Žieminių rapsų sėjos ir ankstyvais augimo tarpsniais vyravo šilti, bet palyginti sausi orai. Vidurio Lietuvoje rugsėjo mėnesį buvo fiksuojamas kritinis drėgmės trūkumas. Tačiau nuo antro spalio dešimtadienio dažnesni lietūs atgaivino jau akivaizdžiai dėl drėgmės trūkumo skurstančius augalus, tad žiemą jie pasitinka tvirti ir vešlūs.

Šilti ir sausi pirmosios rudens pusės orai skurdino augalus, tačiau kenkėjams plisti sąlygos buvo labai palankios. Žieminiuose rapsuose plito kryžmažiedinės ir rapsinės spragės, amarai, šakniagumbiniai paslėptastraubliai ir kiti kenkėjai. Rudenį rapsuose skraidantys amarai didina virusinių ligų riziką. Ypač jei randama persikinių amarų (Myzus persicae). Jie ne tik maitinasi, bet ir maitindamiesi perneša virusines ligas. Šių amarų aktyvumas gerokai sumažėja esant +3 ^oC temperatūrai, taigi, ilgas šiltas ruduo jiems palankus.

Šį rudenį rapsuose nemažai buvo matyti ir kopūstinių amarų (Brevicoryne brassicae). Šie amarai sidabriškai pilki, dažniausiai ant augalo jie įsikuria kolonijomis.

Tiek praėjusiais, tiek šiais metais rapsų pasėliuose palyginti gausu šakniagumbinių paslėptastraublių (Ceutorhynchus assimilis) sužalotų augalų. Kadangi neliko rapsų sėkloms apdoroti skirtų insekticidinių beicų, šie kenkėjai iš mažai reikšmingų darosi labai reikšmingi. LAMMC Žemdirbystės institute atliktuose lauko eksperimentuose šį rudenį rapsų pasėliuose buvo randama nuo 40 iki 100 proc. augalų su šakniagumbinių paslėptastraublių sužalotomis šaknimis.

Ruduo buvo palankus ir rapsinėms spragėms (Psylliodes chrysocephala) skraidyti. Šių spragių lervų apniktų augalų atskiruose laukuose randama neįtikėtinai daug. Literatūroje nurodoma, kad šakniagumbinių paslėptastraublių ir rapsinių spragių nualinti augalai būna jautresni žiemos šalčiams.

Rudenį rapsų pasėliuose dažniausiai aptinkama liga yra fomozė (Leptosphaeria maculans, L. biglobosa). Vyraujant sausiems orams, ligos plitimo pradžia buvo palyginti vėlyva, tačiau lapkričio viduryje nepurkštuose nuo šios ligos laukeliuose rasta, nelygu veislė ir žemės dirbimo būdas, nuo 36 iki 100 proc. fomozės pažeistų augalų, o ligos apimtas lapo plotas siekia iki 5–10 procentų.

Fungicidai fomozės kontrolei buvo purškiami pamačius pasėlyje pačius pirmus ligos požymius spalio pirmąjį dešimtadienį, ir pagal stebėjimus lapkričio viduryje jų efektyvumas siekė 60–100 procentų. Rapsų laukuose šiuo metu galima pamatyti ir juodosios dėmėtligės (Alternaria brassicae) požymių, tačiau ten, kur panaudoti fungicidai, šios ligos požymių yra tik kur ne kur.

Nepaisant sausų orų streso ankstyvaisiais augimo tarpsniais, rudeniui baigiantis žieminių rapsų pasėliai atrodo gerai. Reikia tikėtis, kad žiema neparodys savo piktų galių ir pavasarį galėsime džiaugtis gerą derlių žadančiais pasėliais.