Europos Sąjunga griežtina veikliųjų medžiagų vertinimo ir augalų apsaugos produktų registravimo reikalavimus, todėl tikėtina, kad augalų apsaugos produktų spektras siaurės, o žemdirbiams ir įmonių agronomams teks prie to prisitaikyti.

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) specialistai atkreipia dėmesį, kad veikliosios medžiagos, naudojamos augalų apsaugos produktuose, yra vertinamos ir patvirtinamos ES lygiu. Patvirtinamos tik tos veikliosios medžiagos, kurios nekelia pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.

Dabar ES vyksta veikliųjų medžiagų peržiūros procesas. Veikliosios medžiagos suskirstytos į V peržiūros etapus. Jau priimti sprendimai dėl I, II ir dalies III etape įvertintų veikliųjų medžiagų. Dėl galimo poveikio sveikatai ar aplinkai 2011–2018 m. buvo nepatvirtintos (arba patvirtinimas neatnaujintas) 22 veikliosios medžiagos.

Šiuo metu vyksta likusių III etape ir IV etape įrašytų veikliųjų medžiagų peržiūra. V peržiūros etape įrašytų veikliųjų medžiagų vertinimui pareiškėjai teikia prašymus ir dokumentų rinkinius vertinimui. Europos Komisija tikisi užbaigti veikliųjų medžiagų peržiūrą iki 2025 metų.

Žemdirbiams duodama laiko pasiruošti

Kaip paaiškino VAT Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėja Kristina Valionienė, augalų apsaugos produktų registracijos panaikinimas yra apibrėžtas Reglamente 1107/2009. Dažniausiai augalų apsaugos produktų registracija panaikinama, jei veikliosios medžiagos patvirtinimas neatnaujinamas ES arba pareiškėjas neteikia prašymo veikliosios medžiagos patvirtinimui atnaujinti.

Jei veikliosios medžiagos patvirtinimas yra panaikinamas, EK išleidžia Įgyvendinimo reglamentą, kuriame nurodomos priežastys, kodėl veikliosios medžiagos patvirtinimas neatnaujinamas, ir nurodo terminus, iki kada valstybės narės turi panaikinti augalų apsaugos produktų su šia veikliąja medžiaga registraciją, ir laikotarpį, iki kada gali būti išparduodami ir sunaudojami turimi augalų apsaugos produktai. Šis laikotarpis nustatomas kiekvienai veikliajai medžiagai atskirai.

Reglamento 1107/2009 46 straipsnis leidžia suteikti iki 1,5 metų laikotarpį, t. y. pusę metų, parduoti ir platinti bei dar vienus metus saugoti ir naudoti augalų apsaugos produktus, kurių registracija pasibaigė, todėl kompanijos, tiekėjai ir ūkininkai turi papildomo laiko pasirengti konkretaus augalų apsaugos produkto išėmimui iš rinkos.

Pernai nebuvo pratęsta augalų apsaugos produktų, turinčių sudėtyje v. m. epoksikonazolo, registracija, nes pareiškėjas atsiėmė prašymą dėl šios veikliosios medžiagos patvirtinimo neatnaujinimo ES. Todėl 8 augalų apsaugos produktų registracija Lietuvoje nepratęsta.

Pareiškėjas nepateikė prašymo dėl veikliosios medžiagos spirodiklofeno patvirtinimo atnaujinimo, todėl insekticido Envidor registracija panaikinta. 2020 m. buvo neatnaujintas veikliosios medžiagos beta ciflutrino patvirtinimas, todėl nuo 2021 m. sausio 20 d. bus panaikinta insekticidų Bulldock 025 EC ir Baythroid registracija. Augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų, bus galima sunaudoti 2021 metais.

Išeitis – inovacijos plačiąja prasme

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė primena, kad ES taikoma dviguba augalų apsaugos produktų ir jų veikliųjų medžiagų registravimo sistema – ES lygiu vertinamos ir registruojamos veikliosios medžiagos, o šalys narės registruoja produktus.

„Nereikėtų tikėtis, kad neperregistruotas medžiagas staiga pakeis lavina naujų. Naujų veikliųjų medžiagų sukūrimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Manoma, kad iš 150 tūkst. biologinį aktyvumą turinčių molekulių produktu tampa tik viena. Sukūrus „techninę medžiagą“, laukia ilgas saugos testavimas, o tada, atlikus tyrimus, dar pakankamai ilgas registravimo procesas. Visa tai gali užtrukti apie dešimt metų“, – ilgą naujų veikliųjų medžiagų kūrimo procesą pabrėžia Z. Varanavičienė.

Ieškoma sprendimų, kaip, vis griežtėjant reikalavimams, neatsidurti kritinėje situacijoje, kai gali elementariai pritrūkti produktų reikalingai augalų apsaugai užtikrinti. Vienas iš galimų sprendimų – inovacijos plačiąja prasme: naujos kartos produktai, biopesticidai, investicijos į saugesnius augalų apsaugos produktų naudojimo būdus – į tiksliuosius metodus ir skaitmenizavimą.

„Chemijos pramonė paskelbė pasiryžimą investuoti į inovacijas. Svarbu, kad reguliacinė aplinka suspėtų su technologine pažanga. Pvz., verta paspartinti duomenų reikalavimų mikroorganizmų preparatams atnaujinimą. Arba biopesticidų, kurie sukurti antikūnų, peptidų, fermentų ar iRNR pagrindu, rizikos vertinimui sunkiai pritaikomas dabartinis reglamentavimas. Greičiausias sprendimų būdas būtų parengti gaires, kaip tai buvo padaryta dėl augalų ekstraktų ir semichemikalų“, – sako Z. Varanavičienė.

Išeitis būtų ne emocijomis, bet mokslu, inovacijomis ir poveikio vertinimu grįsti sprendimai, o nauji finansiniai instrumentai, BŽŪP priemonės turėtų padėti žemdirbiams įsigyti ir taikyti tiksliosios žemdirbystės metodus.