Vykdant žemės ūkio veiklą pasitaiko įvairių įsigytų atsargų ar pagamintos produkcijos praradimo atvejų: produkcija (atsargos) sugenda, pasensta, netinka naudoti dėl kitų priežasčių arba yra pavagiamos, krinta gyvuliai, žūsta pasėliai ir kt. Šie praradimai sukelia ir mokestinių pasekmių.

Kai ūkininkas yra PVM mokėtojas ir praranda veiklai vykdyti įsigytas atsargas, jam turi iškilti du klausimai: ar prarastų atsargų nuostoliai yra leidžiami atskaitymai apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį ir ar reikia už prarastas atsargas atstatyti PVM?

Ar prarastos atsargos yra leidžiami atskaitymai?

Kad patirtos išlaidos būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jos turi atitikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) leidžiamų atskaitymų apibrėžimą. Pagal jį leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos su individualios veiklos pajamomis susijusios patirtos įprastinės tai veiklai išlaidos, kurių atskaitymas iš pajamų nėra ribojamas arba draudžiamas pagal šio straipsnio nuostatas. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečių prarastų atsargų aplinkybių, bet dažniausiai praradimų negalime susieti nei su pajamų uždirbimu, nei su įprastinėmis veiklai išlaidomis.

GPM įstatyme yra išimčių ir tam tikrais atvejais atsargų praradimus galime priskirti leidžiamiems atskaitymams. Viena iš išimčių – leidžiamiems atskaitymams yra priskiriami natūralios netekties nuostoliai.

Pagal GPMĮ apibrėžimą natūralios netekties nuostoliai – tai natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl jų saugojimo, perpylimo, pakavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo. Kitaip tariant, natūrali netektis – tai, kas atsitinka natūraliai dėl atsargų specifinių savybių, pavyzdžiui, drėgmės išgaravimas arba biologinių procesų (kvėpavimo, mikroorganizmų veiklos ir kita), taip pat dėl atsargų nudžiūvimo, nubyrėjimo arba išsilaistymo saugant, fasuojant, perpilant, vežant, parduodant.

Jei kalbame apie pirkėjų užmaršumą, pagal Pelno mokesčio (PM) įstatymo komentarą (GPMĮ paaiškinimų nepateikia) atsargų trūkumas, susidaręs dėl pirkėjo užmaršumo, priskiriamas natūralios netekties nuostoliams, jei jis atsiranda pardavimo vietose (mažmeninės prekybos savitarnos salėse). Tačiau, jei atsargų trūkumas atsiranda kitur, pvz., prekių saugojimo vietose ir pan., arba dėl grobstymo, tuomet tai nelaikoma natūralia netektimi.

Labai svarbu atskirti, ar atsargų netekimas atitinka natūralios netekties sąvoką, nes tik natūrali netektis yra priskiriama leidžiamiems atskaitymams ir tik mokestiniu laikotarpiu faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių suma, neviršijanti 1 proc. gyventojo mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamų. Jei natūralią netektį patiriame dėl šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių – 3 procentai. Nustatytus dydžius viršijanti suma – neleidžiami atskaitymai.

PM įstatymo 23 straipsnio komentare paaiškinta, kad natūralios netekties nuostoliams nepriskiriama:

• dėl atsargų gedimo (neįskaitant uogų, daržovių, vaisių, grybų) ar broko susidarę nuostoliai;
• nuostoliai, susiję su atsargų nekokybiškumu ar netinkamumu vartoti dėl realizacijos terminų pasibaigimo;
• nuostoliai, patirti dėl stichinių nelaimių.

Atsargų trūkumas dėl natūralios netekties turi būti įforminamas surašius laisvos formos nurašymo aktą ir jį pasirašius atsakingiems asmenims.

Išimtys, kai prarastos atsargos laikomos leidžiamais atskaitymais

Jei gyvulys krinta dėl ligų, traumų ar apsigimimų, jo vertę galima priskirti leidžiamiems atskaitymams tik tokiu atveju, jei gyventojas turi veterinarijos gydytojų pasirašytus aktus, kuriuose nurodyti susirgimai, galėję būti gyvūno mirties priežastimi. Ir jei gyvulys krinta dėl virusinių arba užkrečiamųjų ligų, taip pat reikalingas dokumentas, patvirtinantis virusinės ar užkrečiamos ligos protrūkio faktą.

Gyvulinės kilmės žemės ūkio produkcijos (pvz., pienas), kuri yra netinkama realizuoti dėl gyvūnų ligos, taikomo gydymo arba kurios realizavimas yra apribotas teisės aktais, savikainą taip pat galima priskirti leidžiamiems atskaitymams, jei yra veterinarijos gydytojo pasirašyti aktai ir nurodyti susirgimai, kurie turėjo įtakos produkcijos kokybei.

Ūkininkų patirti nuostoliai dėl žuvusių pasėlių dėl gamtos jėgos (sausros, liūtys, vėjas, kruša, šalnos ir kt.) priskiriami leidžiamiems atskaitymams, jeigu yra gyventojo surašyti laisvos formos aktai, patvirtinantys gamtos jėgos sukeltų stichijų faktą ir įvertintas padarytos žalos dydis.

Visais aukščiau išvardytais atvejais, kai pasėliai ar gyvūnai buvo apdrausti, ir įvykus draudiminiam įvykiui gauta draudimo išmoka priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. Vadinasi, leidžiamais atskaitymais galėsime laikyti tik draudiminę išmoką viršijančią pasėlių ar gyvūnų vertę.

Ar praradus atsargas reikia atstatyti PVM?

PVM įstatyme nurodyta: paaiškėjus, kad atsargos prarandamos ar dėl kitų priežasčių nebebus naudojamos vykdomoje veikloje, o jų pirkimo (o jei jos pasigamintos – joms pagaminti sunaudotų prekių ir paslaugų) PVM buvo įtrauktas į atskaitą, reikia tikslinti PVM atskaitą.

PVM atskaita tikslinama ne metinėje PVM deklaracijoje, o to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje, kurį ir paaiškėjo atsargų praradimas. Patikslinta PVM suma deklaruojama FR0600 35 laukelyje ir šia suma didinama mokėtina (arba mažinama grąžintina) 36 laukelyje nurodyta PVM suma.

PVM atskaita tikslinama:

• kai atsargos prarandamos arba nurašomos kaip netinkamos naudoti dėl netinkamo jų laikymo, saugojimo, aplaidumo;
• kai įvyksta atsargų vagystė, bet neturima įrodymų, kad atsargos prarastos dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos;
• kai nustatomas atsargų trūkumas (išskyrus neviršijantį nustatytų natūralios netekties normų) ir kiti atsargų praradimo atvejai.

PVM atskaita netikslinama:

• dėl prarasto atsargų kiekio, neviršijančio teisės aktų nustatytų natūralios netekties normų;
• dėl atsargų vagystės arba atsargų praradimo dėl force majeure (būtina turėti įrodymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka);
• dėl kitų nuo PVM mokėtojo nepriklausančių priežasčių prarasto atsargų kiekio (būtina turėti tai patvirtinančius dokumentus).

Pagal trečią punktą leidžiama netikslinti PVM atskaitos tuomet, kai atsargos prarastos dėl nuo PVM mokėtojo nepriklausančių priežasčių. PVM įstatymo komentare kaip pavyzdys pateikiamos tokios situacijos: atsargos sunaikinamos kaip netinkamos vartoti pasibaigus realizacijos terminams, dėl vežėjų kaltės nepataisomai sugadintos prekės ir pan. Tačiau komentare taip pat perspėjama, kad kiekvienas konkretus atvejis turėtų būti vertinamas atskirai ir nagrinėjamos visos susidariusios aplinkybės. Jei atsargos prarastos dėl PVM mokėtojo kaltės arba jis neturi reikiamų dokumentų ir įrodymų, tuomet neišvengs PVM atskaitos tikslinimo.