23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2020/10
Ūkininkaujant galima suderinti skirtingas veiklas
  • Gitana KEMEŽIENĖ
  • Mano ūkis

Jaunas mechatronikos inžinerijos specialistas Kęstutis Radvila – tituluotas kiokušin karatistas, kurio pagrindinė veikla – žemės ūkis. Prieš dvylika metų savo ūkį įregistravęs Kęstutis ranka rankon ūkininkauja su tėvu ir broliu Birštono savivaldybėje. Už šeimos ūkio techniką atsakingas jaunuolis noriai užsiima ir metalo pjovimu bei įvairių ruošinių gamyba.

Šeimos ūkį Vaitiškių kaime įkūrė Kęstučio tėvas Alvydas, prie kurio vėliau prisijungė sūnūs Paulius ir aštuoniolikmetis Kęstutis, nusprendęs Kauno technologijos universitete įgyti mechatronikos inžinieriaus specialybę. „Technika, metalas visada mane traukė, man patinka konstruoti, be to, turiu ir žinių pagal išsilavinimą. Tad ir šeimos ūkyje esu atsakingas už techniką, jos priežiūrą. Jei brolis daugiau rūpinasi pirkimais ir pardavimais, darbų organizavimu, kas ir ką turi daryti, tai mano sritis – kaip tai padaryti“, – pasiskirstymą darbais pabrėžia jau 12 metų ūkininkaujantis K. Radvila, šiuo metu valdantis apie 500 ha ūkį.

Beje, jaunasis ūkininkas jau 11 metų aktyviai sportuoja, yra Lietuvos kiokušin karatė rinktinės narys ir gali pasidžiaugti ne vienu titulu: jis Europos jaunimo čempionas (2009 m.), Europos čempionato absoliučios svorio kategorijos bronzos medalio laimėtojas (2018 m.), taip pat Kiokušin karatė pasaulio sąjungos (KWU) vicečempionas (2017 m.).

Technikos parke nemažai naudotų mašinų

Įregistravęs ūkį Kęstutis pasinaudojo jaunojo ūkininko įsikūrimo parama ir įsigijo naują John Deere traktorių, vėliau – javų kombainą, Väderstad sėjamąją, šalia brolio grūdų bazės įsirengė džiovyklą ir grūdų bokštus, neseniai pirko dar vieną traktorių. Europos Sąjungos parama pasinaudojo ir kiti šeimos ūkio nariai. Kęstutis pripažįsta, kad paramos labai padėjo ir turėjo reikšmingos įtakos šeimos ūkio augimui ir plėtrai, tačiau, jo žodžiais, jos ne visada pasiteisina, mat įsigyta nauja šiuolaikinė technika nebūtinai yra kokybiška ir patikima, palyginti su anksčiau gamintomis mašinomis.

„Žemės ūkio technika brangi, tad įsigydami savo lėšomis pirmenybę teikiame naudotoms mašinoms, kurias tiesiogiai perkame iš Vakarų šalių, tokių kaip Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė. Mašinos būna maždaug 10 metų senumo, nemažai padirbusios, bet mes jas atnaujiname, prižiūrime ir kuo puikiausiai jomis dirbame“, – sako ūkininkas. Technikos paieška užsienyje – tėvo Alvydo, kurio ūkio specializacija – sėklininkystė, sritis. Jis suranda vertą dėmesio mašiną, tada su vienu iš sūnų vyksta į tą šalį ir tik gyvai ją apžiūrėję priima sprendimą, ar verta įsigyti. „Šiais laikais logistika gerai išvystyta, tad ir pargabenimo kaštai nedideli“, – tikina Kęstutis.

Tarp tokių iš užsienio parsivežtų mašinų – keli traktoriai, javų kombainai, savaeigiai purkštuvai, sėjamosios ir žemės dirbimo padargai. Šių metų pirkinys – 7 m. senumo iš Anglijos parvežtas Claas kombainas, papildęs 4 John Deere derliaus dorojimo mašinų parką. Tad per 2 000 ha dirbančiame Radvilų šeimos ūkyje maždaug 1 900 ha plote auginamus žieminius kviečius, miežius ir rapsus, taip pat pupas, žirnius šiemet dorojo 5 javų kombainai. Be pagrindinių žemės ūkio augalų, ūkininkai sėklai dar augina ir raudonuosius bei baltuosius dobilus, aliejinius ridikus, baltąsias garstyčias. Šiems kiekvienos rūšies sėkliniams augalams šeimos ūkyje skiriama po 50–100 hektarų.

Didžiąją dalį technikos Radvilos patys ir remontuoja. Pasak Kęstučio, turi ūkyje tokių mašinų, kurių atstovų Lietuvoje net nėra arba technika tokia sena, kad niekas nesiima jos taisyti. Tarp tokių egzempliorių – visi 4 ūkyje intensyviai dirbantys savaeigiai purkštuvai: du, Kęstučio žodžiais, pusiau amerikietiški Case, 1989 m. gamybos Horsch ir panašaus amžiaus GEM. „Remontuoti ir tvarkyti seną techniką gana paprasta, jei kažko nežinai, paieškai informacijos. Kur kas daugiau klausimų kyla su naujesne, turinčia kompiuterius, jai tvarkyti dažniausiai jau reikia kviesti serviso specialistus“, – pastebi jaunasis ūkininkas.

Technika tinkamai rūpinasi, ją atsakingai prižiūri ir ilgamečiai ūkio darbuotojai, kurie, Kęstučio žodžiais, yra kvalifikuoti ir įgudę, gebantys nemažai gedimų pašalinti patys. Sezono metu Radvilų šeimos ūkyje dirba apie 20 darbuotojų, darbymečiui pasibaigus, jų lieka beveik perpus mažiau.

Su daugiau technikos galima darbus atlikti laiku

Didžioji Radvilų dirbamos žemės dalis yra nuomojama, nuosava sudaro iki 30 procentų. Stambaus šeimos ūkio darbus sunkina ir tai, kad dirbami laukai gana plačiai išsimėtę ir nuo namų nutolę apie 30 km spinduliu, be to, dominuoja gana maži laukai, jų dydžio vidurkis – maždaug 10 hektarų.

„Dirbti nėra labai patogu, kai tenka daug važinėti. Stengiamės po truputį plotus didinti, keisdamiesi su kaimynais. Ūkininkaujant tokiomis sąlygomis ir reikia turėti daugiau technikos, jei nori visus darbus atlikti laiku“, – sako K. Radvila ir kartu paaiškina, kodėl augalams ir pasėliams prižiūrėti ūkyje reikia net 4 savaeigių purkštuvų.

Jo nuomone, mažuose laukuose, kuriuose dar ir nemažai įvairių kliūčių, tokių kaip medžiai, krūmai ar stulpai, dirbti savaeigiais purkštuvais daug patogiau ir naudingiau. Viena, mažiau pasėlių suniokojama negu dirbant su prikabinamu purkštuvu, kai posūkyje atskiras vėžes daro priekiniai ir galiniai traktoriaus ratai, o trečias dar įspaudžia ir purkštuvas; antra – nereikia papildomų traktorių, paprasčiau iš lauko į lauką pervažiuoti. „Mūsų purkštuvai, nors ir seni, dirba lėčiau, bet darbą padaro“, – tvirtina ūkininkas.

Grūdų neskuba išvežti

Kaip ir visoje šalyje, birštoniškių šeimos ūkyje šiemet grūdų derlius buvo daug didesnis nei pernai, kai jį sumažino sausra, ir geresnis nei vidutinis. Jei paprastai kviečių vidurkis siekia 7 t/ha, tai šiemet byrėjo po 8 t/ha, rapsų vidutinis derlius – 3 t/ha, šiųmetis – 4 t/ha. Tiesa, javapjūtę šiek tiek lėtino nemaži sugulusių kviečių plotai.

Nors užaugintus grūdus Radvilos parduoda pagal išankstines sutartis, o bendradarbiauja su keliais supirkėjais, grūdų išvežti iš ūkio labai neskuba ir per javapjūtę susikoncentruoja į derliaus dorojimą. Ūkininkai turi visą reikiamą įrangą grūdams valyti, džiovinti ir saugiai laikyti – tam gretimame Bučiūnų kaime šalia seno grūdų sandėlio jie įsirengę visą grūdų ruošos kompleksą, kuris, augant ūkiui ir investuojant ES paramos lėšas, gerokai išplėstas. Grūdai džiovinami dviem vokiškomis džiovyklomis, o sandėliuojami net 6 bokštuose, kurių du – 1 000 t talpos. Į sandėlį ir bokštus telpa daugiau kaip 5 000 t grūdų.

Šiemet kviečių ir miežių grūdams pilti Radvilos panaudojo ir plastiko rankoves – šią technologiją, kuri labai pasiteisino, ūkininkai jau išbandė ankstesniais metais. Grūdams į plastiko rankoves pilti įsigijo specialų kimštuvą, o štai jiems išpilti naudoja ne tam skirtą įrangą, bet teleskopinį krautuvą su kaušu. „Mūsų operatoriai patyrę, tai puikiausiai dviese grūdus iš rankovių išsemia: vienas šiek tiek kastuvu pakasa, kitas – su teleskopiniu krautuvu darbuojasi“, – paaiškina Kęstutis.

Visus grūdus, taip pat ir rapsus, pirmiausia išvalo, mat kuldami didžiausią dėmesį skiria grūdų nuostoliams mažinti, todėl daugiau šiukšlių būna bunkeryje, jei reikia, išdžiovina ir tada supila į bokštus – iš jų patogiai sraigtiniais transporteriais grūdai keliauja į juos iš ūkio išvežantį transportą. Kadangi derlių doroja keliais kombainais, kad būtų mažesnės grūdų džiovinimo išlaidos, stengiasi kulti sausesnius javus.

Įgyvendina įvairius techninius sprendimus

Jau šešerius metus Radvilos nenaudoja plūgo ir visus laukus skuta noraginiais ir diskiniais skutikliais. Palankiai vertina ir vis labiau populiarėjančią Notill technologiją, tausojančią dirvožemį ir leidžiančią taupyti degalus, tačiau kol kas neskuba pereiti prie naujos žemdirbystės sistemos. „Keičiasi ir gamta, ir ūkininkavimo sąlygos, tačiau prieš pereinant prie naujovių pirmiausia reikia įsitikinti jų nauda – paeksperimentuoti, išbandyti ūkio sąlygomis, palyginti rezultatus“, – stačia galva diegti naujovių ūkininkai neskuba, nors jomis ir domisi.

Viena iš naujovių, laukianti bandymų birštoniškių šeimos ūkyje, – stačių ir dar ne visai subrendusių rapsų pjovimas į pradalges ir jų kūlimas po kelių dienų, kai visi tolygiai sunoksta. Šiai technologijai išbandyti iš Lenkijos įsigijo labai seną mašiną, jei pasiteisins – ieškos modernesnių analogų arba patys konstruosis reikiamą įrangą.

Kadangi įsigyja nemažai naudotų žemės ūkio mašinų, tenka dažnai jas patobulinti, atnaujinti. Iš pagrindų atnaujino įsigytą naudotą 6 m darbinio pločio 10 metų senumo Väderstad sėjamąją – pirmiausia ją visą išardė, o tada surinko, sudėdami naujas dalis. Pasak Kęstučio, dabar šiai sėjamajai tenka didžioji dalis žieminių augalų sėjos darbų, nors ūkyje naudojamos ir dar kelios 4 m darbinio pločio mašinos.

Bendras Kęstučio ir brolio Pauliaus kūrinys – 4 m darbinio pločio giluminis purentuvas, kurio pagrindas – 8 ilgi noragai, galintys žemę dirbti maždaug 30 cm gyliu. Ypač rapsų sėjai pasiteisinęs agregatas kabinamas traktoriaus gale, o už jo – sėjamoji. Išbandė jį ūkininkai ir kviečiams kai kuriuose laukuose sėti.

Kęstutis neslepia, kad mintys, kaip patobulinti techniką, dažniausiai kyla jo broliui, o visus techninius sprendimus priimti ir įgyvendinti tenka jam. „Bandome patys pasigaminti, susitvarkyti, nes pirkti techniką brangu, o mūsų darbas yra pigesnis negu vokiečių, kurie gamykloje konstruoja. Labai sudėtingų padargų nedarome, tik visai paprastus“, – kuklinasi jaunas inžinierius, tačiau vėliau prisipažįsta, kad ir pirmąsias metalo pjovimo stakles iš užsienio parsisiųstų dalių buvo pats sukonstravęs, kad galėtų ūkio reikmėms reikiamų detalių pasigaminti.

Pasiteisinus savos gamybos staklėms, kuriomis dirbo porą metų, Kęstutis ryžosi investuoti į gamyklinę įrangą – pirmiausia iš Kinijos konteineriais parsisiuntė plazmines metalo pjovimo stakles, visai neseniai – ir daug tiksliau pjaunančią lazerinę įrangą. Pirmosios staklės gali pjauti iki 35 cm storio lakštus ir labiau tinka įvairioms žemės ūkio technikai reikalingoms detalėms išpjauti. Antrosiomis pjaunami kur kas smulkesni ir plonesni (iki 1 cm storio) metalo ruošiniai, pavyzdžiui, įvairūs sodybų puošybos elementai, tvorų, vartų ir kt. ornamentai, iškabos, gatvių pavadinimai ir pan.

Metalo pjovimo cechą įsirengė tėvų sodyboje, šalia žemės ūkio technikos remonto dirbtuvių ir garažų, jame dirba vienas samdomas darbuotojas. Prižiūrėti šią veiklą padeda ir Kęstučio žmona Rita – ji braižo brėžinius ir yra atsakinga už bendravimą su klientais, kurie apie šią jauno ūkininko ir inžinieriaus teikiamą paslaugą sužino vienas per kitą.