Mano Ūkis 2021/01
Lietuvos kiaulininkystės struktūriniai pokyčiai ir rinkos iššūkiai
  • Nelė JURKĖNAITĖ, LAEI
  • Mano ūkis

Svarbūs struktūriniai pokyčiai Lietuvos kiaulininkystės sektoriuje įvyko dėl dramatiško gyvūnų skaičiaus mažėjimo ūkininkų ir šeimos ūkiuose, kitose kiaulių laikymo vietose. Afrikinis kiaulių maras ir COVID-19 pandemija stipriai paveikė kiaulienos rinkos situaciją. Europos Sąjungos kiaulienos sektoriaus ateitis neapibrėžta ir neaiški.

Lietuvos kiaulininkystės sektoriaus pastarųjų dešimtmečių struktūrinių pokyčių rezultatas – drastiškai sumažėjusi kiaulių populiacija. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje šalies ūkiuose buvo 550,8 tūkst. kiaulių, palyginti su 928,2 tūkst. gyvulių 2010 metais.

Ūkininkų ir šeimos ūkiai 2010 m. laikė 341,2 tūkst. kiaulių, o 2020 m. šis skaičius sumažėjo daugiau kaip 3 kartus ir siekė tik 101,6 tūkst. gyvulių. Didžiausias kiaulių skaičius liko žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse, tačiau ir čia gyvūnų skaičius nuosekliai mažėja (nuo 587,0 iki 449,3 tūkst.). Dviejų grupių kiaulių skaičiaus dinamikos palyginimas rodo, kad ūkininkų ir šeimos ūkiai praranda svarbą šalies kiaulininkystės sektoriuje.

Lietuvoje susiformavo struktūra, kurioje vidutinio dydžio ūkiams tenka nereikšmingas vaidmuo. Žemes ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, 2020 m. sausio 1 d. 9 404 kiaulių laikytojai, sudarę 97,0 proc. visų laikytojų, laikė iki 10 kiaulių. Tačiau, nepaisant įspūdingos dalies laikytojų struktūroje, šiuose ūkiuose buvo auginama vos 5,3 proc. kiaulių populiacijos. Didžiausia populiacijos dalis, net 92,2 proc. visų kiaulių, priklausė 34 laikytojams, kurie sudarė tik 0,4 proc. visų kiaulių laikytojų. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2007 iki 2016 m. sparčiausiai mažėjo gyvūnų ūkiuose, turinčiuose iki 10 kiaulių (ypač 1–2 kiaules).

Galima išskirti keletą aspektų, kurie itin reikšmingai prisidėjo prie kiaulių populiacijos mažėjimo ūkininkų ir šeimos ūkiuose. Labai svarbus vaidmuo teko 2008 m. pasaulinei maisto krizei, kuri tapo rimtu iššūkiu šaliai, bandančiai prisitaikyti prie naujos verslo aplinkos po stojimo į ES. Ši krizė ir vėlesni kainų šuoliai nulėmė pašarų kainų augimą, todėl auginti kiaules mažuose ūkiuose tapo ekonomiškai nepatrauklu.

Daug sumaišties sukėlė afrikinis kiaulių maras, kuris Lietuvoje pirmą kartą užfiksuotas 2014 metais. Šiandien paveiktų ES šalių sąrašas gerokai ilgesnis, o Lietuvoje ši liga iki šiol lieka svarbiu iššūkiu. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, laikui bėgant situacija gerėja: 2020 m. spalį šalyje nustatyti tik 3 afrikinio kiaulių maro protrūkiai kiaulių laikymo vietose (2019 m. – 19 protrūkių).

Vakcinos nuo šios ligos iki šiol nėra, todėl ES bando valdyti viruso plitimą prevencijos ir kontrolės priemonėmis. Viena iš tokių priemonių yra afrikinio kiaulių maro zonų nustatymas pagal ligos rizikos lygį tam tikroje teritorijoje. Ligos protrūkis viename ūkyje iš karto perkelia visus teritoriniam vienetui priklausančius ūkius į trečią zoną, kai galima prekiauti savo produkcija tik vietinėje rinkoje, o eksportuoti draudžiama.

Ši situacija privertė stambius kiaulininkystės kompleksus nerimauti dėl ateities, nes ūkiai, turintys mažai kiaulių, tapo potencialia ligos protrūkio grėsme. Reaguodama į susiklosčiusią situaciją, Žemės ūkio ministerija 2018 m. pasiūlė priemones, skatinančias ūkius, laikančius iki 100 kiaulių, jų atsisakyti ir pereiti prie kitų gyvulių auginimo arba gauti paramą biologinio saugumo priemonėms įsigyti ar atnaujinti. Atsisakiusieji auginti kiaules įsipareigojo 4 metus jų neauginti, todėl ši parama irgi prisidėjo prie kiaulių skaičiaus mažėjimo ūkininkų ir šeimos ūkiuose.

Kainų dinamika: horizontalieji ir vertikalieji pokyčiai

Globali maisto krizė 2008 m. privertė ES atkreipti dėmesį į žemės ūkio produkcijos kainų pokyčius ir išryškino įvairias rinkos funkcionavimo problemas. Pavyzdžiui, vartotojų kainų šuoliai ne visada atkeliaudavo iki gamintojo tuo pačiu intensyvumu, o reikšmingas gamintojo kainų mažinimas dažnai buvo vos pastebimas vartotojų kainų lygmeniu. Tokie kainų pokyčiai dažnai darė neigiamą įtaką ūkininkų ir maisto produktų vartotojų gerovei ir leido pasipelnyti kitiems rinkos dalyviams.

Dėl šios priežasties kainų svyravimo amplitudė, kainų pokyčių perdavimo vėlavimas ir asimetrinis kainų elgesys skirtinguose maisto produkto grandinės lygmenyse tapo itin svarbiais mokslinių tyrimų objektais. Po globalios maisto krizės ši tyrimų niša tapo ypač aktuali, o mokslininkų darbai parodė, kad ES rinka jungia daugybę skirtingai funkcionuojančių tiekimo grandinių. Kiekvienos šalies situacija yra unikali, todėl net ir tų pačių maisto produktų rinkos funkcionavimo problemos priklauso nuo šalies.

Analizuojant kainų pokyčius, ypatingo dėmesio sulaukia dvi pagrindinės tyrimų kryptys: horizontalieji ir vertikalieji kainų pokyčiai.

Horizontalieji kainų pokyčiai leidžia daryti išvadas apie skirtingų šalių rinkų kainų tarpusavio ryšius. Pavyzdžiui, diagramoje „Augintojų kainų pokyčiai kai kuriose ES šalyse (E raumeningumo klasės skerdena be PVM)“ galima matyti, kaip atrodo Lietuvos ir pagrindinių ES kiaulių augintojų kainų bei ES vidutinės pasvertos kainos pokyčiai. Nors ilgalaikėje perspektyvoje ES šalių judėjimo kryptį galima būtų pavadinti panašia, tačiau net vizualiai matyti, kad vienų šalių judėjimo trajektorijos tiksliau atkartoja kainų pokyčius, o kitų šalių kainų viražai gana stipriai išsimuša iš bendro judėjimo konteksto. Tai leidžia daryti prielaidas, kad tam tikrų ES šalių rinkos gali būti grupuojamos pagal jų kainų tarpusavio ryšį ilgalaikėje perspektyvoje. Skirtumus tarp ES šalių kainų pokyčių ilgalaikėje perspektyvoje patvirtina ir ekonometriniai testai, tačiau tokių testų rezultatai priklauso nuo pasirinkto duomenų periodiškumo ir analizuojamo laikotarpio.

Remiantis minėta diagrama, 2019 m. tapo išskirtiniais ES kiaulių augintojams, nes kainų lygis buvo aukščiausias per nagrinėtą penkmetį. Kainų šuolį nulėmė afrikinio kiaulių maro protrūkiai Kinijoje, kurie sunaikino didelę vietinės bandos dalį (apie trečdalį pasaulio kiaulių populiacijos) ir padidino ES šalių eksportą į šią šalį. Nors liga pateko į Kiniją antroje 2018 m. pusėje, afrikinis kiaulių maras lėtai įsibėgėjo ir stipriausiai smogė 2019 m., o kiaulienos kainos vietinėje rinkoje reikšmingai išaugo. Svarbiausi ES kiaulių augintojai gavo naudą iš pasikeitusios situacijos (išimtį sudarė Lenkija, kuri nukentėjo nuo afrikinio kiaulių maro), kainos irgi sureagavo į netikėtai išaugusią ES produkcijos paklausą ir vidaus rinkai prieinamos produkcijos pokytį bei pasiekė aukščiausią lygį.

ES eksportas į Kiniją 2020 m. taip pat augo, nes šalyje liko aktualus kiaulienos trūkumas, tačiau grafikas rodo ES kainų mažėjimą. Daug neapibrėžtumo įnešė COVID-19 pandemija, kuri tam tikram laikui sutrikdė tiekimo grandinių funkcionavimą, paveikė kai kurių gamintojų eksporto galimybes ir reikšmingai sumažino mėsos vartojimą viešojo maitinimo vietose. Kainos pradėjo augti, kai griežto karantino sąlygos imtos švelninti, tačiau prasidėjusios antros COVID-19 bangos poveikis kiaulienos rinkai dar nėra žinomas. Europos Komisijos trumpalaikė ES žemės ūkio produkcijos rinkų perspektyva 2020 m. numato, kad ši pandemija gali turėti ne mažiau pražūtingą poveikį negu 2008–2009 m. globali finansų krizė. Tai gali paveikti ir kiaulienos rinką.

Itin skausminga tapo žinia apie afrikinio kiaulių maro atvejo nustatymą Vokietijoje 2020 m. rugsėjį. Kinija, Japonija ir Pietų Korėja žaibiškai sureagavo importo draudimais. Akivaizdu, kad afrikinio kiaulių maro protrūkiai šalyje, kuri yra pagrindinių ES kiaulienos gamintojų sąraše, gali paveikti produkcijos pasiūlą ir kainas ES rinkoje. Šios situacijos poveikis ES kainų lygiui dar nėra aiškus ir priklausys nuo to, ar liga pasieks ūkius.

Vertikalieji kainų pokyčiai – kitas svarbus rinkos veiksmingumą aprašantis aspektas, jie rodo, kaip pasiskirsto kaina tiekimo grandinėje ir kaip grandinės dalyviai reaguoja į kainų pokyčius. Vertikaliuosius pokyčius galima nagrinėti pasitelkus dviejų produktų – kiaulienos kumpio su kaulu ir kiaulienos kumpio be kaulo – mažmeninės kainos struktūros pokyčius. Įdomu, kad ilgalaikėje perspektyvoje šių produktų kainų dinamika ir jų struktūros pokyčiai iš esmės skiriasi.

Remiantis kointegracijos testais, perdirbėjo kainų dinamika yra glaudžiai susijusi su augintojo kainų pokyčiais ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau svarbu pažymėti, kad kumpio be kaulo ir kumpio su kaulu kainų struktūra iš esmės skiriasi, nes pastarojo produkto kainoje perdirbėjo dalis yra net kelis kartus mažesnė. Įdomu ir tai, kad nagrinėtu laikotarpiu perdirbėjo dalis kainoje nedemonstravo itin reikšmingų pokyčių, kuriuos galima būtų sieti su rimtais rinkos funkcionavimo sutrikimais. 2016–2020 m. PVM dalis struktūroje lieka stabili, nes mokesčio tarifas nekito.

Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje mažmeninės prekybos kainos sąveika su augintojo ir perdirbėjo kainomis atrodo visiškai kitaip. Iki 2019 m. kiaulienos kumpio su kaulu ir be kaulo kainos gana ilgą laiką išsaugojo beveik stabilią kainą. Abiejų produktų kainos sureagavo į 2016 ir 2017 m. augintojų kainų šuolius skirtingu laikotarpiu, vėliau kainos grįžo į 2016 m. pradžios kainų lygį.

Rinkos pokyčiai dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio Kinijoje paveikė vidaus rinkoje parduodamo kiaulienos kumpio mažmenines kainas kitaip. Įvykus 2019 m. kainų šuoliui augintojo lygmeniu, mažmeninė kumpio kaina pakilo, tačiau, kai augintojo dalis pradėjo mažėti, kiaulienos kumpio su kaulu kainos lygis liko beveik be pakitimų, o mažmeninės prekybos dalis padidėjo. Taip galutinis vartotojas nepajuto gana ilgai vykusio kainos kritimo gamintojo lygmeniu, nes mažmeninė kaina liko be pakitimų.

Mažmeninė kiaulienos kumpio be kaulo kaina reagavo į augintojo lygmens kainų pokyčius, tačiau 2019 m. kainos šuolis vis tiek baigėsi mažmeninės prekybos dalies augimu. Minėtų produktų kainos augimas dėl mažmeninės prekybos dalies didinimo nebūtinai reiškia šio rinkos dalyvio pelno augimą, nes pokyčiai gali būti susiję su išaugusiomis išlaidomis. Kita vertus, iš dalies tokią elgseną gali nulemti ir neapibrėžtumas dėl COVID-19, nes per pirmą pandemijos bangą Vyriausybė užtikrino sau teisę reguliuoti kainas.

Apibendrinant galima teigti, kad dėl afrikinio kiaulių maro ir COVID-19 pandemijos atsirado daugiau neapibrėžtumo kalbant apie kiaulininkystės sektoriaus plėtros perspektyvas ES. Šie veiksniai gali prisidėti prie kiaulininkystės sektoriaus struktūros pokyčių ir turėti įtakos kiaulienos kainoms ES šalių tiekimo grandinėse. Kadangi ES šalių situacija unikali, todėl ir veiksnių poveikis bus skirtingas.

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai