Kiekvieną rudenį vykstantis „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų maratonas beveik visada smarkiai sujaukia galvoje nusistovėjusią ratuotos technikos hierarchiją ir suvokimą, kas yra „gera mašina“. Po kokio nors Porsche Taycan, kainuojančio kaip trys naujutėlaičiai traktoriai, net bulves skusti ir kilimus siurbti mokantys automobiliai gali pasirodyti „silpnoki“. Todėl, prieš praverdamas septynviečio visureigio Kia Sorento dureles, mažiausiai tikėjausi būti kuo nors nustebintas.

Apie vaizdo kamerų ir ekranų duetus vietoje išorinių galinio vaizdo veidrodėlių jau esame pasakoję, kraipę galvas ir apgailestavę, kad toks sprendimas kol kas vairuotojų gyvenimą tik apsunkina. „Kia“ inžinieriai klasikinius veidrodėlius paliko įprastoje vietoje, tačiau į naująjį Sorento sumontavo itin modernią nematomos zonos stebėjimo sistemą Blind-Spot View Monitor (BVM). Tai antroji akių pora, visiškai eliminuojanti vairuotojo neregimas zonas tiek dešinėje, tiek kairėje pusėse, ir iš esmės užkertanti kelią nesusipratimams manevruojant tarp eismo juostų.

Skaitmeniniame prietaisų skydelyje vietoje spidometro ar tachometro ovalų akimirksniu pateikiamas didelės raiškos vaizdas greta visureigio, kai tik įjungiamas posūkio signalas ir nematomoje zonoje užfiksuojamas kitas eismo dalyvis. Vairuotojas mato, kada „aklojoje“ zonoje esanti transporto priemonė pasitraukia ir persirikiuoti ar lenkti tampa saugu. Bandant ignoruoti šį perspėjimą į prevencinį darbą kimba vairo mechanizmas, pasipriešinantis rizikingam manevrui ir neleidžiantis keisti judėjimo trajektorijos.

Gyvybiškai svarbius vaizdus fiksuoja šoninių veidrodėlių apvaduose sumontuotos kameros. Jos suteikia platesnį vaizdą nei patys veidrodėliai ir geresnį supratimą apie vairuotoją supančią aplinką, t. y. korėjiečiai bene pirmieji Europoje pasiūlė tokį pažangų vairavimo asistentą, kokio neteko matyti net pačiuose brangiausiuose modeliuose.

Ketvirtos kartos „Kia“ flagmanas taip pat turi patobulintas išmanias vairuotojo pagalbines sistemas, padedančias išvengti priešpriešinio susidūrimo, atpažįstančias pėsčiuosius, dviratininkus ir automobilius, taip pat pastebinčias iš priekio atvažiuojančius automobilius, kai sukama sankryžose. Be to, automobilyje įrengtos išmanioji greičio ribojimo ir automatinė greičio palaikymo su Start-Stop funkcija (su galimybe atsižvelgti į navigacijos duomenis), juostos palaikymo pagalbos, vairuotojo dėmesio kontrolės perspėjimo sistemos ir keletas panašių dalykų, mažinančių žmogiškųjų klaidų riziką, net kai visureigį vairuoja solidžią patirtį turintis žmogus.

Dar daugiau – Sorento turi nuotolinę išmanaus statymo pagalbos įrangą RSPA (angl. Remote Smart Parking Assist), kuri leidžia vairuotojui išlipus iš automobilio ir naudojantis užvedimo rakteliu įsprausti automobilį priekiu ar galu į ankštą parkavimo vietą jau išlaipinus keleivius ir išlipus pačiam. Ši sistema pati sustabdo visureigį, jei priekyje arba gale atsiranda kliūtis, kitas automobilis, dviratininkas ar pėsčiasis. Sorento keleiviai taip pat negali atidaryti galinių durelių, jei iš galo artėja dviratininkas ar kitas automobilis.

Kitaip tariant, naujasis „Kia“ kūrinys turi vadinamojo antrojo lygio autonominio važiavimo gebėjimus atitinkančias išmaniąsias sistemas, naudoja vaizdo kameros ir radarų jutiklių duomenis, kurie stebi kelio žymėjimą, valdo įsibėgėjimą, stabdymą, vairavimą pagal priekyje esančius automobilius ir veikia važiuojant iki 180 km/h greičiu.

Ir baigiant vardinti su saugumu susijusius „Kia“ sprendimus – du lig šiol tik vizualizacijose matyti dalykai. Sorento turi ne tik įprastas saugos oro pagalves (dvigubas priekines, dvigubas priekinėse sėdynėse, šonines su galimo apsivertimo jutikliu), bet ir pirmą kartą į automobilį įmontuotą priekinę centrinę oro pagalvę, kuri užtikrina priekyje sėdinčių žmonių apsaugą ir per avariją neleidžia jiems tarpusavyje susidaužti galvomis.

Antra didžioji naujiena – stabdymo po susidūrimo sistema, kuri mažina pakartotinio smūgio po avarijos pasekmes. Ši sistema automatiškai aktyvuoja stabdžius, kai tik po pirmojo susidūrimo išsiskleidžia oro pagalvės, taip apsaugodama keleivius nuo antro priekinio ar šoninio smūgio.

Sorento yra ir daugiau naujų technologijų, pavyzdžiui, pritaikomasis salono apšvietimas Mood Lightning. Centrinėje konsolėje yra belaidis telefono įkroviklis, aukštos kokybės galinga 12 garsiakalbių erdvinio garso sistema Bose. Multimedijos sistemą Bluetooth sąsaja galima susieti su dviem telefonais vienu metu ir juos naudoti tiek skambučiams, tiek ir muzikai. Priekyje galima naudotis dviem USB įkrovimo jungtimis. Antroje eilėje sėdintiems keleiviams skirtos dvi USB įkrovimo jungtys, sumontuotos priekinėse sėdynėse, o trečia – viduryje. Abu trečios eilės keleiviai turi atskiras įkrovimo jungtis, tad visi septyni keleiviai gali krauti savo mobiliuosius įrenginius.

Sorento taip pat galimas su projekciniu ekranu, ant priekinio stiklo priešais vairuotoją atvaizduojančiu svarbiausią važiavimo informaciją.

Dyzelinis prieš hibridinį

Pirmos kartos Sorento, gamintas 2002–2009 m., turėjo rėminę konstrukciją ir buvo lyginamas su tokiais šio žanro klasikais kaip Toyota Land Cruiser ar Mitsubishi Pajero. Vėlesnieji modeliai nuo konvejerio nuriedėjo su integruotu kėbulu, taip siekiant geresnių komforto ir valdymo savybių. Ketvirtosios kartos egzempliorius žengė dar toliau. Nauja N3 platforma, skirta vidutinio dydžio SUV automobiliams, gerokai išplečia galimybes visureigį elektrifikuoti, t. y. paversti Sorento įprastu arba iš tinklo įkraunamu hibridu, turinčiu Smartstream elektrinę pavarą su 1,6 l T-GDI turbobenzininiu tiesioginio įpurškimo varikliu, 1,49 kWh ličio jonų akumuliatoriumi ir 44,2 kW elektros varikliu.

Tiesa, pasimatuoti įkraunamo hibridinio Sorento kol kas nepavyko, todėl kalbant apie šios versijos ypatumus lieka pasikliauti „Kia“ pateikiamais aprašais apie eksploatacinius parametrus. „Ant popieriaus“ jie visai neprasti: suminė benzininio motoro ir elektros variklio galia 265 AG ir 350 Nm sukimo momentas ir tokiais atvejais tradiciškai maža CO₂ emisija bei degalų sąnaudos. Turbininis 1,6 l T-GDi variklis turi naują „Kia“ vožtuvų valdymo CVVD (angl. Continuously Variable Valve Duration) technologiją, kuri pagal važiavimo sąlygas reguliuoja vožtuvų atidarymo trukmę, taip didindama galią esant mažiems ir vidutiniams variklio sūkiams ir mažindama degalų sąnaudas.

Kiek tiksliai, nėra žinoma, nes „Kia“ dar nebaigė visų šios versijos sertifikavimo procedūrų ir oficialią bei tikslią informaciją paskelbs artėjant automobilio pardavimo pradžiai. Kol kas įkraunamo hibrido elektra nuvažiuojamą atstumą gamintojai diplomatiškai vadina „nedideliu, bet pakankamu“. Turint galvoje, kad ličio jonų polimerų baterijos talpa 13,8 kWh, tas atstumas greičiausiai sieks 50–60 km – neoficialų įkraunamų hibridų standartą. Priemiesčių gyventojai dažnai tokią distanciją įveikia per porą dienų.

Dar vienas dalykas, kuriuo giriasi „Kia“ komanda – racionalus naujos platformos galimybių išnaudojimas. Dabartinė konstrukcija leido akumuliatorius sumontuoti salono apačioje, todėl realiai jokios pastebimos įtakos keleivių ar krovinių skyriaus erdvei visureigio hibridizacija nepadarė. Septynvietės versijos krovinių skyriaus talpa siekia iki 809 l (kai pakelta trečia sėdynių eilė – 175 l), o penkiavietės – iki 898 litrų. Tai vieni geriausių šios klasės rodiklių.

Taikiklyje – premium klasė

Pažintis su į Lietuvą atkeliavusia vienintele dyzeline Sorento versija maloniai nustebino: 4 cilindrų, 2,2 l darbinio tūrio Smartstream dyzelinė jėgainė generuoja 202 AG ir 440 Nm sukimo momentą, ir, nepaisant gana didelių automobilio gabaritų bei kone 2 t svorio, visureigis atrodo gana gyvybingas. Tiksliau daro tai, kas pridera tokio kalibro mašinai – abiem varančiosiomis ašimis veža ten, kur klasikiniai sedanai ar universalai priversti sustoti.

Galia į visus keturis varančiuosius ratus perduodama naudojant 8 laipsnių, dviejų sankabų 8DCT pavarų dėžę. Šis agregatas veikia pavyzdingai sklandžiai, krumpliaračių rokiruotės vyksta itin greitai ir tyliai, tarsi automobilio greitėjimas nereikalautų jokių didesnių pastangų.

Be to, efektyvi transmisija padeda keliauti gana pigiai: vidutinės degalų sąnaudos svyruoja apie 6 l/100 km, o užmiestyje, paisant Kelių eismo taisyklių ir sveiko proto, galima priartėti prie 5 l/100 km ribos.

Dar labiau nudžiuginęs dalykas – premium klasės standartams prilygstantis važiavimo komfortas. Pakaba net žvyrkeliuose, kuriuose savo autografus paliko statybininkų technika, dirba taip, tarsi visureigis sklęstų virš duobių. Nejusti nei erzinančio bildesio, nei vairaračio tampymo provėžose.

Apskritai ketvirtos kartos Sorento nebeliko arba beveik neliko to, kas suteiktų pretekstą visureigį vadinti „pigiai“ pagamintu, atrodančiu ar besielgiančiu kelyje, todėl beveik 54 tūkst. Eur siekianti kaina šiuo atveju atrodo motyvuota ir logiška. Tam tikra problema galima laikyti nebent tai, kad bent jau kol kas „Kia“ atstovai siūlo vienintelę – solidžiausiai sukomplektuotą ir todėl brangiausią versiją. Atsisakyti stoglangio, odinių Nappa sėdynių ar kokių nors išmaniųjų elektroninių pagalbininkų tiesiog nėra galimybės. Viskas arba nieko.

Kita vertus, pavažinėjus tokio lygio automobiliu, vargu ar norėsis pačiam sau apkartinti gyvenimą. Ypač turint galvoje, kad Sorento greičiausiai užsibus jūsų kieme palyginti ilgai: visureigiui teikiama unikali 7 metų arba 150 tūkst. km garantija ir jei jis turės tokį pat imunitetą gedimams, kaip mažesnieji Sportage ar Ceed, rokiruočių šeimos transporto parke nenorėsite patys. Prie gerų dalykų priprasti lengva.