaulėms brango visą 2016–2020 m. laikotarpį. Tik kainos augimo tempas šioje šalyje buvo lėtesnis nei Lietuvoje. Kombinuotieji pašarai kiaulėms Lenkijoje 2020 m. I–III ketv. kainavo 8 proc. daugiau, palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2016-aisiais, ir puse procento daugiau nei 2019-aisiais.

Kombinuotųjų pašarų paukščiams kaina Lietuvoje taip pat vystėsi panašiai kaip vidutiniškai ES 28. Nuo 2017 m. pradžios iki 2019-ųjų vidurio mūsų šalyje ji padidėjo 10 proc., o vėliau per pusmetį sumažėjo 8 proc. 2020 m. I–III ketv. kombinuotieji pašarai paukščiams Lietuvoje kainavo 8 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2017-aisiais. Palyginti su 2019 m. I–III ketv., atitinkamu metu 2020-aisiais kombinuotieji pašarai paukščiams kainavo 5 proc. mažiau. Tačiau artimiausiu metu numatomas šių pašarų kainos didėjimas.

Lyginant Lietuvos ir Lenkijos kombinuotųjų pašarų paukščiams kainų tendencijas, galima teigti, kad kaimyninėje šalyje tiriamuoju laikotarpiu kaina buvo daug pastovesnė. Analizuojamoji kaina Lenkijoje pradėjo didėti beveik metais anksčiau nei Lietuvoje. 2020 m. I–III ketv. kombinuotieji pašarai paukščiams Lenkijoje kainavo 9 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2016-aisiais arba 8 proc. – nei 2017-aisiais. Palyginti su 2019 m. I–III ketv., atitinkamu metu 2020 m. kombinuotieji pašarai paukščiams Lenkijoje kainavo 2 proc. daugiau.

Iš kitų kombinuotųjų pašarų kainų tendencijų Lietuvoje labiausiai išsiskyrė kombinuotųjų pašarų galvijams kaina. Jos kaita visiškai nesutapo nei su tendencijomis, buvusiomis ES 28, nei kaimyninėje Lenkijoje. Nuo tiriamojo laikotarpio pradžios kaina smarkiai kildavo antroje metų pusėje ir panašiai tiek pat krisdavo kitų metų pradžioje. Kainos šuoliai siekdavo net iki 36 procentų. Situacija pasikeitė tik 2019 m., kai svyravimo amplitudė sušvelnėjo. Taip pat kombinuotieji pašarai galvijams nuo kitų rūšių pašarų išsiskyrė tuo, kad ilguoju laikotarpiu jų kaina buvo mažėjanti. 2020 m. I–III ketv. kombinuotieji pašarai galvijams Lietuvoje kainavo beveik tiek pat, kaip ir atitinkamu laikotarpiu 2019-aisiais. O 2020 m. I–III ketv., palyginti su aukščiausia tiriamojo laikotarpio kaina 2016-ųjų I–III ketv., skirtumas buvo 24 proc. Remiantis daugiamečiu kainos svyravimų stebėjimu, galima tikėtis, kad artimiausiu metu sulauksime nedidelio šių pašarų kainos didėjimo.

Kaimyninėje Lenkijoje ir vidutiniškai ES 28 kombinuotųjų pašarų galvijams kaina tiriamuoju laikotarpiu buvo be didelių svyravimų ir auganti. Šiek tiek ji sumažėjo tik 2019 m. (1,5 proc. Lenkijoje ir 4,7 proc. ES 28). 2020 m. I–III ketv. kombinuotieji pašarai galvijams Lenkijoje vėl brango ir kainavo beveik procentu daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 m., o palyginti su mažiausia kaina 2016-ųjų I–III ketv. – 12 proc. daugiau.

Apibendrinant galima teigti, kad svarbią reikšmę sąnaudų struktūroje turinčios trąšos ir pašarai 2020 m. I– III ketv. šiek tiek pigo. Tačiau grūdų ir kuro kainų pokyčiai metų pabaigoje ir faktas, kad mineralinių trąšų Lietuvoje kasmet sunaudojama vis daugiau, rodo, kad ši tendencija šių metų pradžioje greičiausiai keisis. Tai, be abejonės, turės įtakos gaminamos produkcijos galutinei kainai 2021 metais.