23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2020/11
Sausros pripažinimas nenugalimos jėgos aplinkybe
  • Justas VAITIEKAITIS Advokatų profesinės bendrijos „Šenavičius ir partneriai RESPONSE“ Ginčų praktikos grupės vyr. teisininkas
  • Mano ūkis

Teismų praktikos tendencijos, sprendžiant ginčus dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, tampa palankesnės žemdirbiams.

Nenugalimos jėgos aplinkybių vertinimas žemės ūkio sektoriuje tampa itin aktualus dėl vis dažniau besikartojančių sausrų ar ypač smarkių kritulių. Pagal Lietuvos teisės aktus, žemės ūkio subjektas gali būti atleistas nuo įsipareigojimų nevykdymo padarinių, jeigu šios aplinkybės pripažįstamos nenugalima jėga (force majeure).

Kita vertus, jeigu agroverslas atsisako laiku vykdyti savo įsipareigojimus, kita sutarties šalis dažnai su tuo nesutinka, nes įsipareigojimų nevykdymas gali lemti nuostolius, negautas pajamas. Tad dažnai ginčas sprendžiant, ar situacija gali būti pripažinta nenugalima jėga, atsiduria teisme.

Nenugalimos jėgos aplinkybei nustatyti būtina šių sąlygų visuma: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Iki šiol Lietuvos teismų praktikoje meteorologiniai reiškiniai retai būdavo pripažįstami nenugalimos jėgos aplinkybe. Liūtys ir lietus nelaikytini nuo atsakomybės atleidžiančiomis aplinkybėmis, nes, atsižvelgus į Lietuvoje vyraujantį klimatą, šių aplinkybių atsiradimą agroverslas turėtų numatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog aplinkybė nenugalima jėga gali būti pripažinta tik tada, kai jos atsiradimo priežastys tiek specifinės ar paplitimo mastas toks neįprastai didelis ir nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokios aplinkybės atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Taigi, nenugalimos jėgos taikymas yra gerokai ribotas ir taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms.

Sausra gali būti pripažinta nenugalimos jėgos aplinkybe

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, rugsėjo mėn. išnagrinėjęs tarp ūkininko ir žemės ūkio produkcijos supirkėjo kilusį ginčą, konstatavo, jog nagrinėjamos bylos atveju buvo susiklosčiusi būtent tokia ekstremali situacija, lėmusi daugumos pasėtų pupų sunykimą, kadangi klimato sąlygos 2018 m. gegužę–liepą buvo itin nepalankios, t. y. tiek per aktyviąją augalų vegetaciją, tiek ir vėliau. Todėl dėl susidariusių aplinkybių ūkininkas sutartinių įsipareigojimų objektyviai negalėjo įvykdyti.

Trumpai apie bylos situaciją. Ūkininkas su žemės ūkio produkcijos supirkimą vykdančia įmone sudarė grūdų pirkimo– pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis perduoti 100 t pupų įmonei, o ši įsipareigojo jas nupirkti. Augalų vegetacijos laikotarpiu 2018 m. gegužę–liepą iškrito labai mažas kiekis kritulių. Tai negrįžtamai paveikė pasėlius, dalis jų išdžiūvo ir išdegė, likusieji buvo reti ir žemi. Dėl sausros sukeltų padarinių negavęs dalies derliaus ūkininkas negalėjo įvykdyti visų įsipareigojimų pagal sutartį. Visą užaugintų pupų derlių ūkininkas pristatė įmonei, ši už pristatytą žemės ūkio produkciją (pupas) išrašė 5 347 Eur dydžio sąskaitą. Dėl likusio nepristatyto pupų kiekio ūkininkas keletą kartų bendravo telefonu su įmonės vadybininkais, padalinių vadovais. Rugsėjį žodžiu buvo sutarta, kad likęs nepristatytas pupų kiekis būtų pristatomas kitais metais, nekeičiant sutartyje nustatytos kainos. Įmonei nesumokėjus laiku už pristatytą produkciją, ūkininkas pateikė raštišką pretenziją. Įmonė, nesutikdama su pretenzija, atliko įskaitymą dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo. Po atlikto įskaitymo įmonė sumokėjo ūkininkui tik 45 eurus.

Gavęs minėtą sumą, ūkininkas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įmonės atlikto vienašalio įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo iš įmonės. Ūkininkas savo negalėjimą įvykdyti sutartinių įsipareigojimų įmonei argumentavo nenugalimos jėgos aplinkybe. Dėl 2018 m. gegužės–liepos mėn. vyravusios sausros, kurios nebuvo sudarant sutartį ir jos atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti, nes tokie reiškiniai Lietuvos klimatui nėra būdingi, pupų derlius užaugo ypač menkas.

Nors įmonė argumentavo, jog nagrinėjamu atveju neatsirado nenugalimos jėgos aplinkybės ūkininko atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismas patenkino ūkininko ieškinį, t. y. pripažino įskaitymą neteisėtu ir priteisė ūkininko naudai skolą už neatsiskaitytą pupų produkciją iš įmonės. Teismas konstatavo, jog ūkininkui 2018 m. balandį pasėjus pupas, Lietuvoje pavasarį kritulių iškrito gerokai mažiau – 74 proc. standartinės klimato normos, be to, labai sausi buvo kovo ir gegužės mėnesiai. Iki 2018 m. liepos 4 d. tęsėsi agrometeorologinis reiškinys – stichinė sausra augalų aktyviosios vegetacijos laikotarpiu, kuri tokiu laikotarpiu Lietuvoje nėra dažnas reiškinys. 2018 m. liepos 4 d. Vyriausybė paskelbė visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Teismas laikė įrodyta, kad ginčo sutarties sudarymo metu nei sausros, nei ypač mažo iškritusių kritulių kiekio nebuvo, ir tokių aplinkybių sudarydamas sutartį ūkininkas negalėjo numatyti. Be to, tokių sausros aplinkybių ūkininkas negalėjo kontroliuoti ir negalėjo joms užkirsti kelio.

Apeliacinės instancijos teismas buvo nusprendęs atmesti ūkininko ieškinį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas palaikė ūkininko pusę ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Kasacinis teismas pasisakė, jog kiekvienas ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo, gali ir turi numatyti galimas nepalankių gamtinių sąlygų pasekmes būsimam derliui, nes tokios situacijos yra būdingos žemės ūkio veiklai, t. y., sutardamas dėl užauginamos produkcijos kiekio, turi turėti omenyje galimą nuostolį dėl nepalankių gamtinių sąlygų ar prastą derlių ir atitinkamai spręsti dėl parduodamo produkcijos kiekio. Tačiau galimos tokios situacijos, kurių žemės ūkio produkcijos gamintojas, pasirašydamas sutartį, negali numatyti. Tai tokie ekstremalūs įvykiai – nebūdingi Lietuvos klimatui gamtos reiškiniai, kurie dėl susiklosčiusių gamtinių sąlygų, pvz., stichinės ar arti stichinei sausros, negali būti prognozuojami sutarties sudarymo metu. Ūkininkas praranda realią galimybę užauginti reikiamą derlių ir jį patiekti pagal sudarytą sutartį, nes ir ne vienus metus ūkininkaujantis asmuo negali protingai numatyti, jog iškris neįprastai mažas kritulių kiekis ar įvyks kitokio pobūdžio stichinis (ekstremalus) gamtos reiškinys.

Dėl to teismas, įvertinęs nagrinėtos bylos aplinkybes, nusprendė, kad ūkininkas įrodė, jog nenugalimos jėgos aplinkybė – sausra – lėmė jo pupų sunykimą, todėl jis negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, o tai yra pagrindas atleisti ūkininką nuo sutartinės civilinės atsakomybės visa apimtimi.

Ginčui būtina ruoštis iš anksto

Kaip matyti iš naujausios teismų praktikos, agroverslas gali įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes. Tačiau kiekviena situacija yra individuali, tad siekiant, kad pasikartotų palankus agroverslui scenarijus, ginčui reikia ruoštis iš anksto. Pasitaiko, kad tam tikros aplinkybės, kurios agroverslui atrodo akivaizdžios, teisme tampa neįrodytomis vien dėl to, kad agroverslas laiku ir tinkamai nesurenka įrodymų bei neatlieka kitų nuo jo priklausančių veiksmų.

Vis dėlto praktikoje nenugalimos jėgos kategorijos taikymas yra ganėtinai sudėtingas ir ribotas. Sutarties vykdymo metu vienai iš šalių siekiant remtis nenugalimos jėgos aplinkybe, ypač dažnai tarp šalių kyla ginčas dėl to, ar konkreti aplinkybė laikytina nenugalima jėga. Todėl tiek sudarant sutartį, tiek atsiradus nenugalimos jėgos aplinkybei būtina elgtis apdairiai. Pateikiame preliminarų veiksmų, kuriuos reikia atlikti ruošiantis įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes, sąrašą.

Pirma, nors Civiliniame kodekse ir įtvirtinta atleidimo nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos galimybė, o sąlyga dėl atsakomybės netaikymo esant nenugalimai jėgai įtraukiama į bene kiekvieną sutartį, tačiau iš anksto galima aptarti, kokioms nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms atsiradus šalys bus atleidžiamos nuo įsipareigojimų nevykdymo padarinių (atsakomybės).

Sutarties šalims susitarus dėl konkrečių aplinkybių, kurioms atsiradus atsakomybė dėl įsipareigojimų neįvykdymo nebūtų taikoma, nereikėtų įrodinėti nenugalimos jėgos taikymo sąlygų, o tai gerokai supaprastintų situaciją bei sumažintų galimų ginčų atsiradimo tikimybę. Tačiau patartina šias atsakomybės netaikymo sąlygas labai detalizuoti, kad ateityje tarp šalių nekiltų kitas ginčas – dėl sutarties sąlygų aiškinimo.

Dažnu atveju žemės ūkio produkciją superkančios įmonės gali nesutikti meteorologinių reiškinių pripažinti aplinkybe, atleidžiančia nuo atsakomybės. Tokiu atveju sutartyje reikėtų siekti bent bendro pobūdžio nuostatos, kad pagal teisės aktus nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikomos aplinkybės yra pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą.

Antra, pirmiau aprašytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ypatingą reikšmę suteikė ūkininko sąžiningumui ir jo apdairumui sudarant sutartį. Teismas vertino aplinkybes, ar nėra duomenų, patvirtinančių, kad ūkininkas būtų nukūlęs didesnį derlių nei nurodytas kiekis ir likusias pupas būtų pardavęs kitam subjektui, be to, ar ūkininkas, sudarydamas sutartį, neprisiėmė įsipareigojimo pateikti tokį pupų kiekį, kurio, esant normalioms gamtinėms sąlygoms, jis realiai nebūtų galėjęs pateikti įmonei. Siekiant pagrįsti šias aplinkybes, pravartu vykdyti derliaus užauginimo apskaitą, jog vėliau būtų galima atskleisti vidutinį ūkio užauginamos produkcijos kiekį.

Sudarant išankstines produkcijos pirkimo– pardavimo sutartis privaloma būti ypač rūpestingam, kadangi prisiėmus riziką pristatyti tokį produkcijos kiekį, kurio objektyviai ūkis negalės išauginti, pačiam ūkininkui dėl to gali kilti neigiamų pasekmių, t. y. teismas tokį neapdairų ūkininką gali neatleisti nuo atsakomybės net kilus nenugalimos jėgos aplinkybei.

Trečia, nustatant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota pažyma nesukuria jokių padarinių, kadangi atleidimą nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą sukuria nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne pažymos išdavimas. Tačiau nenugalimos jėgos aplinkybes liudijanti pažyma vertintina kaip įrodymas civilinėse bylose. Todėl kilus nenugalimos jėgos aplinkybei, dėl kurios negalėsite įvykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, būtina kreiptis į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl tokios pažymos. Papildomai, siekiant pagrįsti meteorologinių reiškinių išskirtinumą, pravartu kreiptis į valstybines institucijas, kurios vykdo vyraujančio klimato apskaitą, dėl duomenų apie vyravusius meteorologinius duomenis gavimo.

Ketvirta, kilus nenugalimos jėgos aplinkybėms, pravartu nedelsiant informuoti apie jas kitą sutarties šalį. Nors pirmiau atskleistoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog nepranešimas laiku kitai šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybę ir jos įtaką sutarties įvykdymui nereiškia, kad stichinį (ekstremalų) reiškinį patyrusi šalis negali būti atleista nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą dėl nenugalimos jėgos. Tačiau pranešimo laiku negavusi šalis turi teisę reikalauti dėl jo negavimo (ar negavimo laiku) patirtų nuostolių atlyginimo, kuriuos privalėtų atlyginti nuo nenugalimos jėgos nukentėjusi šalis.

Ko tikėtis ūkininkams ateityje

Iki šiol Lietuvos teismų praktikoje meteorologiniai reiškiniai retai būdavo pripažįstami nenugalimos jėgos aplinkybe. Aprašytoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis gali sukurti precedentą, dėl kurio nuo stichinių (ekstremalių) reiškinių nukentėjusių ūkininkų situacija gali pasikeisti į geresniąją pusę.

Besikeičiančio klimato įtaka ateityje gali lemti vis ilgiau besitęsiančias sausras ir dažnesnį ekstremalių reiškinių atsiradimą, tačiau apdairus ir rūpestingas ūkininkas gali apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių iš anksto, jeigu imsis pirmiau išvardytų veiksmų, siekdamas įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybės egzistavimą.