Vienas iš svarbiausių reprodukcijos rodiklių, į kurį atsižvelgia mėsinius galvijus veisiantis ūkininkas, – veršiavimasis. Sunkus veršiavimasis daro didelę žalą veršeliui, turi įtakos jo išgyvenamumui ir stiprumui, taip pat ir karvės reprodukcinei būklei.

Dėl sunkaus veršelio atvedimo gali susilaikyti nuovalos, gali kilti ketozė, tešmens karštinė, gimdos iškritimas ar kitos karvės veršiavimosi komplikacijos. Dėl to ūkininkai turi užtikrinti visas sąlygas, kad veršiavimasis būtų lengvas, nes kuo lengviau ir be papildomos veterinarinės pagalbos karvė veršiuojasi, tuo lengviau jos organizmas grįžta į pradinę būseną, pasiekiamas didesnis produktyvumas, veršelis yra sveikesnis ir stipresnis.

Nors veršiavimosi lengvumą daugiausia lemia karvės lytinių takų pasiruošimas, jos fiziologinė būklė, veršelio dydis ir lytis, taip pat didelę reikšmę turi ir genetika, t. y. tinkamas poros – karvės ir buliaus reproduktoriaus – pasirinkimas.

Veršiavimosi lengvumą lemiantys veiksniai

Veršiavimosi lengvumas turi ekonominę reikšmę mėsinių galvijų mėsos produkcijai, karvės vaisingumui, mėsinių galvijų ir jų veršelių sveikatingumui, sergamumui ir gaištamumui. Kiekvieno ūkininko tikslas turėti sveiką, produktyvią mėsinių galvijų bandą su puikiomis mėsos produkcijos bei reprodukcijos savybėmis. Būtent mėsinių veislių karvių lengvas veršiavimasis padeda pasiekti norimų rezultatų – užtikrinti bandos didėjimą, sveikų gyvulių auginimą.

Buliaus reproduktoriaus pasirinkimas svarbus toms veršelio savybėms, kurios lemia karvės veršiavimosi lengvumą. Gerinti veislę, pasiekti pačių geriausių veisimo programos rezultatų įmanoma tik suvokiant, kad genetinis galvijų gerinimas, puikios jų reprodukcinės ir mėsos savybės priklauso ne tik nuo veisimui naudojamos karvės ir jos požymių, bet ir nuo buliaus reproduktoriaus.

Keturios veršiavimosi lengvumą lemiančių veiksnių grupės:

• tiesioginiai veiksniai: netinkamas pasiruošimas veršingumo periodui, gimdos užsisukimas, silpnos stangos;
• fenotipiniai veiksniai, kurie susiję su veršeliu ir karve: gimusio veršelio svoris, dvynių atvedimas, veršelių mirtingumas, karvės dubens matmenys, karvės kūno svoris ir kūno kondicija veršingumo laikotarpiu, veršingumo trukmė, veršiavimosi stadija;
• negenetiniai veiksniai: karvės amžius, karvės veršiavimųsi skaičius, metų sezoniškumas, veršiavimosi aplinka, karvės priežiūra, veršelio lytis bei mityba;
• genetiniai veiksniai: buliaus reproduktoriaus pasirinkimas, veislė.

Kiekvienas veiksnys lemia veršiavimosi lengvumą, tad mėsinius galvijus auginančiam ūkininkui labai svarbu juos išmanyti.

Buliaus pasirinkimas karvės kergimui arba sėklinimui

Sunkus veršiavimasis ir negyvų atvestų veršelių skaičius labai susiję tarpusavyje, todėl ypač svarbu pasirinkti tinkamą bulių, nes būtent tas savybes jis perduoda savo dukterims – telyčioms. Bulius veršiavimosi procesą lemia tiek iš veršelio, tiek iš motinos pusės: perduoda reprodukcines savybes savo dukroms – telyčioms, lemia savo palikuonių, veršelių lytį, svorį, o tai irgi turi įtakos veršiavimosi lengvumui.

Mėsinių galvijų veislės gerinamos ir tobulinamos atrenkant didžiausią veislinę vertę turinčius bulius ir parenkant sėklinimui geriausius grynaveislius bulius reproduktorius. Didesnę reikšmę veisiant mėsinius galvijus turi bulius, nes karvė gali atsivesti veršiuką tik vieną kartą per metus, o bulius per šį laiką sukergia daug patelių ir taip susilaukia nemažai palikuonių. Ūkininkai, norėdami turėti kuo daugiau gyvybingų ir gražių veislinių veršelių, veisdami vienos ar kitos veislės galvijus didelį dėmesį turi kreipti į tai, kad karvės būtų sėklinamos genetiškai vertingų bulių sperma.

Mėsinių galvijų buliai tarpusavyje skiriasi reprodukcinėmis savybėmis, kai kurių bulių dukterys veda daugiau negyvybingų veršelių ir joms būdingas sunkus veršiavimasis. Todėl šalyse, kuriose mėsinių galvijų auginimas yra populiari žemės ūkio šaka, buliai reproduktoriai veisimui pasirenkami pagal dukterų produktyvumą ir palikuonių atvedimo rodiklius: veršiavimosi eigą ir negyvų atvestų veršelių skaičių, naujagimio veršelio svorį. Renkantis bulių būtina atsižvelgti ir į jo protėvių tam tikrų reprodukcijos rodiklių pasireiškimo dažnumą.

Nustatyta, jog telyčias sėklinant arba kergiant su tinkamai parinktu (pagal negyvų palikuonių skaičių ir veršiavimosi lengvumą) grynaveisliu buliumi, atvedama 5,5–6 proc. daugiau gyvų veršiukų. Svarbu pasirinkti tokį bulių reproduktorių, kurio veislinė vertė pagal veršiavimosi savybes būtų didesnė už karvių, sėklinamų su jo sperma. Tik taip bus išvengiama didelio atvedamų negyvų veršelių skaičiaus ir sumažinama sunkių veršiavimosi atvejų.

Bulių reproduktorių reprodukcinės savybės ir kiti duomenys yra skelbiami ir saugomi veisiamų bulių kataloguose. Kiekvienas mėsinių galvijų augintojas gali gauti informacijos apie bet kurio veisiamo buliaus dukterų reprodukcines savybes ir palikuonių gyvybingumą ir efektyviai tobulinti savo bandą, gerinti veršelių sveikatingumą bei gyvybingumą.

Didelį poveikį veršiavimuisi taip pat turi ir kergimo būdas: karvė sėklinama naudojant šaldytą ar šviežią spermą, o galbūt natūraliu kergimo būdu. Kergiant reikia žinoti, ar kokybiška buliaus sperma, nes tik iš kokybiškos, sveikos spermos gimsta stiprus ir sveikas veršelis. Be to, natūraliai kergiant didesnė buliaus traumos rizika nei veterinarijos gydytojui sėklinant dirbtiniu būdu. Kergimo / sėklinimo būdas tiesiogiai nelemia veršiavimosi lengvumo, bet turi įtakos ir yra labai svarbus apsivaisinimo veiksnys.

Veisiant mėsinius galvijus reikšmingas ir buliaus amžius. Kuo bulius jaunesnis, tuo prastesnė spermos kokybė, mažesnis jos kiekis, nepasiekęs lytinės brandos bulius nelabai moka ir žino, kaip elgtis prie rujojančios karvės, todėl staigus ir „neapskaičiuotas“ šuolis ant karvės gali baigtis jos trauma, kartais ejakuliacija įvyksta išorėje. Jaunų bulių veislinės vertės indeksas nežinomas, nes per mažai duomenų, todėl ir su juo kergtų arba su jo sperma sėklintų karvių veršiavimosi lengvumas nėra aiškus ir patikimas, tad sunkių atvedimo atvejų rizika didesnė.

Ar bulius geras, tinkamas veisimui, veislei gerinti, sprendžiama iš sukauptų jo duomenų. Kiekvienas grynaveislis mėsinių galvijų bulius, atsižvelgiant į jo veislę, amžių, laikymo sąlygas, šalį, kurioje auginamas, vertinamas pagal jo eksterjerą, palikuonių penėjimosi savybes ir veislinę vertę.

Tyrimas parodė gerus limuzinų ūkio rezultatus

Remiantis žiniomis, kad bulius reproduktorius turi įtakos karvės veršiavimosi lengvumui, buvo atlikta X ūkio savininko (ūkininko) paskutinių trejų metų (2017– 2019 m.) registruotų ir sukauptų jo limuzinų veislės mėsinių galvijų bandos karvių veršiavimosi duomenų analizė.

Tyrime išanalizuoti 7 reproduktorių apvaisintų mėsinių galvijų patelių 138 veršiavimosi atvejai. Ūkyje limuzinų veislės patelės buvo kergtos arba sėklintos naudojant bulius Jupon, Hugo, Hermes, Hamac, Halkas, Galion, Engy. Tiriamojo darbo metu buvo nustatyta ir apskaičiuota, kiek kartų kiekvienas bulius buvo naudotas: Jupon – 68, Hugo – 55, Halkas – 7, Galion – 3, Hamac ir Hermes – po 2, Engy – tik 1 kartą. Remiantis gautais rezultatais, geriausiai veršiavosi karvės, kurios buvo sėklintos su Halkas ir Galion bulių sėkla (100 proc.). Taip pat labai gerai veršiavosi patelės, kurios buvo kergtos natūraliai su Jupon (84 proc.) ir Hugo (71 proc.) buliais. Kiti buliai buvo naudoti tik 1 arba 2 kartus, todėl statistiškai nebuvo naudingi ir informatyvūs.

Žinant, kad bulius reproduktorius veršiavimosi lengvumą lemia perduodamas tam tikras savybes tiek dukroms telyčioms, tiek vyriškos lyties veršeliams, buvo apskaičiuotas vidutinis kiekvieno buliaus ką tik gimusio veršelio svoris, kuris turi įtakos veršiavimosi lengvumui. Sunkiausi buvo Gallion ir Halkas bulių veršeliai, kurie karvių sėklinimui buvo naudoti retai, o kitų bulių palikuonių svoris panašus, atitinkantis limuzinų veislės galvijų naujagimių veršelių fiziologiškai normalų svorį (įprastai telyčaitės sveria 36 kg, buliukai – 42 kg), kuris lemia lengvą veršiavimąsi.

Didžioji dalis, net 78, ūkyje atvestų naujagimių buvo buliukai (56 proc.), šiek tiek mažiau – 56 telyčaitės (41 proc.). Užfiksuota, kad veršiavimosi metu arba iš karto po jo 4 veršeliai nugaišo (3 proc.; žuvusių vešelių lytis nenustatyta). Įvairūs duomenys rodo, kad karvės sunkiau veda buliukus, o ne telyčaites, tačiau tirtoje bandoje šis dėsningumas nebuvo pastebėtas: lengvai daugiau atvesta buliukų.

Limuzinų veislės karvės per metus atveda po vieną veršelį. Tirtame X ūkyje per trejus metus iš 138 veršiavimosi atvejų 104 kartus karvės veršiavosi lengvai, be suteiktos papildomos pagalbos (75,4 proc.). Intensyviai stebint, bet neprireikus veterinarinės pagalbos, atvestas 21 veršelis (15,2 proc.), o 13 veršiavimosi atvejų per trejus metus buvo komplikuoti (6,5 proc.). Šio ūkio mėsinių limuzinų veislės galvijų bandos veršiavimosi lengvumo rodiklis geras, nes didžioji dalis veršiavimųsi atvejų vyko sklandžiai, lengvai, neprireikė veterinaro ar ūkininko pagalbos.

Remiantis ūkyje sukauptais ir išanalizuotais duomenimis, geriausiai veršiavosi karvės, sėklintos su Halkas ir Galion bulių sperma (100 proc.). Taip pat labai lengvai veršiavosi natūraliu būdu su Jupon (84 proc.) ir Hugo (71 proc.) buliais kergtos patelės.

Buvo palyginti tarpusavyje Jupon ir Hugo buliai reproduktoriai, atsižvelgiant į veršiavimosi lengvumą, atvestų veršelių svorį ir lytį. Geresnis ir ekonomiškai naudingesnis – Jupon bulius, su kuriuo kergtos karvės dažniau lengvai veršiavosi, atvedė daugiau telyčių ir svoris buvo tik šiek tiek didesnis (svėrė 0,17 kg daugiau) už Hugo palikuonių. Ūkyje naudotų bulių reproduktorių palikuonys po apsiveršiavimo buvo sveiki. Per trejus metus, kaip minėta, netekta tik 4 veršelių (3 proc.). Ūkininkas, turėdamas tokius savo bandos duomenis, auginamus arba naudojamus veisimui bulius, gali pasirinkti geriausią bulių bandai didinti ir veislei gerinti.

*******

Taigi, būtina, kad kiekvienas mėsinių galvijų augintojas savo ūkyje kruopščiai registruotų veršiavimosi duomenis, kaip tai daro X ūkio savininkas. Tik taip bus tinkamai atrinkti buliai reproduktoriai kergimui arba sėklinimui, užtikrinamas lengvas karvių veršiavimasis ir sveikų veršelių auginimas. Parenkant bulių reproduktorių būtina atsižvelgti, koks buvo jo gimusio svoris, jo dukterų veršiavimosi lengvumą, nes šios savybės perduodamos palikuonims. Bet kuris mėsinius galvijus auginantis ir veisiantis ūkininkas, taikydamas šias teorines ir praktikoje jau kitų pritaikytas žinias apie reprodukciją ir galvijų veisimą, turės didelę, sveiką ir sparčiai augančią mėsinių galvijų bandą.