23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2020/10
Dujinis viliotinis
  • Renaldas GABARTAS
  • Mano ūkis

Nuo pat garo variklio laikų pagrindinė automobilių evoliucijos varomoji jėga buvo siekis važiuoti kuo greičiau ir patogiau, galimybė drauge gabenti kalnus kelionės rakandų ar galų gale demonstruoti savo socialinį statusą. XXI amžiuje šis tas pasikeitė.

Vadinamasis dyzelgeito skandalas virto savotišku Damoklo kardu virš transporto priemonių gamintojų galvų: arba telpi į drastiškai sumažintas CO2 emisijos normas, arba moki žvėriškas baudas, tampi nekonkurencingas ir keliauji į technikos istorijos kapinyną.

Mašinų gamintojai ceitnote

Tiems, kurie atidžiai neseka šios temos, priminsime, kad jau šiais metais Senajame žemyne kartelė, kiek vidutiniškai gramų CO2 į aplinką leidžiama išmesti nuvažiavus 1 kilometrą, buvo nuleista iki 95 g/km. „Vidutiniškai“ reiškia, kad vertinamas visų kokios nors kompanijos gaminamų lengvųjų automobilių statistinis vidurkis. Ir jei publika be ypatingų rinkodaros meistrų pastangų alpsta dėl kokio nors visureigio su V6 tipo, trilitrinio turbodyzelio, kelyje demonstruojančio sprinteriškus sugebėjimus, tačiau pro duslintuvą spjaudančio po 200 g/km anglies dvideginio dujų, vadinasi, pardavus vieną tokį monstrą, teks rasti elektromobilio pirkėją. Arba panašaus ratuočio, pasižyminčio „0“ teršalų emisija.

Kai kurių gamintojų atveju toks reikalavimas tapatus bandymui kelnes apsimauti per galvą, nes jie tiesiog neturi „žalių“ modelių, kurie kol kas gyvuoja tik brėžiniuose ir su realybe nedaug bendro turinčiuose prototipuose, yra bedieviškai brangūs ar dar dėl kokių nors kitų priežasčių negali pasigirti paklausa.

„Renault-Nissan-Mitsubishi“ aljansui priklausančią ir žemų kainų ringe žaidžiančią „Dacia“ kamuoja būtent tokie galvosūkiai. Pavasarį kompanija išplatino keistą žinutę apie „visiems prieinamos elektrinės revoliucijos priešakyje“ būsiantį Dacia Spring, tačiau vardydama technines šio modelio charakteristikas sugebėjo pasakyti tik tiek, kad jis „galės nuvažiuoti iki 200 kilometrų“ ir kad Spring kūrėjai „ypatingą dėmesį skyrė žibintams“. Kartu žiniasklaidą apskriejo keletas nuotraukų, kaip atrodys antrinės prancūzų firmos kūrinys, tačiau vėliau jokios informacijos nepateikta.

Užuot sekę pasakas apie tai, kaip Spring nustatys naujas elektromobilumo tendencijas, „Dacia“ strategai kiek netikėtai ištraukė seną kozirį ir šįkart iš tiesų sugebėjo vienu šūviu pakloti du zuikius: ir išvengti finansinių sankcijų klizmos dėl aplinkos taršos, ir pasiūlyti realų sprendimą ieškantiesiems galimybių keliauti pigiai. To sprendimo vardas – Dacia Duster LPG.

Dujinės alternatyvos

Kaip bežiūrėsi, tai puiki proga šiek tiek atidžiau pasidairyti po alternatyvių degalų rinką. Apie ją kalbėdami kai kurie technikos žinovai juokauja, esą jei liūdnąją dyzelgeito istoriją naršytume naudodami Šerloko Holmso dedukcinės logikos metodą, anksčiau ar vėliau byloje atsirastų įrašas „dujos“. Kaip sako klasikai – kas galėtų paneigti, kad sukompromituoti dyzelines technologijas galimai užsimojo būtent tie, kurie skandalo įkarštyje galėjo tėkšti: „mes turime švarų sprendimą“. Ir iš tiesų. Nors ilgalaikėje perspektyvoje ekspertai prognozuoja globalų transporto parko elektrifikavimą, vis dėlto dabartinė infrastruktūra ir pačių automobilių – ypač komercinio transporto – pasiūla laikytis elektros dietos neleidžia. Visai kas kita dujos: suslėgtos CNG (Compressed Natural Gas) ar suskystintos LNG (Liquefield Natural Gas) gamtinės, taip pat suskystintos naftos dujos LPG (Liquefied Petroleum Gas).

Visos šios degalų rūšys aplinką teršia beveik tiek pat, kiek ant dujinės viryklės blynus kepanti namų šeimininkė, ir yra vadinamos „švariausiu pasaulyje iškastiniu kuru“. Automobilis, naudojantis dujas, paskui save nepalieka nei suodžių, nei azoto oksidų šleifo. Jei sudeginus 1 litrą dyzelino į atmosferą patenka 2,64 kg CO2, tai naudojant tokį pat kiekį gamtinių dujų – 0,44 kg. Tarkime, CNG variklio emisijose, palyginti su dyzelinio kuro, yra iki 30 proc. mažesnis kiekis NOx, nėra švino junginių ir aromatinių angliavandenių ir 95 proc. mažiau kietųjų dalelių, nors visas pagrindines funkcijas automobilis atlieka lygiai taip pat. Tačiau svarbiausias dalykas – dujas naudoti galinčių transporto priemonių jėgainės taršos problemas iš esmės sprendžia jau dabar, nes technologiniu požiūriu yra iš dalies nedaug pakitusios nuo įprastų vidaus degimo motorų.

Kita svarbi ypatybė – dujinio variklio keliamas triukšmas pastebimai mažesnis. Tokio motoro suspaudimo laipsnis mažesnis, tad ir dirba jis švelniau, tyliau, kelia mažesnę vibraciją. Ekspertai teigia, kad 3 decibelais prislopintą triukšmą žmonės vertina kaip „dvigubai mažesnį“, o dujas deginantys motorai net 5–7 decibelais tylesni.

Lig šiol pagrindiniu dujinių automobilių trūkumu buvo laikoma ribota rida, nes aštuonis (4 x 80 l kairėje pusėje ir 4 x 70 l dešinėje) suslėgtų dujų rezervuarus turintis sunkvežimis galėjo nuvažiuoti viso labo apie 300 kilometrų. Toks atstumas net Lietuvos masteliais atrodo kuklus.

Šią problemą realiai išsprendė sumanymas suskystinti gamtines dujas: atšaldytos iki -161,5 °C, kondensuojasi į skystį ir užima 600 kartų mažiau vietos nei dujų pavidalu, todėl leidžia išspręsti tiek dujų transportavimo dideliais atstumais problemą, tiek naudojimo kasdienėms reikmėms. Turint galvoje, kad Klaipėdos uoste plūduriuojančiame „Indepence“ laive-saugykloje būtent tokiu pavidalu sandėliuojamų dujų turime milžiniškus kiekius, padėtis gali pasikeisti iš esmės. Neatsitiktinai šiuo metu net kelios vežėjų kompanijos intensyviai bando naujos kartos „Scania“ bei „Iveco“ modelius ir teigia, kad, pavyzdžiui, itališkas vilkikas Stralis su 460 AG varikliu ir pilnais LNG rezervuarais gali 29 t krovinį nugabenti maždaug 1 600 kilometrų. Tai vis dar gerokai mažiau nei tradiciniais dyzeliniais sunkvežimiais, kurių rida siekia iki 2 500 km, bet proveržis tikrai akivaizdus.

Dujinių automobilių entuziastai atkreipia dėmesį ir į suskystintų gamtinių dujų saugumą: LNG bakuose slėgis viso labo 11–12 barų, todėl reikia rūpintis ne rezervuarų tvirtumu, o tik termoizoliacinėmis savybėmis. Kadangi skystos gamtinės dujos yra 4 kartus lengvesnės už orą, atsiradus nuotėkiui jos tiesiog išgaruoja. Dėl tokių savybių niekada nesusidaro sprogstamasis oro-dujų mišinys. Jei sugestų automobilyje esanti dujų šaldymo sistema, atšilusios ir plėstis pradėjusios dujos būtų pamažu išleistos per specialius vožtuvus. Be to, vadinamuosius kriogeninius balionus, skirtus atšaldytoms dujoms laikyti, gamintojai išbandė tiek mėtydami iš didelio aukščio, tiek 10 minučių kaitindami atvira liepsna. Nė vienu atveju išprovokuoti sprogimo nepavyko.

Liūdnoji reikalo pusė – vis dar realiai neegzistuojanti degalinių infrastruktūra. Lietuvos alternatyvaus kuro ir infrastruktūros asociacijos duomenimis, mūsų šalyje šiuo metu veikia iš viso 6 atviro naudojimo CNG stotys ir kol kas nė vienos LNG stoties. Švarius degalus naudoja tik 300 CNG autobusų, įdarbintų 11 miestų autobusų parkuose. Maždaug 150 tokių lengvųjų automobilių turi įvairios įmonės ir privatūs asmenys. Vadinasi, bendrame transporto parke gamtines dujas naudojantys egzemplioriai vis dar sudaro beveik nepastebimą nuošimtį, nors skirtingi automobilių gamintojai siūlo net 68 gamtinėmis dujomis varomų mašinų modelius.

LPG šlovės valanda?

Kur kas geresnė padėtis su LPG – suskystintomis naftos dujomis. Jas naudojantys automobiliai sudaro beveik 10 proc. Lietuvos transporto parko, papildyti rezervuarus galima beveik visose įprastose degalinėse, todėl galinčiųjų papasakoti apie eksploatavimo patirtį yra daugiau nei reikia objektyviai savajai nuomonei susidaryti.

Pradėkime nuo to, kad LPG sistemas turintys ratuočiai taršos požiūriu tik labai nedaug nusileidžia gamtinėms dujoms. Jų anglies dioksido rodikliai mažesni 11 proc. nei benzininių analogų, angliavandenių ir azoto oksidų – 50 proc., o anglies oksido net 60 proc. Kietųjų dalelių emisija, važinėjant miesto sąlygomis, yra mažesnė už įprastais prietaisais išmatuojamą lygį.

LPG įtaką motorų ilgaamžiškumui nagrinėję mūsiškiai technikos ekspertai patvirtino, kad dujos, degdamos variklio cilindruose, nenuplauna alyvos nuo jo paviršių. Be to, dujų oktaninis skaičius yra didesnis nei benzino, todėl mažėja detonacijos intensyvumas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai yra apskaičiavę, kad dujomis varomo automobilio variklis vidutiniškai naudojamas 1,5 karto ilgiau nei varomas benzinu. Taip pat 1,5 karto padidėja alyvos resursas, variklyje susidaro mažiau nuodegų, nes dujos sudega geriau už benziną. Tiesa – visa tai galioja su sąlyga, kad naudojamos geros kokybės naftos dujos.

Kaip jau minėjome, įprastą benzininį motorą turintį automobilį pritaikyti kelionėms deginant dujas yra beveik taip pat paprasta, kaip svetainėje perstumdyti baldus, todėl siekdami įvykdyti griežtuosius taršos mažinimo reikalavimus „Dacia“ ryžosi nedidelei gudrybei su LPG. Modernią dujinę įrangą, kuri paprastai rinkoje kainuoja apie 1 200 eurų, jie nusprendė tiesiog dovanoti perkantiesiems antrosios kartos Duster, o kartu išsisukti nuo investicijų į sudėtingas ir brangias hibridines sistemas.

Universalus 1,2 l darbinio tūrio, trijų cilindrų, 100 AG ir 170 Nm benzininis TCe 100 ECO-G variklis, montuojamas beveik į visus „Dacia“ modelius, šiame visureigyje dera nepriekaištingai. Nuo įprasto modelio LPG versija skiriasi tik vietoj atsarginio rato įmontuotu 34 l talpos dujų rezervuaru, jo užpildymo vožtuvu greta benzino bako pildymo angos bei prietaisų skydelyje esančiu papildomu jungikliu, leidžiančiu pasirinkti degalų rūšį. Dar yra indikatorius, rodantis dujų atsargas.

Užčiuopti skirtumą, kada automobilis juda degindamas dujas, kada benziną, nepavyko, nors per savaitgalį sukoriau bemaž 700 km kelią, važiuodamas visais įmanomais režimais. Iš dalies nedaug (1,2 tonos) sveriantis Duster elgėsi kaip puikiai dresuotas medžioklinis šuo ir nesispyriodamas darė ko prašomas: tiek prireikus ką nors aplenkti automagistralėje, tiek sukaliojantis perpildytoje stovėjimo aikštelėje, tiek ropščiantis per miškovežio įspaustas provėžas. Duster, kuriame įrengta 5 laipsnių mechaninė pavarų dėžė, neturi sprinteriškų savybių (iki 100 km/h įsibėgėja maždaug per 14 s), tačiau tai nė trupučio nenuvylė. Lūkesčiai prieš užkuriant variklį buvo susiję su galimybe keliauti kuo pigiau, o dujavalgis visureigis tą darė pavyzdingai. Kadangi LPG dujos kainuoja maždaug dvigubai pigiau nei benzinas, net turint galvoje kiek didesnes vidutines jų sąnaudas (apytikriai 8 l/100 km), galiausiai kelionė atsieina bent trečdaliu pigiau nei važiuojant su benzininiu modeliu ir apie 10 proc. pigiau, palyginti su dyzeline versija. Pilnais dujų ir benzino bakais Duster be sustojimo gali nuvažiuoti maždaug 1 000 kilometrų.

Pigiausias modelis su LPG varikliu kainuoja 12 730 eurų, brangiausios Prestige komplektacijos Duster kaina siekia 15 259 eurus. Teisybės dėlei, net ir pastarojoje versijoje nereikėtų tikėtis Premium segmento atributų ar medituoti kelionės metu leidžiančios garso izoliacijos. Tačiau, kad pigesnės tokio dydžio mašinos visais varančiaisiais ratais rinkoje nėra – faktas.