Išgyvename keistą laiką, kai nežinome, nei kas laukia, nei ko tikėtis. Tačiau, kaip sako gyvenimo išmintis, tikėkimės geriausio, o ruoškimės blogiausiam. Ruoškimės Kalėdoms be eglutės? Tikrai ne, bet jeigu kartais dėl kokių nors priežasčių užstrigtų jos kelionė į mūsų namus, ar tiesiog nuspręstume išsaugoti eglutės gyvenimą, tai žinokime, kad ją gali pakeisti samanos.

Samanos, žaliuojančios storu sluoksniu ant kelmo miške, apaugusios seną obelį, užėmusios žolės vietą pievos pakraštyje. Tiesa, būkime atsargūs: dauguma jų saugomos, miške samanų geriau neliesti, todėl aš jų ieškojau sename sode. Žodžiu, keletas šventinių idėjų, norintiesiems kurti ir mėgautis greitu rezultatu.

Žaliuojantis kupolas su paukščiu

Šis kupolas kažkuo primena žemės gaublį, o iš tiesų tai po samanų žaluma pasislėpęs plastikinis dubuo. Jį puikiai gali pakeisti ir pusė jau atitarnavusio kietesnio kamuolio. Man šį kartą labai pasisekė: nuo seno kelmo, kuris greitai turės palikti sodą, nuėmiau didelį ploną gražiai žaliuojančių samanų gabalą. Parsinešusi namo porą dienų padžiovinau ir floristiniais klijais užklijavau ant dubens. Jei samanos drėgnesnės ir yra galimybių, jas ant pasirinkto pagrindo galima užrišti siūlu.

Kupolo viršūnėje įsitaisė paukštis, o aplink jį pabiro balto perlamutro žaisliukai. Tūriškumo šiai kompozicijai suteikia pušies šakelės. Jei tokį kupolą puoštumėte iš visų pusių, jis gali tapti puikiu pietų stalo akcentu, jei tik iš vienos – statykime taip, kad iš vienos pusės ir matytųsi: ant komodos, konsolės ar lentynos.

Žilas kilimas – tarsi miško paklotė

Pilkos, tarsi žilos, samanos ant seno visiškai sutrūnijusio sodo medžio atrodė tiesiog fantastiškai – tikri meno kūriniai. Tačiau paaiškėjo, kad jos labai birios ir jas sunku priklijuoti: greitai atsiskiria viena nuo kitos ir praranda savo grožį. Tačiau plokščioje lėkštėje gali sugulti dailiu kilimu visai neklijuojamos, o jau dekoruoti galima kaip tik širdis geidžia. Šiuo atveju tiko medžio žievės eglutė, nupurkšta blizgiais dažais, apsamanojusios medžio šakelės, vienas kitas kankorėžis ir kalėdiniai žvaigždės formos žaislai. Tikra miško paklotė su pabirusiomis iš dangaus žvaigždėmis.

Koks Kalėdų laukimas be vainiko

Šiam vainikui reikės šiaudinio vainiko karkaso, kurių yra pirkti floristinių prekių parduotuvėse. Karkasą aprišau žalių samanų gabalėliais nuo nupjautos sode obels šakos ir bandžiau puošti žaisliukais, tačiau jie pasirodė pernelyg „atšokę“ nuo gana lygaus samanų paviršiaus.

Išgelbėjo kelių spalvų vilnonis audinys, iš kurio pasiuvau širdutes ir prikimšau sintepono. Plokščios širdutės dailiai sugulė ant samanų pakloto, o viena kita blizgi žvaigždutė vainikui suteikė šventiškumo. Šie dekoro elementai prie vainiko priklijuoti floristiniais klijais.

Toks vainikas gali tapti svetainės stalo akcentu, o pakabintas ant kaspino – papuošti ir lauko duris. Dabar ir Lietuvoje vis dažniau namų durys puošiamos advento vainikais, nors šis paprotys iš Vakarų Europos mus pasiekė dar palyginti neseniai.

Ir vis dėlto ji bus: EGLUTĖ

Šios eglutės pagrindas – storo kartono tūta – piramidė, kurią tiesiog suklijavau. Ant jos floristiniais klijais nuo apačios klijavau nedidukes eglės ir pušų šakeles. Kai kartonas iki viršaus buvo kruopščiai apdengtas šakelėmis, tarpuose tarp jų įklijavau po kuokštelį pilkų samanų, o virš jų priklijavau po raudoną žaisliuką.

Eglutę pastačiau į padėklą tarp pilkų samanų, kurį papuošiau tokiais pat raudonais žaisliukais. Nesunku, paprasta ir gražu. Jeigu norite, kad kompozicija išliktų kuo ilgiau, eglutės šakas pakeiskite kėnio šakelėmis, arba naudokite tik pušies šakeles. Eglutės spygliai, deja, byra greičiausiai.

P. S. Visas puokštes su samanomis apipurkškite vandeniu kas antrą dieną, tuomet jos bus gražios bent tris savaites: savaitę iki Kalėdų ir dar dvi savaites iki Trijų Karalių. Jei samanos vis dėlto pradėtų džiūti ir gelsti, jas visada galite nupurkšti sidabriniais ar auksiniais dažais iš floristikos parduotuvių ir tada jos laikysis gana ilgai. Džiugaus švenčių laukimo!