Vaismedžiams formuoti ir genėti reikia daug rankų darbo. Iš dalies mechanizavus vaismedžių genėjimą, galima pastebimai atpiginti vaisių auginimą. Tačiau vaismedžius genint mechanizuotai dažnai gali būti paskatinamas nepageidautinas ūglių augimas netinkamose vainiko vietose. Kaip subalansuoti abu genėjimo būdus?

Itin vešlų ūglių augimą mechanizuotas genėjimas sukeldavo tuomet, kai būdavo genimi aukštaūgiai stipraus augumo vaismedžiai. Pastaraisiais metais bandant mechanizuotai genėti žemaūgius vaismedžius, vegetatyvinis augimas skatinamas mažiau. Be to, esant per stipriam nors ir žemaūgių vaismedžių augumui, galima naudoti tokias vaismedžių augimo kontrolės priemones, kaip kamienų įpjovimas, šaknų genėjimas, vaismedžių apdorojimas kalcio proheksadionu (Regal) ar vasarinis genėjimas.

Genėjimo tipo ir obelų augimo kontrolės priemonių įtakos vaismedžių augumui, derlingumui ir vaisių kokybei tyrimai atlikti LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto eksperimentinėje bazėje.

Buvo vykdyti du lauko bandymai. Pirmas – 2014–2020 m., siekiant ištirti ir palyginti kasmetinio mechanizuoto ir kas 3–4 metus rankinio genėjimo įtaką veislės Ligol obelų su žemaūgiu P 60 poskiepiu augumui, derlingumui ir vaisių kokybei. Antras bandymas vykdytas 2016–2020 m., siekiant ištirti ir palyginti kompleksinę mechanizuoto genėjimo ir augimą ribojančių priemonių panaudojimo įtaką veislės Rubin su žemaūgiu P 60 poskiepiu augumui, derlingumui ir vaisių kokybei.

Bandyminis sodas su žemaūgiais Ligol vaismedžiais įveistas 2005 m., 4 x 1,25 m atstumais (2 000 vaism./ha), tyrimas vykdytas 9–15 metų sode. Bandyminis sodas su žemaūgiais Rubin vaismedžiais įveistas 2010 m., 3,5 x 1,25 m atstumais (2 286 vaism./ha), tyrimas vykdytas 7–10 metų sode.

Tyrimų metodika

Bandymuose vaismedžiai genėti kovo pabaigoje. Vaismedžių kamienai įpjauti kasmet prieš pat vaismedžių žydėjimą. Kalcio proheksadionu purkšti 3 kartus po 0,9 kg/ha. Pirmą kartą purškiama baigiant vaismedžiams žydėti, t. y. kai ūgliai jau turi 3–5 lapelius ir yra apie 5 cm ilgio. Antrą kartą purškiama praėjus 20 dienų po pirmo purškimo, o trečią – kai praeina 20 dienų po antro purškimo. Vasarą ūgliai genimi likus 3 savaitėms iki obuolių skynimo, t. y. rugpjūčio pabaigoje.

Atliekant augumo apskaitas vaismedžių metūgliai matuojami ir skaičiuojami pasibaigus vaismedžių vegetacijai ir nukritus lapams. Vaismedžių augumas vertinamas išmatuojant bendrąjį metūglių ilgį ir nustatant vaismedžio metūglių skaičių bei apskaičiuojant vidutinį metūglio ilgį. Taip pat vaismedžių augumą netiesiogiai nusako nuo vaismedžių nugenėtų šakų masė, kuri nustatoma po kiekvieno genėjimo.

Vertinant generatyvinį vaismedžių išsivystymą, balais vertinamas žydėjimo gausumas ir vidutinis žiedynų skaičius iš vaismedžio. Per derliaus nuėmimą apskaičiuojamas vaisių derlius iš vaismedžio ir iš ploto vieneto. Vertinant vaisių kokybę, iš 50 vaisių pavyzdžių apskaičiuojama vidutinė vaisiaus masė, sukalibruoti vaisiai suskirstomi į grupes pagal skersmenį. Įvertinamas vaisiaus nusispalvinimas pagal vaisiaus dalies padengimą veislei būdinga spalva. Taip pat apskaičiuojamas vaismedžių pramečiavimo indeksas ir vaismedžių produktyvumas.

Tyrimų rezultatai

Palyginti tiksliai vaismedžių augumą nusakantis rodiklis yra vidutinis metūglių ilgis. Nustatyta, kad tik rankomis genėti, formuojant laibosios verpstės vainikus, veislės Ligol vaismedžiai ar genėti kasmet mechanizuotai ir kas 2–4 metus genėti rankomis, vidutiniais 7 metų duomenimis, išaugino iš esmės savo ilgiu nesiskiriančius metūglius.

Trumpiausius metūglius išaugino vaismedžiai, kurie kasmet genėti mechanizuotai ir papildomai kasmet nugenėti ir vasarą, pašalinant į vainiko periferiją ir į viršų išaugusius ūglius. Taip pat iš esmės trumpesnius metūglius išaugino ir tie vaismedžiai, kurie buvo genimi rankomis tik kas trečius metus. Genint vaismedžius tik kas trečius metus, genėjimo metais metūgliai išauga ilgesni, o metais, kai vaismedžiai negenimi, metūgliai išauga kur kas trumpesni.

Vertinant pagal nugenėtų šakų masę nustatyta, kad nuo kasmet iš abiejų pusių mechanizuotai genimų ir per 7 metus 1 arba 2 kartus rankomis nugenėtų vaismedžių iš esmės mažiau pašalinta šakų negu nuo kontrolinių, kasmet rankomis genimų laibosios verpstės formos vaismedžių, ar vaismedžių rankomis genėtų tik kas trejus metus. Be to, vaismedžius genint rankomis kasmet ir genint kas trejus metus, per septynerius sode augimo metus pašalinta vienoda šakų masė.

Vertinant įvariai genėtų vaismedžių generatyvinį išsivystymą pastebėta, kad septynerių metų vidutinis žydėjimo gausumas balais iš esmės nepriklausė nuo genėjimo būdo.

Pagal žiedynų skaičių kasmet rankomis ir kasmet mechanizuotai iš abiejų pusių ir tik 1 ar 2 kartus per septynerius metus rankomis nugenėti vaismedžiai turėjo iš esmės panašų žiedynų skaičių. Tačiau tik iš vienos pusės (kasmet kaitaliojant puses) mechanizuotai genimi vaismedžiai pasižymėjo tendencija išauginti didesnį žiedynų skaičių, o iš esmės daugiausia žiedynų išaugino tik kas trejus metus rankomis genimi vaismedžiai.

Vidutiniai 7 metų vaisių derliaus duomenys parodė, kad mechanizuotai genimi vaismedžiai turėjo tendenciją išauginti gausesnį derlių. Tai, matyt, lėmė didesnis likęs šakų kiekis. Patį didžiausią vaisių derlių išaugino tik kas trejus metus rankomis genėti vaismedžiai. Patį didžiausią žiedynų skaičių ir patį didžiausią derlių kas trejus metus genimi vaismedžiai išaugina dėl to, kad po detalaus genėjimo per kitus 3 metus vaismedis išaugina daug metūgių ir suformuoja daug vaisinių šakelių, kurių nė viena nebūna pašalinta (nes 3 metus negenima) ir gali maksimaliai derėti.

Vaismedžių produktyvumas – tai kompleksinis rodiklis, apimantis vaismedžių augumą ir derlingumą. Jis matuojamas derliaus kiekiu, tenkančiu kamieno skerspjūvio plotui. Nustatyta, kad ir derlingiausi, ir produktyviausi yra tik kas 3 metus genimi vaismedžiai. Taip pat šiek tiek didesniu produktyvumu pasižymi ir kasmet mechanizuotai, o kas 3 ar 4 metus rankomis genimi vaismedžiai.

Vaismedžių pramečiavimo problema yra labai aktuali. Ypač linkę pramečiuoti vyresni Ligol vaismedžiai. Normuojant derlių (retinant užuomazgas), pramečiavimą galima gerokai sušvelninti, tačiau tradicinis genėjimas nuo pramečiavimo negelbsti. Tyrimai parodė, kad genėjimo būdas neturėjo įtakos pramečiavimo sušvelninimui, tačiau gerokai mažiau pramečiavo mažiau genimi vaismedžiai. Kai vaismedžiai genėti mechanizuotai tik iš vienos pusės (kasmet puses kaitaliojant) pramečiavimas mažėjo, o kai vaismedžiai genėti tik kas 3 metai, pramečiavimas buvo mažiausias.

Reikia žinoti obuolių paskirtį

Prižiūrint verslinius obelų sodus labai svarbu tiksliai žinoti, kokiam tikslui sodas įveistas. Jei auginame žaliavinius vaisius (sultims ar tyrėms), labai svarbu gauti kuo didesnį vaisių derlių, per daug nekreipiant dėmesio į vaisių kokybę, bent jau į jų dydį. Kaip jau pastebėjome iš anksčiau aptartų duomenų, mažiau ir ne taip stropiai vaismedžius genint, galima gauti gausesnį žaliavinių obuolių derlių.

Kai auginame kokybiškus desertinius obuolius, mums taip pat svarbu gauti kuo didesnį vaisių derlių, bet dar svarbiau, kad obuoliai būtų dideli, gražūs, būdingos spalvos. Aišku, vaisių kokybę labiausiai lemia obelų veislės savybės, tačiau veislei tam įtakos turi taikomos auginimo technologijos ir ypač – vaismedžių genėjimo būdas bei intensyvumas.

Tyrimai parodė, kad mažiau genimi vaismedžiai, kai mechanizuotai genima viena vaismedžio pusė ar per 7 metus vaismedžiai išgenėti rankomis tik vieną kartą, užaugina mažesnę vidutinę vaisių masę, negu kasmet reguliariai rankomis genimi vaismedžiai. Kas 3 metus rankomis genėti vaismedžiai derėjo gausiausiai, bet išaugino iš esmės mažiausios vidutinės masės obuolius.

Vertinant vaisių kokybę pagal vaisių skersmenį nustatyta, kad Ligol daugiausia išaugino didelių 70–80 mm skersmens obuolių. Mažiau šio skersmens obuolių išaugino tik pavasarį ir vasarą mechanizuotai genimi vaismedžiai, tačiau čia buvo daugiausia pačių didžiausių 85–95 mm skersmens obuolių.

Mažiau genėti vaismedžiai, kai mechanizuotai genėta viena eilės pusė ir per 7 metus vaismedžiai genėti rankomis 2 kartus ar vaismedžiai kasmet genėti mechanizuotai, bet per 7 metus rankomis genėti tik vieną kartą, išaugino daugiau smulkiausių 55–65 mm skersmens vaisių. Mažiausiai (tik kas 3 metus) rankomis genimi vaismedžiai, kurie, beje, gausiausiai derėjo, išaugino ne tik mažiausios masės obuolius, bet iš esmės didžiausią dalį mažiausių 55–65 mm skersmens obuolių ir mažiausią dalį didžiausių 85–95 mm skersmens obuolių.

Vaisių nusispalvinimo tyrimai parodė, kad mechanizuotai genimi vaismedžiai turi tendenciją išauginti ne tokius spalvotus vaisius, išskyrus atvejus, kai atliekamas vasarinis genėjimas. O vaismedžiai, kurie kasmet genėti mechanizuotai ir per 7 metus tik vieną kartą išgenėti rankomis, išaugino iš esmės prasčiausiai nusispalvinusius obuolius.

Taip pat nuo vaismedžių genėjimo intensyvumo priklauso ir kai kurios vaismedžių augumo, derlingumo ir vaisių kokybės pokyčių tendencijos. Nustatyta, kad kas 3 metus rankomis genėti vaismedžiai genėjimo metais išaugino ilgiausius metūglius, o antraisiais ir trečiaisiais metais po genėjimo augino vis trumpesnius metūglius. Analogiški augumo rezultatai gauti ir įvertinus kas kelerius metus rankomis genimus kasmet mechanizuotai genėtus vaismedžius. Po kelerių metų rankomis išgenėti nuolat mechanizuotai genimi vaismedžiai išaugino gerokai ilgesnius metūglius negu kontroliniai kasmet rankomis genimi vaismedžiai, bet vėlesniais metais vidutinis metūglių ilgis mažėjo ir po 3 metų buvo mažesnis negu kontrolinių.

Detaliai rankomis išgenėti vaismedžiai genėjimo metais dera saikingai, panašiai kaip ir kontroliniai kasmet genimi vaismedžiai, ir duoda aukščiausios kokybės vaisius. Kitus 3 ar 4 metus detaliai rankomis negenint arba vaismedžius genint tik mechanizuotai, derlius turi tendenciją didėti, o vidutinė vaisiaus masė, vaisių skersmuo arba vaisiaus nusispalvinimo procentas – nuolat mažėti. Taip pat pastebėta, kad ilgiau negenėti rankomis, o tik mechanizuotai, vaismedžiai vainiko viduje išaugina vis daugiau senų vaisininkių, kurios augina prastesnės išvaizdos, smulkesnius, mažiau nusispalvinusius obuolius. Genint kasmet, tokių vaisininkių vainike nebūna arba būna labai mažai, vaisiai užauga didesni ir geriau nusispalvinę.

Tiriant Rubin su žemaūgiu P 60 poskiepiu nustatyta, kad kasmet genėti mechanizuotai ir kas 3 ar 4 metus genėti rankomis vaismedžiai pasižymėjo tendencija išauginti trumpesnius metūglius negu kasmet genimi rankomis. Tačiau vaismedžiai, kurie kasmet genėti mechanizuotai ir kas 3 metus genėti rankomis, bet paveikti kamienų įpjovimu, apdoroti kalcio proheksadiono preparatu ar nugenėti vasarą, išaugino iš esmės trumpesnius metūglius negu kontroliniai kasmet detaliai genimi vaismedžiai.

Nugenėtų šakų masė nepriklausė nuo genėjimo būdo ar naudotų augimą ribojančių priemonių. Pastebėta tik tendencija, kad mažiau šakų nugenėta tais atvejais, kai vaismedžiai genėti mechanizuotai ir kai detalus rankinis genėjimas atliktas kas 4 metus arba kai rankinis genėjimas atliktas kas 3 metus, bet panaudotas kamienų įpjovimas ar papildomai genėta vasarą.

Vaismedžių žydėjimo gausumas (balais) nepriklausė nuo genėjimo pobūdžio ar panaudotų priemonių. Vertinant žiedynų skaičių nustatyta, kad mažiausiai žiedynų išaugino kontroliniai kasmet detaliai rankomis genimi vaismedžiai. Mechanizuotas genėjimas ir panaudotos augimą kontroliuojančios priemonės didino žiedynų skaičių. Daugiausiai žiedynų išaugino vaismedžiai, genimi mechanizuotai kasmet, kas treti metai detaliai išgenėti rankomis ir kai augimo kontrolei naudotas kamienų įpjovimas.

Derliaus duomenys panašūs į žiedynų skaičiaus duomenis. Nustatyta, kad mechanizuotai genimi vaismedžiai pasižymėjo savybe derėti gausiau. Gausiausiai derėjo vaismedžiai, kai buvo kasmet genėti mechanizuotai, kas treti metai genėti detaliai rankomis ir kasmet iš dviejų pusių, skirtinguose aukščiuose, beveik iki vidurio įpjauti kamienai. Taip pat iš esmės gausiau derėjo ir kasmet mechanizuotai genėti vaismedžiai, kurie detaliai rankomis išgenėti ne trečiais, o ketvirtais metais. Pastebėta tendencija, kad mechanizuotai genėti vaismedžiai, panaudojus augimą kontroliuojančias priemones, mažiau pramečiuoja.

Vaismedžių genėjimo būdas daugiamečiam veislės Rubin vidutinės vaisių masės rodikliui esminės įtakos neturėjo. Tačiau kai vaismedžių augumas buvo kontroliuotas įpjaunant kamienus ar vasaros genėjimu, obelys išaugino mažesnius vaisius. Taip pat, šiomis priemonėmis ribojant augumą, vaismedžiai išaugino daugiau didelių 70–80 mm skersmens obuolių ir mažiau didžiausių 85–95 mm skersmens obuolių.

Vaisių paviršiaus nusispalvinimo procentas parodė, kad mechanizuotai genimi vaismedžiai išaugino iš esmės prasčiau nusispalvinusius obuolius negu kasmet rankomis detaliai išgenėti. Mechanizuotai genimų vaismedžių vaisių nusispalvinimą kiek pagerina tik kamienų įpjovimas ir kai kasmet mechanizuotai genima tik viena eilės pusė (kasmet jas kaitaliojant).

Kokias išvadas galima daryti?

Kompleksiškai įvertinus daugiamečius abiejų bandymų vaismedžių augumo, derlingumo ir vaisių kokybės duomenis, galima teigti, kad, auginant desertinius obuolius, detalų kasmetinį rankinį vaismedžių genėjimą galima pakeisti kasmetiniu mechanizuotu (kontūriniu) genėjimu.

Tik būtina kasmet mechanizuotai genimus vaismedžius ne rečiau kaip kas 3 metus išgenėti detaliai rankomis. Taip vėlesniuose etapuose išvengtume smulkių, nenusispalvinusių vaisių padaugėjimo. Mažesnis vaismedžių genėjimas jį mechanizuojant ir kontroliuojant vaismedžių augumą tokiomis priemonėmis, kaip kamienų įpjovimas, apdorojimas augimo reguliatoriumi kalcio proheksadionu ar vasaros genėjimas, užtikrina ne tik mažesnį vaismedžių augumą, bet ir švelnina pramečiavimą.

Pastebėta, kad kalcio proheksadionu apdoroti vaismedžiai linkę išauginti didesnius, o vaismedžiai įpjautais kamienais – spalvingesnius vaisius. Kasmetinis mechanizuotas ir tik kas trečius metus detalus rankinis vaismedžių genėjimas leidžia sumažinti genėjimo išlaidas daugiau negu dvigubai ir taip atpiginti desertinių vaisių auginimą.

***

Pirmojo bandymo schema

1. Vaismedžiai kasmet genėti rankomis, formuojant laibosios verpstės formos vainiką.
2. Vaismedžiai kasmet genėti rankomis, formuojant laibosios verpstės formos vainiką, kai nupjautų šakų vietose paliekamas 10– 20 cm ilgio šakos stuobrelis.
3. Vaismedžiai genėti rankomis tik kas trejus metus (2016 ir 2019 m.).
4. Kasmet genėta mechanizuotai ir atliktas vasarinis genėjimas, o kas trejus metus (2016 ir 2019 m.) genėta rankomis.
5. Kasmet genėta mechanizuotai, o po penkerių metų (2018 m.) genėta rankomis.
6. Kasmet genėta mechanizuotai, o po 4 ir dar po 2 metų (2017 ir 2019 m.) genėta rankomis.
7. Kasmet genėta mechanizuotai viena vaismedžių eilės pusė, periodiškai kaitaliojant puses, o po 4 ir dar po 2 metų (2017 ir 2019 m.) genėta rankomis. Tyrimo metu bandymo variantai kartoti 3 kartus. Pakartojime auga po 5 vaismedžius.

Antrojo bandymo schema

1. Vaismedžiai kasmet genėti rankomis, formuojant laibosios verpstės formos vainiką.
2. Vaismedžiai kasmet genėti rankomis, formuojant laibosios verpstės formos vainiką, kai nupjautų šakų vietose paliekamas 10– 20 cm ilgio šakos stuobrelis.
3. Kasmet genėta mechanizuotai ir trečiaisiais metais (2018 m.) genėta rankomis.
4. Kasmet genėta mechanizuotai ir ketvirtaisiais metais (2019 m.) genėta rankomis.
5. Kasmet genėta mechanizuotai ir trečiaisiais metais (2018 m.) genėta rankomis. Taip pat įpjauti kamienai beveik iki vidurio 20 cm aukštyje iš vienos pusės ir 60 cm aukštyje iš priešingos pusės.
6. Kasmet genėta mechanizuotai ir trečiaisiais metais (2018 m.) genėta rankomis, taip pat 3 kartus purkšta kalcio proheksadionu po 0,9 kg/ha.
7. Kasmet genėta mechanizuotai ir trečiaisiais metais (2018 m.) genėta rankomis, kasmet mechanizuotai genėta vasarą
8. Kasmet genėta mechanizuotai viena vaismedžių eilės pusė, periodiškai kaitaliojant puses, ir trečiaisiais metais (2018 m.) genėta rankomis.

Bandymo variantai kartoti 4 kartus. Pakartojime auga po 5 vaismedžius.

***

Obelys turi trijų rūšių vaisines šakeles. Tai – mažosios vaisinės šakelės, smailiosios vaisinės šakelės ir vytelinės vaisinės šakelės. Kai sensta detaliai negenėtas vaismedis, augdamos smailiosios ir kitos vaisinės šakelės šakojasi ir taip, bėgant metams, prisišakoja daug tokių mažų ir smailių vaisinių šakelių, kurios vainiko viduje sudaro ištisą raizgalynę. Taip išsišakojusios vaisinės šakelės vadinamos vaisininkėmis. Ant vaisininkių kasmet priauga vis naujų produktyvių mažų ir smailių vaisinių šakelių, bet kartu kitos pasensta ir veda prastos kokybės vaisius ar visai nedera. Dėl šios priežasties, vaismedžius genint rankomis detaliai, didesnė ar mažesnė dalis senų vaisininkių pašalinama arba jos bent stipriai sutrumpinamos. Taip genint pagerinama vaisių kokybė.