Dalis pasaulio ir Europos gyventojų mano, kad žmonija išgyventų be gyvulininkystės ir gyvulinės kilmės produktų. Ši radikali pozicija imponuoja tiems, kurie įsitikinę, kad tai nuosekli ateities vizija. Tačiau eliminavus iš žmonijos mitybos visą maisto produktų grupę, pasekmės būtų nepataisomos.

Įvertinti visus socialinius, aplinkos ir ekonominius aspektus, susijusius su Europos gyvulininkystės modelio atsisakymu, sunku net gyvulininkystės mokslininkams, o daugelio šalutinių padarinių beveik neįmanoma numatyti. Dažniausiai sutariama dėl penkių aiškių padarinių, kurie laikomi galimai įvyksiančiais.

Europa prarastų lyderystę

Pasaulio žiedinėje bioekonomikoje gyvulininkystei tenka daug svarbių vaidmenų ir nėra, kas šioje srityje ją pakeistų. Biomasės gamyba iš žmonių maistui netinkamų išteklių, kaip žolė, šiaudai, sėlenos ir kt., yra svarbus procesas. Jei jų nesunaudos gyvuliai, šie likučiai ir šalutiniai produktai gali greitai tapti našta aplinkai.

Gyvūnų odos perdirbimas suteikia visuomenei gražią, patvarią ir unikaliomis savybėmis pasižyminčią medžiagą, kuri naudojama avalynės, drabužių, baldų, automobilių sėdynių ir interjero, muzikos instrumentų, knygų ir daugelio kitų gaminių gamybai. Iš tikrųjų odą galima laikyti pirmuoju žiedinės ekonomikos produktu istorijoje.

Gyvulininkystė taip pat reguliuoja ekologinius ciklus, uždaro maistinių medžiagų ciklą ir gerina dirvožemio derlingumą bei anglies sekvestraciją (anglies dioksido pašalinimą iš atmosferos ir jo saugojimą), perdirbdama ir naudodama mėšlą kaip biologinius išteklius, išnaudodama pievas, netinkamas pasėliams. Pievų sėjomaina mišrių pasėlių gyvulininkystės plotuose nutraukia kenkėjų gyvenimo ciklą, o tai leidžia ūkininkams mažiau naudoti pesticidų. Pasaulyje, kuriame nebūtų gyvulininkystės, išaugusi augalinės produkcijos paklausa suaktyvintų žemės naudojimą, padidėtų maisto gamybai reikalingos žemės ūkio paskirties žemės plotai, sumažėtų biologinė įvairovė ir būtų atsisakyta naudoti ūkininkavimui žemes kalnų regionuose, kurios netinkamos pasėliams.

Padidėtų sintetinių trąšų naudojimas ir kaina

Gyvulininkystės sektorius gamina ne tik maistą, bet ir daugybę šalutinių produktų. Šiandien 40 proc. pasaulio dirbamų plotų tręšiami organinėmis trąšomis, gaunamomis auginant gyvulius. Taigi pasaulis be gyvulininkystės reikšmingai padidintų sintetinių trąšų naudojimą. Dėl to padidėtų Europos ūkininkų priklausomybė nuo trąšų importo, o tai keltų pavojų mūsų maisto saugumui. Šiandien trąšos sudaro trečdalį ūkininko išlaidų. Ateityje trąšos gali dar brangti, tad auginti grūdus gali tapti nepelninga, jei pasaulinės jų supirkimo kainos nepadidės.

Organinės trąšos – visų rūšių ūkio gyvūnų auginimo šalutinis produktas. Daugelį kitų mažiau žinomų gyvulininkystės sektoriaus šalutinių produktų, tokių kaip kosmetikos gamybos žaliavos ar bioenergija, būtų sunku pakeisti be didelių ekologinių, ekonominių ir socialinių išlaidų.

Išnyktų maisto kultūros paveldas

Visiškas gyvulininkystės atsisakymas reikštų didelius iššūkius tenkinant visų gyventojų mitybos poreikius. Likę be mėsos, sūrio, kiaušinių ir žuvies, Europos gyventojai iš maisto gautų nepakankamai reikiamų maisto medžiagų. Apsiribojus vien augalinės kilmės maistu, žmonės valgytų daugiau maisto ir daugiau kalorijų per dieną tam, kad patenkintų savo mitybos poreikius, nes maisto produktai iš augalų nėra tiek prisotinti maisto medžiagų kaip gyvulinės kilmės maistas.

Sunaikinus gyvulininkystę padidėtų kalcio, vitaminų A ir B12, taip pat kai kurių svarbių riebalų rūgščių (iš žuvų) trūkumas. Pastarosios yra svarbios, nes padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pagerina kūdikių pažinimo funkcijas ir regėjimą. Gyvulinės kilmės maisto produktai yra vieninteliai papildomi kai kurių riebalų rūgščių ir vitamino B12 šaltiniai. Kadangi mėsos pakaitalus gamina daugybė įmonių, o farmacijos pramonė gamina vitaminą B12, tai šie gamintojai ir pakeistų ūkininkus bei gyvulininkystės sektorių.

Anglies pėdsakas maiste nesumažėtų

Klimato kaitos požiūriu pasaulis be gyvulių greičiausiai nebūtų toks, kokio daugelis gali tikėtis. Be atrajotojų mūsų ganyklos ir kraštovaizdis taptų nepaprastai sudėtingas. Šiose žemėse užaugtų miškai, teritorijos taptų jautresnės gaisrams esant ekstremaliai temperatūrai. JAV gyvūnų mokslininkų Merės Betės Hal (Mary Beth Hall) ir Robino Vaito (Robin R. White) tyrime šia tema rašoma, kad be svarbiausių šalutinių pasekmių gyvulininkystės atsisakymas Jungtinėms Valstijoms reikštų bendro JAV išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimą vos apie 2,6 proc. Atsižvelgiant į Europos ir JAV ūkininkavimo modelių įvairovę ir skirtumus, galima daryti prielaidą, kad nauda Europoje būtų dar mažesnė. Be to, sintetinės mėsos anglies pėdsakas yra mažai ištirtas, ir gali paaiškėti, jog ne toks palankus, kaip tikėtasi.

Prancūzijos nacionalinio žemės ūkio tyrimų instituto INRA tyrėjas Žanas Lui Pejro (Jean-Louis Peyraud) 2017 m. Gyvūnų darbo grupės pranešime nurodė, jog „pasaulis be gyvulininkystės yra tik trumpalaikė, vidutinės trukmės ir ilgalaikė utopija. Laikas mums grįžti prie realistiškesnių pozicijų, kurios remiasi faktais. Atsisakyti gyvulininkystės būtų absoliuti nesąmonė žmonijai. Bet tai nereiškia, kad mums nereikia tobulinti gyvūnų auginimo būdo, gerbti juos, siūlyti jiems tinkamą gyvenimą ir įsitikinti, kad jie skerdžiami be skausmo ir streso. Turime tęsti tyrimus ir diegti naujoves, kad sumažintume neigiamą gyvulininkystės poveikį ir padidintume jo teikiamas paslaugas mūsų visuomenei.“

Kaimai ištuštėtų

Gyvulininkystė nemažai prisideda prie Europos ekonomikos (168 mlrd. Eur per metus, 45 proc. visos žemės ūkio veiklos) ir prekybos balanso. Atsisakius gyvulininkystės, padidėtų išvykimas iš kaimo, o tai sukeltų papildomą spaudimą miestams ir padidintų visuomenės atotrūkį nuo gamtos ir kultūros paveldo. Vykstant globaliam atšilimui dėl apleistų žemės plotų išaugtų miškų gaisrų pavojus.

Pirmasis gyvulininkystės ūkių mažinimo poveikis kaimo vietovėms būtų jų struktūros susilpnėjimas. Kiekvienas gyvulininkystės ūkis kaimo vietovėse išlaiko vidutiniškai 7 darbo vietas! Kita svarbi gyvulininkystės mažinimo pasekmė yra neigiamas poveikis žemei ir biologinei įvairovei.

Gyvulininkystės veikla grindžiama Europos kaimo tradicijomis ir vykdoma beveik visose Europos kaimo vietovėse, todėl pasižymi didele gamybos sistemų įvairove, atsižvelgiant į vietos ir geografines sąlygas. Gyvulininkystės sektorius daug prisideda prie Europos ekonomikos, sukuria tiesiogines darbo vietas 4 mln. gyventojų ir netiesiogiai remia 30 mln. žmonių darbą, daugiausia kaimo vietovėse. Europos pramonės, susijusios su gyvulininkyste (pieno ir mėsos perdirbimas, gyvulių pašarų gamyba), metinė apyvarta yra maždaug 400 mlrd. eurų. Ateityje gyvulininkystė iš tikrųjų galėtų labai prisidėti prie žiedinės ekonomikos ar skaitmeninės pramonės, sukurdama naujus Europos ekonomikos lyderius.

Maisto gamyba ir gyvulininkystės produkcija yra pagrindinis kaimo vietovių indėlis į ES prekybos balansą. Paprastai gyvulinės kilmės produktais ES apsirūpina ir dar parduoda pasaulio rinkose (19,5 mlrd. Eur). Bendrija yra svarbi kiaulienos, pieno produktų, paukštienos ir kiaušinių eksportuotoja. Sudėtingoje tarptautinėje aplinkoje dinamiško gyvulininkystės sektoriaus išlaikymas yra privalumas, naudingas ne tik Europos kaimo vietovėms, bet ir visai Europai, ne vien žemės ūkio sektoriui. Dėl savo eksporto pajėgumų ES taip pat gali skatinti aukštus maisto saugos, aplinkos, gyvūnų sveikatos ir gerovės standartus, priversdama prekybos partneres kelti savo pačių standartus.

Šiandien beveik trys ketvirtadaliai Europos gyventojų gyvena miestuose. Manoma, kad iki 2050 metų 80 proc. europiečių gyvens miestuose, todėl Europa yra labiausiai urbanizuota žemyninė teritorija pasaulyje kartu su Šiaurės Amerika. Tarp daugelio priežasčių, dėl kurių kaimo bendruomenes vis labiau išstumia miestai, pastebimas aiškus ryšys su aukštesniu pajamų lygiu. Gyvulininkystės sektoriaus sumažinimas galėtų tiesiogiai padidinti šią urbanizacijos tendenciją.