Baltijos šalyse žemės ūkiui tenka svarbus vaidmuo aprūpinant gyventojus maistu ir gerinant kaimo ekonominę ir socialinę būklę. Pastaraisiais metais žemės ūkio produkcijos gamybos lyginamoji reikšmė šio regiono šalių ekonomikoje mažėjo, tačiau ekonominiu ir socialiniu požiūriu žemės ūkis išlieka svarbus sektorius.

Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje pagrindiniai žemės ūkio produkcijos vertės pokyčiai susiję su gamybos apimties padidėjimu, gamintojų žemės ūkio produktų kainų pokyčiais ir tiesioginėmis išmokomis, kurios padidino ūkių pajamas. Skaičiavimai rodo, kad per 10 metų Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemės ūkio produkcijos vertė vidutiniškai kasmet didėjo daugiau kaip 4 proc., o tai turėjo įtakos ūkių pajamų ir produktyvumo augimui.

Per 2009–2018 m. laikotarpį žemės ūkio produkcija padidėjo Latvijoje 49 proc., Lietuvoje – 39, Estijoje – 37 proc. Spartesnį žemės ūkio produkcijos vertės augimą 2012, 2015 ir 2017 metais labiausiai lėmė aukštesnės produkcijos supirkimo kainos ir didesnis augalininkystės produkcijos apimties augimas dėl gauto gausesnio grūdų derliaus. Per aptariamą laikotarpį Baltijos šalių žemės ūkio produkcijos vertė (gamintojo kainomis) kito netolygiai, patirdama tiek gamybos augimą, tiek mažėjimą. Po išskirtinai gerų 2012, 2015 ir 2017 metų žemės ūkio produkcijos vertė mažėjo:

2014 m. – dėl Rusijos embargo, t. y. pieno gaminių importo uždraudimo, kuris sumažino gamintojų pieno supirkimo kainas;

2016 m. – dėl nepalankių klimatinių oro sąlygų, pakenkusių grūdinių augalų derliaus kokybei, ir sumažėjusių supirkimo kainų;

2018 m. – dėl sausros ir drėgmės trūkumo dirvožemyje buvo gautas mažesnis visų augalų derlius, kartu ir derlingumas.

ES plėtra sudarė galimybes Baltijos šalims didinti gamybos apimtis ir žemės ūkio produkcijos vertė gamintojo kainomis per 2004–2018 m. augo Estijoje 86 proc., Latvijoje ir Lietuvoje – po 2 kartus.

Baltijos šalių pateikti duomenys apibendrintai leidžia teigti, kad žemės ūkio produkcijos apimties augimas sietinas su pagrindinių augalų derliumi, taip pat žemdirbiams palankesnėmis žemės ūkio produktų supirkimo kainomis, kurios iš dalies priklauso nuo pasaulio rinkų pasiūlos ir paklausos augimo, taip pat nuo klimato pokyčių.

Tiesioginės išmokos

Estijos, Latvijos ir Lietuvos ūkių pajamų pokyčiams bei gyvybingumui lemiamą įtaką daro tiesioginės išmokos, kurios yra viena svarbiausių priemonių įgyvendinant ES bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Tiesioginių išmokų (t. y. subsidijų produktams ir kitų gamybos subsidijų) vertė 2018 m. Estijoje sudarė 203 mln. Eur, Latvijoje – 390, Lietuvoje – 505 mln. Eur. Tiesioginės išmokos Baltijos šalyse kasmet augo vidutiniškai po 5–6 proc., kartu augo ir šalių ūkio pajamos. Bendra tiesioginių išmokų, išmokėtų žemės ūkio produkcijos gamintojams, vertė narystės ES laikotarpiu Estijoje padidėjo 1,7 karto, Latvijoje – 1,8, Lietuvoje – 2 kartus.

Remti ūkininkų pajamas ir užtikrinti jų augimą svarbu, nes kainų ir pajamų nepastovumas, taip pat gamtiniai pavojai šiame sektoriuje yra labai akivaizdūs, o ūkininkų pajamos ir pelningumo lygiai vidutiniškai yra žemesni nei kituose ekonomikos sektoriuose.

Bendrasis pagrindinis kapitalas

Žemės ūkio veiklos efektyvumas priklauso nuo bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (BPKF). BPKF rodiklis žemės ūkio veikloje atspindi tendenciją, kuriai įtakos turėjo BŽŪP įgyvendinimas, galimybės investuoti ir išlikti konkurencingiems, pagerinti veiklos pasiekimus ir rezultatus. BPKF vertė parodo, kokia jos dalis nuo žemės ūkio sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės yra investuojama. BPKF yra pagrindinis gamybos veiksnys, lemiantis ūkio gyvybingumą ir pajamų pokyčius.

Modernizuojant ūkius, būtina investuoti į naujos technikos, įrengimų įsigijimą ir pažangių technologijų naudojimą pirminės žemės ūkio gamybos bei paslaugų srityje, atsižvelgiant į aplinkosauginius aspektus. Tai sudaro sąlygas padidinti darbo našumą, prisidėti prie ūkių struktūros gerinimo bei išlyginti pajamų netolygumą, susidariusį dėl nevienodų ūkininkavimo sąlygų.

Baltijos šalyse investicijos kito netolygiai iš dalies dėl Kaimo plėtros 2007– 2013 m. programos (KPP) skirtų lėšų panaudojimo spartos. Be to, nemažai ūkių savo lėšomis jau apsirūpinę šiuolaikine technika per daugelį metų savarankiško ūkininkavimo. Daugelis ūkininkų, pasinaudoję naujojo laikotarpio KPP programos lėšomis, ir toliau aktyviai investavo į ūkių valdų modernizavimą, kasmet stengėsi įsigyti šiuolaikiškos žemės ūkio technikos ir įrengimų. Bendra pagrindinio kapitalo vertė per 2009–2018 m. Latvijos ūkiuose padidėjo 2 kartus, Lietuvos – 3 kartus, Estijos – 78 procentus.

Investicijos į pagrindinį kapitalą Estijos, Latvijos ir Lietuvos ūkiuose per pastarąjį dešimtmetį kito netolygiai. Estijos žemės ūkio sektorius 2018 m. investavo 214 mln. Eur, kasmet padidėjo vidutiniškai 3,4 proc. ir pagrindinio kapitalo vertės dalis nuo žemės ūkio produkcijos vertės sudarė 26 proc. Skirtinga situacija yra Latvijos žemės ūkio sektoriuje: 2018 m. investuota 451 mln. Eur, pagrindinio kapitalo vertė per nagrinėjamą laikotarpį kasmet augo vidutiniškai 12 proc. ir sudarė 37 proc. nuo produkcijos vertės. Didesnės investicijos buvo Lietuvos ūkiuose, kurios 2018 m. sudarė 620 mln. Eur, atitinkamai vidutiniškai išaugo 15 proc., sudarė 25 proc. produkcijos vertės.

Tai galima paaiškinti pagrindinio kapitalo vertės sumažėjimu ar padidėjimu per nagrinėjamą laikotarpį dėl KPP baigiamosios (2007–2013 m.) ir naujosios (2014–2020 m.) programų priemonių įgyvendinimo ir lėšų įsisavinimo.

Nepaisant augančių investicijų žemės ūkio sektoriuje, svarbu įvertinti, ar efektyviai ūkininkų ūkiuose panaudojamas pagrindinis kapitalas, kokia yra gaunama kapitalo grąža, t. y. pagamintos žemės ūkio produkcijos vertė, tenkanti vienam kapitalo eurui. Šis rodiklis parodo kapitalo fondų, investuotų į pagrindinių ūkių ekonominę veiklą, grąžą. Didesnė šio rodiklio reikšmė rodo geresnę visų ūkio sąnaudų efektyvumo lygį.

Estijos, Lietuvos ir Latvijos ūkininkų ūkiuose pagamintos produkcijos apimties per 2009–2018 m. pokyčiai iš dalies neatitiko techninių ir taikomų technologinių galimybių ir intensyvesnio pajėgumų panaudojimo, t. y lėšų, investuotų į ilgalaikį materialųjį turtą, efektyvumas kai kuriais metais nebuvo didelis. Didžiausia kapitalo grąža Estijos ūkiuose buvo 2015 m. – sukurta produkcijos už 6,0 Eur, o mažiausia 2014 ir 2018 m – 3,8 Eur. Latvijos ūkiuose atitinkamai 2014 m. – 6,8 Eur ir 2018 m. – 2,7 Eur. Lietuvos ūkiuose – 2009 m. – 9,5 Eur ir 2016 m. – 3,8 Eur. Baltijos šalių kapitalo grąžos pokyčius galima paaiškinti žemės ūkio produktų supirkimo kainų svyravimu rinkose ar apimties sumažėjimu dėl nepalankių meteorologinių sąlygų.

Darbo sąnaudos

Produkcijai gaminti reikalinga darbo jėga, kapitalas ir žemė. Darbo jėgos sąnaudos žemės ūkyje yra reikšmingas rodiklis analizuojant užimtumo lygį, kuris susijęs su kitu gamybos veiksniu – pagrindinio kapitalo pokyčiais. Tai parodo ryšį tarp jų, kai didėjanti kapitalo apimtis lemia ūkininkų ūkių darbuotojų skaičiaus mažėjimą.

Baltijos šalių ūkių struktūroje vyraujančią dalį sudaro smulkūs šeimos ūkiai, kurie iš esmės remiasi savininko ir jo šeimos narių darbu. Kita vertus, nemažai smulkiųjų ūkių ūkininkų, dirbančių ne visą darbo laiką savo ūkyje, šalia ūkininkavimo papildomai verčiasi kitomis alternatyviomis arba nesusijusiomis su žemės ūkiu veiklomis, kurios yra papildomi ir svarbūs pajamų šaltiniai.

Per nagrinėjamą laikotarpį žemės ūkio darbo sąnaudos Latvijos ūkiuose sumažėjo 50 proc., Estijos – 47, Lietuvos – 11 proc. Tai rodo ūkių modernizavimo lygį, padidėjusį darbo našumą, lankstesnį darbo organizavimą ir sudaro sąlygas mažinti darbuotojų skaičių. Analizuojant 2009–2018 m. laikotarpį Baltijos šalių ūkiuose pastebima, kad darbuotojų skaičius gerokai sumažėjo, tačiau nuo 2015 m. užimtumas išlieka stabilus.

Geresnis ūkių apsirūpinimas pagrindiniu kapitalu prisideda prie darbo našumo ir pajamų didinimo. Pagal žemės ūkio sukuriamą bendrąją pridėtinę vertę, tenkančią vienam sąlyginiam darbuotojui (SD), Lietuvos ir Latvijos ūkiai daugiau kaip 2 kartus atsilieka nuo Estijos ūkių vidurkio. 2018 m. darbo našumas Lietuvos žemės ūkyje sudarė 17,0 tūkst. Eur vienam sąlyginiam darbuotojui, Latvijos – 16,3, Estijos – 40,1 tūkst. eurų. Per 2009–2018 m. laikotarpį darbo našumas Lietuvos žemės ūkyje išaugo 53,0 proc., Latvijoje – 79,4 proc., Estijoje – 2,1 karto.

Tvarus žemės ūkio vystymasis yra svarbus visų ES šalių ekonominio vystymosi aspektas. ES parama sudarė palankias sąlygas investuoti į pagrindinį kapitalą, o tai padidino ūkių produktyvumą, teigiamai veikė ir žemės ūkio produkcijos bei pajamų augimą. BŽŪP parama ūkininkams, įskaitant tiesiogines išmokas, išlieka svarbi priemonė, siekiant užtikrinti ES žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių tvarumą ekonominiu, aplinkos ir socialiniu aspektais.