23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2020/10
Ūkininkai išmoko gaminti kokybiškesnį pieną
  • Dr. Laima URBŠIENĖ
  • Mano ūkis

Prieš dvejus metus pagal europinius reikalavimus pakeitus Pieno supirkimo taisykles ir panaikinus bendro bakterijų skaičiaus ir somatinių ląstelių skaičiaus viršutinių matavimo ribų taikymą, nerimauta, kad mažesnieji ūkininkai neįvykdys griežtesnių reikalavimų. Tačiau taip nenutiko – lietuviško pieno kokybė stabiliai gerėja jau keletą metų.

Pieno kokybę nusako keli rodikliai. Pirmiausia – somatinių ląstelių ir bakterijų skaičius, kurį nustatyti padeda šiuolaikiniai tyrimai. Bendras bakterijų skaičius (BBS) tūrio vienete neturi viršyti 100 tūkst. KSV/ml, o somatinių ląstelių (SLS) – 400 tūkst./ml. Piene negali būti inhibitorinių medžiagų – antibiotikų ir kitų medikamentų, konservuojančių ir dezinfekuojančių chemikalų likučių, t. y. visų medžiagų, kurios stabdo mikroorganizmų dauginimąsi.

Mažėja ir bakterijų, ir somatinių ląstelių

Vidutinis somatinių ląstelių skaičius šalies pieno ūkiuose šiemet primelžtame piene – 207 tūkst./ml, bendras bakterijų skaičius – 35 tūkst. KSV/ml., kai 2018 m. buvo sugriežtinti pieno kokybės reikalavimai, šie skaičiai atitinkamai buvo 217 tūkst./ml ir 48 tūkst. KSV/ml.

Pienas yra puiki terpė bakterijoms augti, ir net mažas bakterijų skaičius jame gali greitai padidėti, ypač, jeigu pienas nėra tinkamai atšaldomas. Tyrimų rezultatai rodo, kad mažesniems ūkiams vis dar sunku pakankamai ir efektyviai atšaldyti pieną, tačiau situacija ir šiuose ūkiuose nuolat gerėja. Didesniuose ūkiuose, kurie turi melžimo ir šaldymo įrangą, BBS rodikliai geresni ir stabilesni.

Lyginant pieno kokybę skirtingo dydžio ūkiuose, paaiškėjo, kad mažesniuose ūkiuose BBS yra didesnis negu didesniuose. Pavyzdžiui, ūkiuose, kuriuose laikoma nuo 1 iki 5 karvių, bakterijų mažiau kaip 100 tūkst. KSV/ml. 2019 m. rasta 95,4 proc., o 2020 m. – 96,4 proc. tikrinto pieno (duomenys pagal tyrimus, nevertinant pieno kiekio). Ūkiuose, laikančiuose daugiau kaip 100 karvių, šis rodiklis (bakterijų mažiau kaip 100 tūkst. KSV/ml) yra 98,8 proc., toks pats buvo ir 2019 metais.

Panašios ir tendencijos somatinių ląstelių skaičiaus: 97,5 proc. 1–5 karvių ūkių SLS 2019 m. neviršijo 400 tūkst./ml, o 2020 m. tokių ūkių buvo 97,8 procento. Daugiau kaip 100 karvių ūkiuose šiais metais 99,3 proc. ūkių SLS yra mažesnis negu 400 tūkst./ml. Visi somatinių ląstelių ir bakterijų skaičiaus tyrimų duomenys perskaičiuojami pagal geometrinį vidurkį, kad vienas „iššokęs“ rezultatas neturėtų įtakos pieno kokybės vertinimui.

Būtina rasti mastito sukėlėją

Bakterijų piene gali atsirasti ne tik dėl nepakankamo atšaldymo, bet ir dėl mastito arba dėl aplinkoje esančių mikroorganizmų, kurie patenka į pieną melžiant ar jį laikant.

Kartais ūkiuose, regis, laikomasi visų higienos reikalavimų, pienas tinkamai atšaldomas, tačiau bendras bakterijų skaičius nestabilus, atrodo, be priežasties smarkiai pakyla. To kaltininkė gali būti mastitą sukelianti bakterija Streptococcus agalactia – agalaktinis streptokokas. Mastitas, kurį sukelia ši bakterija, dažnai labai padidina pagrindinės talpyklos pieno bakterinį užterštumą.

Mastitą sukelia ir kai kurios kitos bakterijos – auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus), streptokokas uberis (Streptococcus uberis), mikoplazma (Mycoplasma bovis). Dėl šios ligos labiausiai padidėja somatinių ląstelių skaičius piene. Neužsikrėtusios mastitu karvės piene SLS paprastai būna mažiau negu 200 tūkst./ ml, daugelio karvių – netgi mažesnis nei 100 tūkst. ląstelių mililitre.

Dėl mastito ūkininkai praranda daug pieno, kartu – ir pajamų, o pieno perdirbėjai negali pagaminti kokybiškų produktų, mažėja gaminamų produktų (varškės, sūrio) išeigos. Akivaizdu, kad aukštos kokybės pieną duoda tik sveikos, mastitu nesergančios karvės. Todėl pirmiausia reikia pašalinti mastito pasireiškimo priežastis, kitu atveju greitai susirgs jau esančios bandoje ir naujai įsigytos karvės.

Kad būtų tinkamai parengtas mastito gydymo bandoje planas, išbrokuotos patogeninių sukėlėjų turinčios ir nepagydomos karvės, o kitoms paskirtas tinkamas gydymas, tikslinga atlikti karvių pieno mėginių tyrimus. Taip aptinkamas mastito sukėlėjas ir jo jautrumas antimikrobinėms medžiagoms, karvės gydomos tinkamais antibiotikais. Atsakingai naudojant antibiotikus, būna mažiausias pavojus, kad į pieną pateks jų likučių.

Gydant veiksmingais, pagal bakterijų atsparumą parinktais antibiotikais, sumažinamos gydymo išlaidos, nesivysto atsparios vaistams mikrobų rūšys. Dėl pasikartojančio mastito reikia pakartotinio gydymo antibiotikais, o didėjant antibiotikų naudojimui, proporcingai vystosi ir mikrobų atsparumas jiems.

Tyrimai, atlikti vykdant mastito prevencijos programas, rodo, kad 14 proc. atvejų ligos sukėlėjai buvo stafilokokai, kurie turi atsparumą penicilinams koduojantį blaZ geną, todėl šios grupės antibiotikai neveiksmingi. Nors pastaraisiais metais, kalbant apie atsakingą antibiotikų naudojimą, siauro spektro antibiotikas penicilinas buvo rekomenduojamas kaip pirmo pasirinkimo vaistas, jau stebimas didėjantis mikroorganizmų atsparumas jam, nekalbant apie tai, kad daugėja ir visiems antibiotikams atsparių bakterijų, kurių neveikia joks antibiotikas. Tačiau pastebime, kad vykdomos mastito sukėlėjų prevencinės programos duoda rezultatų – ūkiai, įvertinę gautus duomenis, operatyviau imasi priemonių susirgimams mažinti.

Inhibitorinių medžiagų piene randama vis mažiau

Inhibitorinės medžiagos ir antibiotikai piene – viena opiausių problemų visame pasaulyje. Didžiausias pavojus, kad atsiranda vis daugiau bakterijų rūšių, kurios yra atsparios antimikrobinėms medžiagoms. Todėl gyvybiškai svarbu antibio tikus naudoti atsakingai.

Džiugina, kad pieno, kuriame randama inhibitorinių medžiagų, kasmet mažėja. Šiuo metu pasitaiko 0,11 proc. atvejų, kai buvo nustatyta inhibitorinių medžiagų piene. Palyginimui, prieš 10 metų buvo beveik 2 proc. atvejų. Nustačius inhibitorinių medžiagų, pieno supirkimas iš karto stabdomas ir atnaujinamas tik atlikus papildomą tyrimą ir įsitikinus, kad pienas yra be inhibitorinių medžiagų.

Nuo 2019 m. jau vykdomas ir inhibitorinių medžiagų identifikavimas, t. y. radus jų likučių, konkrečiai įvardijama, kokia tai medžiaga. Todėl ūkininkas, žinodamas, kas sukėlė problemą, iš karto gali imtis priemonių jai pašalinti.

Pieno kokybės rodiklius šalyje labai pagerino keletą metų vykdoma pieno mėginių tapatumo užtikrinimo programa, kurią įgyvendina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija ir „Pieno tyrimai“. Programos metu tikrinama, ar mėginiai buvo paimti tinkamai ir ar jie tapatūs, t. y. nesufalsifikuoti. Nors vis dar aptinkama mėginių, kurie paimti nesilaikant reikalavimų ar net falsifikuojami, bet tai jau retesni atvejai negu anksčiau. Mėginių tapatumo patikra vykdoma nuolat.