Jungtinės Valstijos yra didžiausia žemės ūkio ir maisto produktų gamintoja ir jų eksportuotoja pasaulyje. Šalyje yra daugiau kaip 2 mln. ūkių, kurių vidutinis žemės plotas sudaro apie 180 hektarų. Žemės ūkis kartu su maisto ūkiu ir kitomis giminingomis šakomis sukuria daugiau kaip 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Vasaros pabaigoje Rokfelerio fondo paskelbtame pranešime siūloma iš pagrindų pertvarkyti visą šalies maisto grandinę. „Mūsų maisto sistema apima visus ir viską – niekas neturėtų taikstytis su status quo“, – teigia šio fondo prezidentas dr. Radživas J. Šahas (Rajiv J. Shah). Jis ragina visus – sveikatos, švietimo, žemės ūkio, maisto ūkio, pramonės, aplinkosaugos, nacionalinio saugumo, teisės ir socialinės sferos atstovus – bendromis pastangomis kurti teisingesnę ir tvaresnę JAV maisto sistemą.

Kas gi paskatino moderniausią žemės ūkį turinčią ir pasauliui šio verslo madas diktuojančią valstybę imtis tokių pokyčių? Esminius visos maisto grandinės trūkumus, kurie kankino sistemą ir buvo juntami kur kas anksčiau, apnuogino ir išryškino COVID-19 pandemija.

Rokfelerio fondo inicijuota ir šimto žinomiausių ekspertų ir praktikų atlikta studija rodo, kad dabar JAV veikianti maisto sistema ne tik neskatina teisingesnės ekonomikos, bet dar ir žaloja žmonių sveikatą, alina planetą. Kartu pabrėžiama, kad šie maisto grandinės trūkumai daro reikšmingą neigiamą poveikį nacionaliniam saugumui. Fondas įsitikinęs, kad pandemija suteikė galimybę visiems laikams pašalinti maisto sistemos trūkumus ir ribotumus. Būtent dabar yra tinkamiausias laikas ją pertvarkyti.

Kai kurie faktai įtikinamai rodo, kad JAV susidūrė su mitybos krize, kurios nepatyrė jokia kita šios šalies karta. Pastarųjų mėnesių vaizdai buvo ypač šokiruojantys ir draskantys širdį. Nors buvo išbandytos stipriausios maisto sistemos priemonės ir kai kurios naujovės, tai nedavė norimų rezultatų. Tyrimai atskleidė, kad net trečdalis šalies šeimų neįstengė įpirkti norimo maisto kiekio, jau nekalbant apie kokybę. Šiandien 14 mln. vaikų neturi galimybių reguliariai maitintis. Tėvai dažnai patys nepavalgo, kad galėtų užtikrinti vaikų maitinimą. Padėtis yra triskart blogesnė negu per Didžiąją recesiją ir penkis kartus blogesnė nei prieš COVID-19 pandemiją. Labiausiai kenčia atvykėlių iš Lotynų Amerikos šalių ir juodaodžių šeimos, kurių mitybos nesaugumo rodikliai padidėjo atitinkamai iki 25 ir 30 procentų. Akivaizdu, nors ir neįtikėtina, kad krizė aplankė turtingiausią pasaulio šalį.

Ekspertų atlikta analizė ir pateiktos įžvalgos ragina pertvarkyti maisto sistemą taip, kad ji tiektų laisvai prieinamą ir sveiką maistą, užtikrintų deramą gyvenimo lygį ir saugias darbo sąlygas ūkininkaujantiems, taip pat užtikrintų bendruomenių gyvybingumą ir saugią aplinką.

Rokfelerio fondo dokumente išskiriami trys reikšmingiausi darytini pokyčiai. Pirmasis – pereiti nuo dabartinės maisto prieinamumo programos prie integruotos saugios mitybos sistemos, įtvirtinančios sveiką maistą kaip esmingą sveikatos komponentą. Antra, atsisakyti priklausomybės nuo hiperspecializuotų, vertikaliai integruotų tiekimo grandinių, skirtų aptarnauti pasaulines rinkas, ir kurti tvarias, lanksčias vietines ir regionines maisto grandines kartu su tvirta nacionaline grandine, skirta tarnauti visoms bendruomenėms nuo kaimo iki miesto. Ir trečia – nuo beatodairiško pelno siekimo pereiti prie teisingesnės sistemos, orientuotos į sąžiningą grąžą ir naudą visiems maisto grandinės dalyviams.