Mano Ūkis 2021/02
Bioverslų plėtra ES šalyse
  • Judita ASTROVIENĖ, dr. Jolita GREBLIKAITĖ VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas
  • Mano ūkis

Bioverslai sulaukia vis daugiau dėmesio pasaulyje, nes jie padeda spręsti daugelį globalių ekonominių, ekologinių ar socialinių problemų. Pavyzdžiui, bioplastiko poreikis kasmet auga apie 20 proc. ir jį panaudoja vis daugiau rinkų: pradedant žemės ūkiu, automobilių pramone, baigiant žaislais ir tekstilės gaminiais.

Bioekonomika gali būti vertinama kaip pagrindinis ES ekonomikos sėkmės elementas, o jos apyvarta siekia net 2,3 trln. eurų. Bioverslai apima visus sektorius, kuriuose naudojami biologiniai ištekliai – sausumos ir jūrų ekosistemas, visus pirminės produkcijos sektorius, kuriuose naudojami ir gaunami biologiniai ištekliai (žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir akvakultūra), visus ekonomikos ir pramonės sektorius, kuriuose biologiniai ištekliai ir procesai naudojami maistui, pašarams, biologiniams produktams gaminti, energijai gaminti ir paslaugoms teikti. Populiariausios bioverslų šakos:

  • žalioji (žemės ūkis);
  • mėlynoji (jūrų organizmai);
  • raudonoji (sveikata);
  • baltoji (pramonė ir aplinka);
  • kitos: purpurinė (intelektinė nuosavybė, patentai, mokslinės publikacijos, išradimai); geltonoji (maistas ir maisto papildai); auksinė (nanotechnologijos, bioinformatika, genų inžinerija); rudoji (dykumos organizmai); pilkoji (klasikinė fermentacija); juodoji (bioterorizmas ir biologiniai ginklai).

Analizuodami bioverslų tendencijas tarptautiniu mastu, matome, kad trys didžiausios biotechnologijų rinkos pasaulyje yra JAV (45,5 proc.), Europa (28,8) ir Azija (24 proc.).

Pasaulyje populiariausios baltoji ir žalioji šakos. Žalioji bioekonomika veikia kaip alternatyva tradicinei žemės ūkio, sodininkystės ir gyvulininkystės veiklai, apima sritis, susijusias su aplinkos apsauga, augalų savybių gerinimu biotechnologiniais metodais, cheminių trąšų mažinimu ūkiuose ir kt.

Kiekvienais metais Europoje pagaminama 2 mlrd. t biomasės. Žemės ūkis sukuria 9,2 mln. darbo vietų, generuoja 380 mlrd. Eur apyvartą ir sukuria 174 mlrd. Eur pridėtinės vertės. Tikimasi, kad iki 2030 m. Lietuvoje bendroji pridėtinė vertė gali išaugti iki 7,8–9,1 mlrd. eurų.

Potencialą išnaudoja skirtingai

Visos Europos šalys daugiau ar mažiau plėtoja žaliuosius bioverslus. Pastaraisiais metais Vokietija, Prancūzija, Italija, Jungtinė Karalystė ir Ispanija sukūrė 64 proc. visos ES bioekonomikos pridėtinės vertės. Suomija, Švedija, Estija ir Latvija daugiausia dėmesio skiria miškų sektoriui. Italijos ir Portugalijos bioekonomika siekia pridėtinės vertės gaminant biologinius tekstilės gaminius. Suomija ir Švedija sukuria savo bioekonominę pridėtinę vertę iš popieriaus gamybos. Airijos ir Danijos pridėtinę vertę sukūrė biologiniai aromatiniai chemikalai. Baltijos jūros regionas turi didelį bioekonomikos potencialą, nes turi gausius gamtos išteklius, tačiau šie regionai neišnaudoja viso savo potencialo kurį, ypač Lietuvoje, galėtų panaudoti pakrančių gyvybingumui pakelti. Taip pat nedaug Lietuvos ūkių vykdo mišrią gamybą, plėtodami tiek gyvulininkystę, tiek augalininkystę, tiek kitas žemės ūkio šakas. O toks veiklų įvairinimas turėtų būti skatinamas, kadangi leistų ūkiams mažinti riziką ir geriau panaudoti žemės bei kapitalo išteklius. Pavyzdžiui, Lietuvoje auginama daug grūdų, populiarios pluoštinės kanapės, yra daug pievų ir ganyklų, gausu vis dar neperdirbamo mėšlo ir srutų, miško atliekų. Šias atliekas reikėtų paversti į žaliavas ir kaimo vietovėse būtų galima sukurti aukštą pridėtinę vertę turinčius produktus. Tai rodo, kad Europoje nėra vieno žaliojo bioverslo verslo modelio ar prioriteto, bet kiekviena šalis plėtoja jai palankų modelį, gamina jos atveju konkurencingus produktus.

Žaliojo bioverslo situacija skirtingose šalyse yra nevienoda, tačiau neabejotina, kad toks verslas turi perspektyvų ir sukuria pridėtinę vertę bei darbo vietas.

Populiarėja žalieji bioverslai

EBPO prognozuoja, kad iki 2055 m. bioekonomika esmingai veiks Europos ekonomikos augimą. Tarptautiniame kontekste pastebimas pasikeitęs žemės ūkio produktų vartojimas, reikalaujama daugiafunkcių, tvarių ir aukštos pridėti nės vertės produktų. Taip pat pastebimos ir kitos tendencijos:

  • bakterijų naudojimas, skirtas augalų augimui pagreitinti, geresniam derliui užtikrinti, padėti augalams subrandinti anksčiau savo sėklas ar vaisius;
  • kenkėjams atsparių javų rūšių kūrimas, ankstyvas augalų šaknų sistemų vystymas;
  • genetinės manipuliacijos, kad augalai būtų aukštesni, stipresni.

Itin populiarūs tampa žalieji (žemės ūkio) bioverslai. Biotechnologijos žemės ūkyje plačiai naudojamos chemikalams, biokurui, bioenergijai ar bioplastikai gaminti. Jie populiarėja, kadangi atsiranda:

  • daugiafunkciškumo, tvarumo ir aukštos pridėtinės vertės produktų poreikis;
  • inovacijų poreikis, investicijos į biosektorių;
  • didėja biomasės ir biologinių atliekų pakartotinio naudojimo poreikis.

ES tikslas yra padėti sukurti tvirtą pagrindą Europoje, norint išlaikyti aprūpinimo maistu lygį ES vidaus rinkoje, ypač susidariusios pandemijos sąlygomis, išsaugoti gamtos išteklius ir skatinti tvarų augimą, prisitaikant ir diegiant naujoves, norint rasti veiksmingas alternatyvas iškastinėmis naudmenomis pagrįstai ekonomikai. Tikimasi daugiau darbo vietų sukurti kaimo vietovėse, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, mažinti priklausomybę nuo naftos produktų. Taip pat tikima, kad biologinės pramonės potencialas pritraukia investicijas visame pasaulyje.

Gimsta naujoviškų įmonių poreikis

Naujos, inovatyvios biotechnologijos, jų vystymas skatina gamyboje naudoti atsinaujinančius biologinius išteklius ir konkurencingomis kainomis konvertuoti juos į naujoviškus, tvarius ir perspektyvius pramonės produktus. Kitos ES strategijos siekia sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą pasaulyje. ES siekia skatinti ne tik gamybos pokyčius, bet ir kuriamos programos, kuriomis tikimasi keisti vartojimo įpročius, nes ES maisto gamybos sektorius ir namų ūkiai per metus išmeta apie 90 mln. t maisto, o tai sudaro net 180 kg vienam gyventojui. Biologinės atliekos (apytiksliai 138 mln. t per metus) turi didelę pridėtinę vertę kaip žaliava kitiems gamybos procesams. Tokias atliekas bioįmonės galėtų panaudoti kaip biologinius išteklius, pvz., gamindamos pašarus. Tikimasi, kad ES sumažins maisto švaistymą 50 proc. Šiems tikslams pasiekti reikia naujoviškų žemės ūkio bioįmonių. Pavyzdžiui, gyvulininkystės sektoriuje naujovės leidžia vis daugiau maisto atliekų saugiai perdirbti į gyvūnų pašarus. Kitas pavyzdys – dumblių naudojimas. Jie atlieka svarbų vaidmenį šalinant mineralus, molekules ar kitas toksines medžiagas iš aplinkos, o tai naudinga žmonėms ir ekosistemai. Tokie verslai pasitelkia dumblių formas aplinkai sutvarkyti ir naudoja biomasę pridėtinei vertei kurti. Dar vienas pavyzdys, kai energetikos srityje, pasitelkus biomasės šaltinius energijai gaminti, galima palengvinti perėjimą nuo iškastinio kuro pagrįstos ekonomikos prie ekonomikos, kurią didžiąja dalimi grindžia atsinaujinantys energetiniai ištekliai.

Lietuviškų bioverslų žingsniai

Vertinant Lietuvos pavyzdžius, matyti, kad biomasė aktyviai naudojama elektros energijos gamybai ir centralizuotam šildymui, nors biomasės pagrindu statomoms elektrinėms ar katilinėms reikia daug didesnių investicijų nei atitinkamiems iškastiniu kuru kūrenamiems įrenginiams, kainos skirtumas tarp biomasės ir gamtinių dujų ar mazuto daro šią energiją patrauklią verslui. Taip pat Lietuva biomasę plačiai naudoja maisto pramonėje ir biologinių baldų gamyboje. Lietuvos bioekonomika pasižymi aukštu darbo našumu gaminant farmacijos produktus ir chemikalus.

Lietuvos žemės ūkio biotechnologijų įmonės apima kur kas platesnes sritis nei tik genetiškai modifikuotų produktų tyrimai. Jos užtikrina tvarų maisto produktų tiekimą; išveda augalų rūšis, kurios yra atsparios pesticidams, karvių veisles, kurios duoda daugiau pieno; gyvulius, kurių mėsa yra liesesnė, tinkamesnė maistui; mažina sintetinių chemikalų panaudojimą žemės ūkyje. Dėl tokios techninės pažangos Lietuva yra ta šalis, kuri per pastaruosius septynerius metus sparčiausiai pažengė biotechnologijų srityje. Tai rodo „Scientific American Worldview“ tarptautinis biotechnologijų reitingas. Biotechnologijų srityje Lietuva užėmė 16 vietą tarp 54 šalių. Lietuvos biotechnologijų sektoriuje itin sėkmingai dirba tokios įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Teva“, „Amilina“ ir kt.

„Teva“ ir „Thermo Fisher Scientific“ yra įmonės, kurių apyvarta per metus siekia apie 1 mlrd. Eur, abi priskiriamos pelningiausioms šalies įmonėms. „Thermo Fisher Scientific“ turi įkūrusi molekulinės biologijos kompetencijos centrą, o įmonėje dirba beveik 100 tyrėjų. Bendrovė turi didžiausią privatų tyrimų ir plėtros centrą Baltijos regione. Lietuvos įmonėje įdarbinta beveik 800 darbuotojų.

„Amilina“ yra stambi gamybos įmonė, kuri specializuojasi kviečių biorafinavimo srityje, inovatyviomis technologijomis atsinaujinančią biomasę perdirba į natyvinį ir katijonizuotą krakmolą, vitalų kviečių glitimą bei gliukozės sirupus. Įmonėje dirba daugiau nei 380 darbuotojų, o pardavimo pajamos siekia daugiau kaip 100 mln. eurų.

„Biodinamika“ gamina aukštos kokybės organines trąšas iš apdoroto galvijų mėšlo. Visi produktai tinkami naudoti ekologinėje žemdirbystėje. Įmonėje dirba 4 darbuotojai, pardavimai siekia 100–200 tūkst. eurų.

„Bioenergy LT“ gamina biologinius produktus augalams ir dirvožemiui. Įmonėje dirba 43 darbuotojai, pardavimo pajamos siekia 3–5 mln. eurų.

„Nando Europe“ gamina paviršiaus aktyviąsias medžiagas, aminorūgštis, kukurūzų sėklas bei preparatus su mikroorganizmais. Įmonėje dirba 6 darbuotojai, o įmonės pardavimo pajamos siekia 2–3 mln. eurų.

Lietuvoje palanki terpė bioverslams kurti. Dėl to pastaraisiais metais atsirado ir nemažai bioverslo startuolių:

„Biovala“ – planuoja tvarkyti ir išvalyti užterštas vietas, pritaikydama fitokloravimo technologijas. Šioje srityje įmonė ketina naudoti savo sukurtus ir pasirinktus fitovalymo metodus arba naudoti potencialių partnerių siūlomas technologijas.

„Caszyme“ – prieš kelerius metus įkurtas startuolis, kuris tiria baltymus, užsiima genų redagavimu.

„Glueporas technologija“ – skirta namams šiltinti.

„Ferentis“ – įmonė, kurios pagrindinė technologija grindžiama fiziškai ir chemiškai sureguliuojamu biosintetiniu hidrogeliu. Šis hidrogelis gali būti naudojamas įvairiems laboratorinių audinių eksperimentams, taip sumažinant gyvūnų naudojimą bandant produktus ir atliekant biologinius tyrimus.

„Bioseka“ – sutelkė dėmesį į naujus antimikrobinius preparatus.

Ateitis – kuriantiems aukštą pridėtinę vertę

ES siekia, kad visų šalių narių bioverslai skatintų naujoves siekiant produktyvumo, užtikrintų tausojantį išteklių naudojimą ir mažintų sukeliamą stresą aplinkai. Ateities bioverslai gali būti siejami su aukštos pridėtinės vertės (APV) produktų gamyba panaudojant kuo daugiau kartų perdirbtą biomasę. Tokie verslai turėtų būti plėtojami taip, kad būtų laikomasi tvarumo (gamyba vykdoma tausojant atsinaujinančius išteklius ir aplinką) ir daugiafunkciškumo. Pagrindinėmis bioverslų kryptimis galėtų būti ne tik aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamyba, bet ir naujų biomasės šaltinių paieška ar gamyba iš bioatliekų. Norint sustiprinti produktyvią ir tvarią bioekonomiką, reikia daugiau mokslinių tyrimų, paramos smulkiam verslui, investicijų į kaimo plėtrą.

Ateities APV bioverslai galėtų būti nukreipti į biologinės įvairovės užtikrinimą, taršos kontrolę, gamtos ir kraštovaizdžio saugojimą, bioverslų veiklos vystymą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. O vystant bioverslą svarbiausias prioritetas turėtų būti pakopinis biomasės principas, kai biomasė pirmiausiai orientuota į aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą (farmacija, kosmetika, maistas), o ne į energijos gamybą.

***

Pasaulyje sparčiai augantis žmonių skaičius išaugina maisto poreikį. Ypač pastaruoju metu didėja mėsos ir kitų gyvulinių produktų suvartojimas, kai besivystančios šalys ima vartoti šių produktų daugiau. Manoma, kad iki 2050 m. maisto paklausa išaugs 70 proc. Augant pragyvenimo lygiui, kyla ne tik maisto poreikis, tačiau auga ir iškastinio kuro suvartojimas (augant automobilių skaičiui, didėjant skrydžių kiekiui). Iššūkiai maisto, kuro rinkoje, pramonėje skatina ieškoti naujų galimybių, veiklos būdų, inovatyvių sprendimų.

***

Bioverslo terminas susiformavo tik prieš keliasdešimt metų, bet užuominų randama jau senovėje: alaus darymas, audinių gaminimas iš vilnos, medvilnės ir odos (rauginimas žinomas tūkstančius metų). Suvokimas, kad ištekliai riboti, skatino labiau naudoti atsinaujinančius išteklius, aukštą kokybę derinti su tvaria gamyba, o tai ir paskatino bioverslų ir bioekonomikos plėtrą.

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai