Žemės ir maisto ūkio prekybos ir perkamosios galios pokyčiai šalies rinkoje 2015–2019 metais atspindi augimo tendenciją.

Parduotų maisto produktų, alkoholinių gėrimų bei tabako apimtys 2019 m., palyginti su 2015 m., išaugo 23,5 proc., o vienam šalies gyventojui tenkantis vidutinis suvartojimas padidėjo 28,4 proc. Mažmeninė prekyba 2019 m., palyginti su 2018 m., išaugo 5,2 procento.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2019 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 55,1 proc., o maisto produktų kainų indeksas (2019 m. gruodį, palyginti su tuo pačiu 2015 m. mėnesiu) – 9,8 proc. Šalies gyventojai 2019 m. galėjo įpirkti gerokai daugiau maisto produktų, kurių kainos 2015–2019 m. augo mažiau nei darbo užmokestis.

Eurostato duomenimis, 2018 m. Lietuvos gyventojai maistui išleido 20,9 proc. visų namų ūkio išlaidų, o kartu su alkoholio, būsto ir komunalinių paslaugų išlaidomis – 35,9 proc. Vidutinis ES gyventojas 2018 m. maistui išleido 12,1 proc., tačiau su analogiškomis išlaidomis – 36,1 procento.

Statistikos departamento duomenimis, pagrindinė šalies vidaus rinka – stambūs prekybos tinklai, užimantys apie tris ketvirtadalius rinkos, turintys daugiau kaip 700 parduotuvių. Iš viso Lietuvoje maisto produktais prekiauja daugiau kaip 6 tūkst. parduotuvių.

Vis platesnį mastą įgyja trumpos maisto tiekimo grandinės, tačiau tiesiogiai savo produkcija prekiaujančių ūkininkų nėra daug. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2019 m. tiesiogiai produkciją tiekė 357 pieno produkcijos gamintojai, 55 mėsos ir paukštienos gamintojai, 56 žuvininkystės produktų tiekėjai.

Turgaus apyvarta maisto produktais 2019 m. sudarė vos 3,1 proc. visos Lietuvos maisto rinkos. Beveik pusę šių produktų sudarė mėsa ir jos produktai, kurių apyvarta 2019 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 2 proc. Per 5 metus labiausiai išaugo pieno ir pieno produktų apyvarta – 44 proc., taip pat vaisių ir uogų – 34,2 procento.

Mobilūs ūkininkų turgeliai, internetinė prekyba ūkininkų produkcija ir kitos tiesioginės prekybos formos įgauna vis platesnį mastą, bet vis dar negali konkuruoti su prekybos tinklais, kurie yra užvaldę didelę dalį mažmeninės rinkos.

Lietuvos žemės ūkio gamyba perteklinė, tenkinanti ne tik vidaus rinkos poreikius. Gerokai daugiau pagaminama grūdų, galvijienos ir paukštienos bei kitos žemės ūkio produkcijos, tačiau nepakankamai kiaulienos, daržovių ir vaisių. Šių produktų gamyba ūkiuose ir toliau mažėja.

Kiauliena – populiariausia mėsos rūšis. Lietuvos gyventojai jos suvartoja daugiausia (50 kg vienam gyventojui per metus), tačiau šalies žemdirbiai užaugina tik pusę reikiamo kiekio. Per 15 metų ūkininkų ūkiuose auginamų kiaulių sumažėjo beveik 5 kartus. Pagrindinės priežastys – aukšti aplinkosauginiai reikalavimai, pasenusios fermos, neatitinkančios šiuolaikinių technologinių reikalavimų. Mažėjimui įtakos turėjo ir kiaulių maras. Stambūs kiaulininkystės kompleksai išsaugojo gamybos apimtis. Nepakankamas daržovių ir vaisių apsirūpinimas šalyje susijęs su pietinių, egzotinių šalių vaisių ir daržovių importu.

Tiriamuoju laikotarpiu daugelio produktų kainos vidaus rinkoje didėjo nežymiai. 2019 m., palyginti su 2015 m., gerokai padidėjo tik sviesto, kiaušinių ir bulvių kainos. Jų augimas siejamas su pasaulinių kainų tendencijomis ir klimato kaita. Maisto produktų pasaulinių kainų indeksas per 5 metus didėjo labai nedaug (4,5 proc.), o Lietuvoje – 9,5 procento.

Vidaus rinkoje dominuoja vietos perdirbėjų produkcija. Ne lietuviškų pieno produktų pardavimai 2019 m. sudarė 22 proc., kiaušinių – 36, mėsos – 48 proc. (galvijienos – 44, paukštienos – 38, kiaulienos – 63 proc.).

Vidaus rinkoje parduotų žemės ūkio ir maisto produktų kainoms didžiausią įtaką turėjo gyventojų perkamoji galia, šalyje galiojantis PVM ir vidutinis darbo užmokestis. Vartotojų kainų indeksai geriausiai atspindi atskirų šalių kainas. Eurostato duomenimis, didžiausi vartotojų maisto kainų indeksai ES šalyse 2019 m. buvo Danijoje ir Liuksemburge, o mažiausi – Rumunijoje ir Lenkijoje. Lietuvos maisto produktų kainos (82,7 proc. ES vidurkio) – vienos mažiausių, ypač mėsos. Tačiau su kaimyninės Lenkijos kainomis gali konkuruoti nebent Rumunijos prekybininkai. Lietuvos pieno produktų kainos mažesnės beveik visose ES šalyse, išskyrus Lenkiją. Atskirų maisto produktų kainų didžiausi skirtumai ES šalyse – duonos ir grūdų produktų: Rumunijos mažesnė 45,6 proc. nei ES vidurkis, o Danijos 53,4 proc. viršija ES vidurkį. Pieno, sūrių ir kiaušinių kainų skirtumas mažiausias: Lenkijos kainos mažesnės 29,5 proc. nei ES vidurkis, o Kipro – 34,8 proc. didesnės už ES vidurkį.

Mūsų šalies maisto produktų vidaus rinka, pasižyminti mažomis mėsos kainomis, vietos vartotojams neatrodo labai patraukli, nes PVM (21 proc.) yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.